Asmenybės formavimasis - tai sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuriam įtaką daro daugybė veiksnių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip aplinka, kultūra, visuomenė, genetika, sveikata, emocinė būklė, elgesys, charakteris, ekonomika, literatūra, vaikystė, ugdymas, valia, gamta ir menas veikia asmenybės raidą. Taip pat aptarsime įvairius menotyros metodus, kurie padeda suprasti meno kūrinių įtaką asmenybei.
Asmenybė ir Jos Formavimosi Veiksniai
Asmenybė - tai individualių savybių, bruožų ir charakteristikų visuma, apibrėžianti unikalų žmogaus elgesį, mąstymą ir jausmus. Tai nuolat besikeičiantis konstruktas, kuriam įtaką daro tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Asmenybės formavimasis yra procesas, kurio metu šios savybės ir bruožai vystosi ir integruojasi į vientisą asmenybę. Šiam procesui įtaką daro daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas.
Aplinkos Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi aplinka, kurioje asmuo auga. Aplinka apima daugybę veiksnių, tokių kaip šeima, mokykla, draugai, bendruomenė ir kultūra. Aplinka gali būti suskirstyta į socialinę ir fizinę. Socialinė aplinka yra viskas, kas susiję su žmonėmis, t. y. šeima, draugai, bendruomenė, mokykla, darbovietė ir t. t. Fizinė aplinka yra viskas, kas apsupta žmogaus.
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas auga. Šeimos narių elgesys, požiūris į gyvenimą, vertybės ir pan. gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka. Mokykloje vaikas susiduria su bendraamžiais, mokytojais, taisyklėmis ir t. t. Mokyklos aplinkoje vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, taip pat įgyja žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi ateityje. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena mieste, tai jo požiūris į gyvenimą gali skirtis nuo to, kuris gyvena kaime. Gamta taip pat gali turėti įtakos žmogaus asmenybės formavimuisi.
Tyrimai rodo, kad šeimos, kuriose yra mažai meilės, palaikymo ir dėmesio, gali turėti neigiamą poveikį asmenybės vystymuisi. Socialinė pedagogika yra mokslas, kuris tiriama, kaip socialinė aplinka veikia asmenybės formavimąsi. Socialinė pedagogika nagrinėja, kaip socialinės sąlygos, kuriose asmuo auga, gali paveikti jo ar jos vertybių sistemą, elgesį ir požiūrį į gyvenimą. Šeimos, kuriose yra daug konfliktų ir netolerancijos, vaikai dažniau patiria stresą ir nerimą, o tai gali sukelti neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai. Bendraamžiai yra dar viena svarbi socialinė aplinka, kurioje asmenybė mokosi bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Jei bendraamžiai remia vienas kitą ir skatina pozityvų elgesį, tai gali padėti vaikui vystytis kaip atsakingam ir pasitikinčiam savimi žmogui. Mokytojų elgesys, mokymo metodai ir mokyklos kultūra gali turėti didelę įtaką vaiko elgesiui ir mokymuisi.
Taip pat skaitykite: Apie agresiją
Kultūros ir Visuomenės Vaidmuo Asmenybės Formavimuisi
Kultūra yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi, nes ji apima įvairius socialinius, etninius, religinius ir kitus elementus, kurie daro įtaką individo vertybėms, požiūriams, elgesiui ir asmenybės raidai. Kultūra padeda formuoti asmens požiūrį į gyvenimą, įvertinti aplinką ir pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį. Kultūra taip pat padeda formuoti asmens santykius su kitais žmonėmis, nes ji apima socialinius normas ir elgesio modelius, kurie yra priimtini tam tikroje kultūroje. Visuomenė taip pat daro didelę įtaką asmenybės formavimuisi, nes ji apima socialinius ir kultūrinius elementus, kurie formuoja asmens požiūrį į pasaulį. Visuomenė taip pat padeda formuoti asmens santykius su kitais žmonėmis, nes ji apima socialinius normas ir elgesio modelius, kurie yra priimtini visuomenėje. Kultūros ir visuomenės vaidmuo yra labai svarbus asmenybės formavimuisi, nes šie elementai padeda formuoti asmens požiūrį į gyvenimą, įvertinti aplinką ir pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį.
Istorijos, kultūros lauke ypatingą vietą užima iškilios asmenybės ir jų skleidžiamos idėjos, propaguojamos vertybės. Didžios asmenybės (autoritetai) visuomenę telkia ir veda, keičia jos mentalitetą, akiratį ir lūkesčius, atveria naujus mąstymo horizontus. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą. Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai mato, kaip skleidžiasi idėjos - vyraujančios visuomenės gyvenimo ar tam tikro dalyko kryptys, kurios susiformavo veikiamos vienokių ar kitokių socialinių, mokslinių aplinkybių. Be idėjų nebūtų aišku, kur link eina žmonija vienu ar kitu laikotarpiu. Todėl deramą vietą ugdymo procese turėtų užimti tiek iškilios istorinės ir dabarties asmenybės (nusipelnę Lietuvos ir pasaulio menininkai, mokslininkai, išradėjai ir atradėjai, žymūs politikai, visuomenininkai ir kt.), tiek pagrindinės filosofinės (etinės, moralinės ir kt.) idėjos, darančios įtaką mokslo, visuomenės, kultūros, inovacijų ir technologijų, politikos, ekonomikos ir ekologijos plėtrai. Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). Šiuolaikiniai žydų rašytojai ir menininkai kaip universalaus humanizmo pavyzdžiai. Šiuolaikiniai Izraelio ir Diasporos inovacijų kūrėjai kaip naujų visuomenės gyvenimo technologijų lyderiai. Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. W. James’o ir R. Otto aiškinimai, dėl ko bet kuri visuomenė turi šventumo bei ritualų praktikas?
Genetikos ir Sveikatos Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Asmenybės formavimuisi įtaką turi daugelis veiksnių, tarp jų ir genetika bei fiziologinė būklė. Genai yra paveldimi ir lemia daugelį savybių, tokių kaip charakteris, polinkis į tam tikras ligas, intelektas ir kt. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbesnį vaidmenį asmenybės formavimuisi nei manyta iki tol. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad genetika nėra vienintelis veiksnys, lemiantis asmenybės formavimąsi.
Sveikata yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Fizinė ir psichinė sveikata yra svarbios, nes jos gali paveikti asmenybės vystymąsi. Pavyzdžiui, tam tikros ligos gali turėti įtakos asmenybės charakteriui ir elgesiui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad sveikatos įtaka yra sudėtinga ir daugeliu atvejų priklauso nuo daugelio veiksnių. Sveikatos būklė gali būti paveikta genetika, aplinka, mityba, fizinis aktyvumas ir kt.
Emocinės Būklės ir Jausmų Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi emocinė būklė ir jausmai. Emocinė būklė yra laikina psichinė būsena, kuriai būdingi tam tikri fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Jausmai yra asmens subjektyvus reakcijos į įvairius paskatas, kurias sukelia išoriniai ar vidiniai veiksniai. Jausmai gali būti susiję su teigiamais ar neigiamais įvykiais ir turėti įtakos asmens elgesiui ir mąstymui.
Taip pat skaitykite: Psichologija ir socialinis darbas: sąsajos
Emocinės būklės ir jausmų įtaka asmenybės formavimuisi yra glaudžiai susijusi su emocinės kompetencijos ugdymu. Studijos rodo, kad emocinės būklės ir jausmų valdymo gebėjimai gali padėti asmeniui geriau susidoroti su stresu, sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti tarpasmeninius santykius ir padidinti savo savigarbą. Norint užtikrinti tinkamą emocinės būklės ir jausmų valdymo ugdymą, reikia atsižvelgti į individualias asmenybės ypatybes ir aplinkos veiksnius. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad emocinė būklė ir jausmai yra sudėtingi reiškiniai, kurie gali turėti skirtingą poveikį skirtingiems žmonėms ir situacijoms. Emocijos, išgyvenimai yra svarbus asmenybės formavimosi veiksnys, padedantis geriau įsigilinti į save, suvokti, ko iš tiesų trokštame. Per emocijas suvokdami aplinką, jaunuoliai neretai praranda realybės suvokimą, tačiau žmogus be emocijų - ne žmogus. Pradėdami suvokti save kaip asmenybę, paaugliai ir jaunuoliai atranda nuostabų vidinį pasaulį, kuris stebina emocijų įvairove, pažinimo stoka, kurią galima užpildyti tobulinimusi ir žinių siekimu.
Elgesio ir Charakterio Formavimasis
Elgesys yra sudėtingas asmenybės bruožas, kuris formuojasi nuo pat gimimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip šeima, draugai, mokykla ir kultūra, turi didelę įtaką elgesio formavimuisi. Vaikystėje patiriamos patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės elgesiui. Be to, socialiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos elgesio formavimuisi. Charakteris yra ilgalaikis asmenybės bruožas, kuris formuojasi per ilgą laiką. Charakterio kūrimasis yra sudėtingas procesas, kurio metu asmuo išmoksta, kaip elgtis ir reaguoti į skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, šeimos narių vertybės ir požiūris į gyvenimą gali turėti didelę įtaką charakterio kūrimuisi. Jei šeimoje vertinami teisingumas, pagarba ir atsakomybė, tai gali padėti formuoti teigiamą charakterį. Be to, draugų ir mokyklos aplinka taip pat gali turėti įtakos charakterio kūrimuisi. Jei asmuo auga aplinkoje, kurioje yra daug teigiamų pavyzdžių, pavyzdžiui, draugai, kurie elgiasi teisingai ir gerbia kitus, tai gali padėti formuoti teigiamą charakterį.
Ekonomikos Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Ekonomikos veiksniai turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Žmogaus socialinė aplinka, kurioje jis gyvena, yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Darbo rinka yra viena iš svarbiausių ekonomikos veiksnių, kuris turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Darbo rinkos sąlygos, tokios kaip darbo vietų trūkumas ar aukštas nedarbo lygis, gali sukelti stresą ir neviltį, kurios gali turėti neigiamą poveikį asmenybės psichologinei būklei.
Švietimo sistema yra dar viena svarbi ekonomikos sritis, kuri turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Švietimo sistema gali padėti asmeniui įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių, kurie reikalingi siekiant sėkmės darbo rinkoje ir gyvenime apskritai. Sveikatos apsauga yra dar viena svarbi ekonomikos sritis, kuri turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Sveikatos apsaugos sistema gali padėti asmeniui išlaikyti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą, kurie yra svarbūs siekiant sėkmės darbo rinkoje ir gyvenime apskritai. Ekonomikos veiksniai turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi.
Literatūros ir Skaitymo Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Literatūra ir skaitymas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, kurie gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitymas gali padėti vystyti socialinius, kognityvinius ir emocinius gebėjimus, kurie yra svarbūs asmenybės formavimuisi. Skaitant knygas, žmogus gali susidurti su skirtingomis situacijomis ir problemomis, kurios gali padėti jam geriau suprasti save ir savo vertybes. Tačiau svarbu paminėti, kad ne visos knygos yra tinkamos asmenybės formavimuisi. Kai kurios knygos gali turėti neigiamą įtaką žmogaus požiūriui į gyvenimą ir savęs vertinimui. Literatūra ir skaitymas gali turėti didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Skaitant knygas, žmogus gali įgyti naujų žinių ir patirties, kurios gali padėti jam tapti atviresniu, supratingesniu ir kritiškesniu žmogumi.
Taip pat skaitykite: Vaikų emocinė gerovė mokykloje
Vaikystės ir Ugdymo Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Vaikystė yra viena iš svarbiausių gyvenimo stadijų, kuri tiesiogiai įtakoja žmogaus vystymąsi. Vaikystės metu įgytos patirtys ir įgūdžiai yra esminiai žmogaus vystymuisi. Pavyzdžiui, šeimos aplinka, kurioje auga vaikas, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie formuoja jo asmenybę. Tėvų elgesys, jų požiūris į gyvenimą ir vertybės gali turėti didelę įtaką vaiko vystymuisi. Vaikystė taip pat yra laikotarpis, kai vaikas mokosi bendrauti su kitais žmonėmis. Ši patirtis yra esminė socialinio vystymosi dalis. Vaikystės įtaka žmogaus vystymuisi yra neabejotina.
Ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi. Tai yra procesas, kurio metu asmuo gauna žinias, įgūdžius ir vertybes, kurios yra būtinos jo gyvenimui. Ugdymo procesas yra susijęs su formaliojo mokymosi institucijomis, tokiais kaip mokyklos, universitetai ir kt. Ugdymo ir auklėjimo procesas yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi. Jis padeda formuoti vaiko charakterį, vertybes ir įsitikinimus. Ugdymo ir auklėjimo procesas turi būti kokybiškas ir efektyvus. Ugdymo ir auklėjimo procesas taip pat yra susijęs su aplinka, kurioje vaikas auga. Aplinka gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Šeima yra viena iš svarbiausių aplinkos veiksnių, nes ji yra vaiko pirmoji mokykla. Be šeimos, mokykla yra kitas svarbus aplinkos veiksnys. Mokykla gali turėti didelę įtaką vaiko mokymuisi ir vertybėms.
Valios ir Kryptingumo Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi valios ir kryptingumo raiška. Valia yra svarbi asmenybės formavimuisi, nes ji leidžia žmogui pasirinkti, kaip jis nori elgtis ir kaip jis nori veikti. Be valios, žmogus negalėtų pasirinkti, ką jis nori daryti ar kaip jis nori elgtis. Kryptingumas yra svarbus asmenybės formavimuisi, nes jis leidžia žmogui nukreipti savo veiksmus į tam tikrą tikslą. Be kryptingumo, žmogus gali būti linkęs nukrypsti nuo savo tikslų ir neįgyvendinti savo potencialo. Valia ir kryptingumas yra svarbūs asmenybės formavimuisi. Jie padeda žmogui pasirinkti, kaip jis nori elgtis ir nukreipti savo veiksmus į tam tikrą tikslą.
Gamtos Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Gamtos įtaka asmenybės formavimuisi yra labai svarbi. Gamta yra viena iš pagrindinių aplinkos, kuri daro įtaką žmogaus elgesiui ir asmenybės formavimuisi. Studijos rodo, kad laiko praleidimas gamtoje gali sumažinti stresą ir padidinti kūno ir proto sveikatą. Todėl, laiko praleidimas lauke yra svarbus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie auga arti gamtos, turi didesnę pažinimo ir kūrybingumo raidą, jų elgesys yra daug geresnis, jie yra mažiau agresyvūs ir turi mažiau dėmesio sutrikimų. Vis dėlto, gamtos įtaka asmenybės formavimuisi nėra vienareikšmiška. Kai kuriais atvejais, gamta gali turėti neigiamą poveikį žmogui. Pavyzdžiui, per didelis laiko praleidimas gamtoje gali sukelti alergijas, o ekstremali gamta gali sukelti traumas ir stresą.
Meno Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Sakoma, kad žmogaus charakterio bruožai, kylantys iš jo santykio su gamta, ryškiausiai atsispindi muzikoje, literatūroje, dailėje. Muzika, nesvarbu, ar ja domimasi, ar esame jai abejingi, lydi kiekvieną žmogų per visą gyvenimą. Taip pat ir su gamta. Ji įkvepia ne vieną menininką išlieti savo jausmus. Meno pažinimas nuo mažens daro teigiamą įtaką formuojantis vaiko asmenybei. Kūrybiškumas gelbsti įvairiose gyvenimo situacijose ir tai yra viena pagrindinių savybių, kuri tampa vis reikšmingesnė bet kokioje profesijoje. Kūrybinė laisvė padeda atskleisti talento užuomazgas.
Menas kalba universalia kalba, kuri tiesiogiai pasiekia mūsų emocijas, dažnai aplenkdama racionalų mąstymą. Mokslininkai nustatė, kad meno kūrinių stebėjimas gali sukelti dopamino - laimės hormono - išsiskyrimą smegenyse, panašiai kaip klausant mėgstamos muzikos. Tyrimai rodo, kad kasdienė sąveika su menu gali sumažinti streso lygį ir net padėti kovoti su lengvos formos depresija. Meno kūriniai, kuriuos pasirenkame savo aplinkai, daug pasako apie mūsų asmenybę, vertybes ir pasaulėžiūrą. Įdomus paveikslas dažnai tampa pokalbio pradžios tašku. Tinkamai parinktas paveikslas gali transformuoti erdvės energiją ir atmosferą. Gyvenimas aplinkoje, kurioje yra meno, nuolat stimuliuoja mūsų kūrybinį mąstymą ir vaizduotę.
Menas turėtų jaudinti ir kalbėti jums. Rinkitės kūrinius, kurie sukelia emociją - nesvarbu, ar tai džiaugsmas, ramybė, ar susimąstymas. Kūrinio dydis, spalvų paletė ir stilius turėtų harmoningai įsilieti į jūsų interjerą. Menas neturi konkuruoti su erdve, bet ją papildyti. Minimalistiniame interjere įspūdingai atrodo ryškesni, drąsesni darbai. Šiuolaikinėje skaitmeninėje eroje paveikslai internetu tapo puikiu būdu atrasti platų meno kūrinių asortimentą neišeinant iš namų. Menui nebūtina skirti visą sieną ar didelį biudžetą. Pradėkite nuo nedidelių kūrinių, kurie jus džiugina. Ilgainiui galite sukurti asmeninę kolekciją, kuri augs kartu su jumis. Gyvenimas su menu - tai nuolatinis dialogas tarp jūsų vidinės būsenos ir išorinės aplinkos.
Meno Kūrinių Analizės Metodai
Norint geriau suprasti meno kūrinių įtaką asmenybės formavimuisi, svarbu žinoti įvairius menotyros metodus, kurie padeda analizuoti meno kūrinius:
- Formalioji analizė: tiria objektą, jo kompozicijos ypatumus ir kitus individualius meninės raiškos bruožus. Šios analizės tikslas yra plastinių formų sandaros bei jų meniškumo nustatymas.
- Stilistinis metodas: analizuoja meno kūrinių formos ir išraiškos būdus, pabrėždamas skirtingų laikotarpių, mokyklų ar menininkų stilių savitumus.
- Ikonografinė analizė: padeda išsiaiškinti vaizduojamus objektus ir figūras, simboliką, temas ir siužetus, tradicijas ir ikonografinius modelius meno kūrinyje.
Paauglystės Laikotarpis ir Asmenybės Tapatumo Formavimasis
Vienas iš reikšmingiausių mūsų asmenybės formavimosi laikotarpių neabejotinai yra paauglystė. Paauglystėje pasirodo pirmosios suaugusio žmogaus savasties užuomazgos, susijusios su socialiniais vaidmenimis ir jų įvairove. Nors paauglystės amžiaus ribos yra pakankamai sąlygiškos, tačiau kiekvienas paauglys susiduria su savo tapatybės paieškomis. Būtent paauglystėje kartu su klausimu „kas aš esu“ pradedami kelti ir klausimai „koks aš turėčiau/norėčiau būti?“ arba „kuris aš esu tikras?“ ir pan. Paauglystės laikotarpiu pagrindine tolimesnės sėkmingos raidos užduotimi tampa savo tapatumo kūrimas (Myers & DeWall, 2021). Tarp mokslininkų nėra susiformavusios vieningos nuomonės, kada pradeda formuotis asmenybės tapatumas. Vieni šaltiniai teigia, kad jo užuomazgas galima įžvelgti jau kūdikystėje, kiti mano, kad tai nuolatinis procesas, vykstantis visą gyvenimą. Tačiau visi vienareikšmiškai sutinka, kad niekas iš mūsų negali pabėgti nuo tapatybės klausimo. O paauglystėje tapatumo, kaip savasties ir savojo Aš vaizdo susiformavimo klausimai tampa ypač svarbūs (Klimstra et al., 2010). Su asmenybės tapatumo paieškomis paauglystėje susijęs ir maištaujantis paauglių elgesys. Nors visi paaugliai turi panašių elgsenos bruožų, tačiau kiekviena situacija turi ir specifinių ypatumų. Paauglystė tai žmogaus amžiaus tarpsnis, pereinantis iš vaikystės į suaugystę. Plačiausiai paauglystės laikotarpiu vykstančius procesus analizavo E. Erikson remdamasis savo psichosocialinės asmenybės raidos teorija. Pagrindinė paauglystės stadijos užduotis - pasiekti Ego tapatumą ir išvengti vaidmenų neaiškumo bei sumaišties. Todėl šiuo laikotarpiu paauglys siekia išsiaiškinti kas jis/ji yra, koks jis/ji yra ir kokiu jis/ji taps (Erikson, 2004). Anot E. Erikson, mūsų tapatumas yra susijęs su vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi ir pagrįstas savo egzistavimo laike bei erdvėje tęstinumo jausmu ir įsisąmoninimu to, kad šį tęstinį tapatumą pripažįsta kiti reikšmingi asmenys. Kalbant apie tapatumą patyrimo prasme, galima teigti, kad asmuo palaipsniui suvokia save ir savo padėtį visuomenėje, pavyzdžiui: kad yra savo tėvų vaikas, kad yra kokios nors socialinės grupės narys, kad turi tam tikrų poreikių ar įgūdžių ir t. t. Marcia (2012) išskiria keturias asmenybės tapatumo raidos būsenas paauglystėje. Šios būsenos išgyvenamos viena paskui kitą hierarchine tvarka - nuo žemiausios iki aukščiausios:
- Difuzijos būsena. Paaugliai gali jaustis išgyvenantys krizę, bet gali taip ir nesijausti. Jie neapmąsto savo asmeninių tikslų bei vertybių, nedaro jokių tvirtų sprendimų, kad įgyvendintų savo pasirinkimus.
- Išankstinio sprendimo būsena. Paaugliai įgyvendina tam tikrus savo tikslus ir siekius neapmąstydami jų asmeniškai, o perima tėvų ar kitų autoritetingų asmenų tikslus bei vertybes. Asmuo siekia būti toks, kokį jį nori pamatyti aplinkiniai.
- Moratoriumas. Šią būseną išgyvenantys paaugliai tyrinėja alternatyvas, bandydami rinktis kurią nors iš jų. Tai kritinis periodas, kai gyvenimas pateikia daug prieštaringų klausimų, tačiau dar nereikalaujama rezultato.
- Pasiekto tapatumo būsena. Ši būsena būdinga paaugliams ir suaugusiems, patyrusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų, tvirtai apsisprendusiems.
Analizuojant asmenybės tapatumo raidą paauglystėje yra svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia tapatumo formavimąsi, nes asmenybės tapatumas yra sudėtinis reiškinys, turintis daugybę įvairių procesų ir skirtingai besiformuojantis tam tikrose situacijose. Vienas iš daugiausiai analizuotų veiksnių, turinčių įtakos paauglių tapatumo raidai yra tėvų vaidmuo. Kaip skelbia vieno tyrimo išvados, tėvų taikomas auklėjimo stilius yra susijęs su paauglių gebėjimu identifikuotis su tam tikrais socialiniais vaidmenimis ir prisiimti įsipareigojimus, susijusius su tais vaidmenimis. Pavyzdžiui, liberalus auklėjimas buvo tiesiogiai susijęs su vengiančiu elgesiu spręsti tapatybės problemas. Tokiems paaugliams buvo būdinga žema savikontrolė ir atidėliojimas, kuris savo ruožtu buvo susijęs su asmeninio įsipareigojimo ir gyvenimo tikslo stoka. Tėvai paauglystėje, kaip ir vaikystėje, išlieka pagrindiniu veiksniu sąlygojančiu tam tikrą šeimos gyvenseną ir vertybines nuostatas. Didžiausią įtaką paauglių elgesiui turi bendraamžių grupė, todėl jų vaidmuo formuojantis asmenybės tapatumui taip pat yra plačiai tyrinėjamas. Siekdami priklausyti tam tikrai bendraamžių grupei paaugliai perima tos grupės išskirtinius atributus ir elgesio modelius taip susitapatindami su grupe. Jauniems žmonėms, siekiant įsitraukti į visuomenę, grupės tapatumas tampa ne mažiau svarbiu nei asmeninis tapatumas. Priklausymas grupei suteikia paaugliams pasitikėjimo, kad jie yra vertingi šioje visuomenėje. Tyrėjai, analizuodami grupės tapatumo formavimosi paauglystėje svarbą, nenuneigia asmenybės tapatumo svarbos. Visuomenės vaidmuo paauglio tapatumo formavimuisi pasireiškia per supažindinimą su visuotinai priimtomis normomis ir vertybėmis, bei socialinės elgsenos ir papročių perdavimą. Šie veiksniai gali padėti paaugliui lengviau pereiti nuo vaikystės į suaugusio asmens vaidmenį. Tačiau visuomenės įtakos veiksmingumas tapatumo raidai labai priklauso nuo pačios visuomenės narių vieningo sutarimo ką jie laiko pagrindinėmis vertybėmis ir kokių socialinių pokyčių siekia. Visuomenėje, kur beveik visi jos nariai laikosi tokių pačių pažiūrų ir socialiniai pokyčiai yra neryškūs, tapatumas pasiekiamas lengviau. Paauglys tokioje visuomenėje tiesiog perima nusistovėjusius vaidmenis (Žukauskienė, 2012). Taigi pagrindinis klausimas, kuris yra sprendžiamas paauglystėje siekiant sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje yra asmenybės tapatumo susiformavimas.
tags: #kas #reikalinga #asmenybes #formavimuisi