Kasdienio bendravimo patirtis su tėvais yra pati pirmoji ir, ko gero, pati svarbiausia socialinė vaiko patirtis, kuri veikia tolesnį jo vystymąsi. Norint suprasti, kaip geriausiai apibūdinti vaiko asmenybę ir ją ugdyti, svarbu atsižvelgti į įvairius auklėjimo stilius ir esmines savybes, kurios padės vaikui sėkmingai integruotis į visuomenę.
Vaikų Auklėjimo Tipai
Prieš pradedant nagrinėti vaiko asmenybės savybes, verta prisiminti pedagogikoje išskiriamus keturis vaikų auklėjimo tipus: diktatą, lepinimą, nesikišimą ir bendradarbiavimą. Kiekvienas iš jų lemia tam tikrus rezultatus ir savas pasekmes auklėjant vaikus.
Diktatas: Tai sistemingas vaikų iniciatyvos slopinimas ir suaugusiųjų autoritarinis vadovavimas. Jei vaikas yra linkęs lyderiauti, auklėjamas šiuo stiliumi jis smarkiai nesutaria su savo tėvais ir nuolatos jiems priešinasi.
Lepinimas: Lepindami savo vaikus, tėvai paprastai atriboja juos nuo visų rūpesčių, pastangų ir sunkumų, visa tai užsikraudami sau. Tokie vaikai užauga nesubrendusiomis, kaprizingomis, egocentriškomis ir reikliomis asmenybėmis, neprisitaikiusiomis prie gyvenimo.
Nesikišimas: Šis auklėjimo būdas yra kuriamas remiantis nuostata, jog tėvų ir vaikų gyvenimai egzistuoja savarankiškai ir nepriklausomai vieni nuo kitų. Vaikas paliekamas savo valiai. Nors vaikas priverstas pats analizuoti ir ištaisyti klaidas, šis metodas lemia emocinio šaltumo vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Citatos moterims kasdien
Bendradarbiavimas: Tai toks santykių kūrimo būdas, kurio svarbiausias principas - tėvų ir vaikų susivienijimas bendriems tikslams ir užduotims, paremtas bendra veikla, vienas kito palaikymu visose gyvenimo situacijose. Pradinis taškas šiame auklėjime yra žodis „mes“. Vaikai įgyja pakankamai savarankiškumo, bet šalia visada yra suaugusysis, pasirengęs padėti, palaikyti, paaiškinti, nuraminti. Tokią šeimą vienija bendri interesai ir vertybės, šeimos tradicijos ir emocinė vienas kito reikmė.
Tėvų ir Vaikų Santykių Svarba
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tėvų ir vaikų santykių sudėtingumą, - tėvų nesugebėjimas ramiai ir pagarbiai žvelgiant į vaiką išdėstyti savo mintis. Neretai tėvai nemoka ramiai ir aiškiai pasakyti vaikui, ko iš jo nori, t. y. įgarsinti savo lūkesčius. Išmokti tinkamai aptarti problemas su vaiku - tai dar vienas svarbus auklėjimo meno momentas. Todėl būtina nuo ankstyvosios vaikystės pradėti kurti dialogą, o ne monologą. O jeigu vaikas teturi būti ausimis, o tėvai - balsu, tai nieko neišeis.
Tėvai kuo anksčiau turi pradėti vaikui rodyti, kad jis jiems svarbus, įdomus, jog svarbi kiekviena jo patirtis, ir jei kažko nesuprantame, - prašyti, kad paaiškintų. Visų pirma - pradėkime nuo ramybės ir pasitikėjimo. Šiandien labai daug tėvų yra prislėgti, netekę vilties ir bejėgiai. Ką visų pirma derėtų suvokti? Ogi tai - kad jūs, tėvai, esate atsakingi už auklėjimą ir jūsų pareiga - perduoti savo gyvenimiškus principus ir vertybes vaikams.
Vienas svarbiausių santykių su vaikais aspektų - nuoseklumas. Nemažai tėvų galvoja, kad įgis vaikų pasitikėjimą ir meilę tik tapę jų „draugu“. Tapti savo vaiko draugu, žinoma, yra gerai, bet verta suvokti, kad jūsų „draugiška“ pozicija gali jam suteikti galimybių kartkartėmis peržengti „galima“ ir „negalima“ ribas jūsų santykiuose. Draugiški santykiai tampa pavojingi tais atvejais, kai tėvai užmiršta apie savo kaip auklėtojų vaidmenį, kuris vis dėlto (nori to, ar nenori) paremtas autoritetu. Tvirtumas ir nuoseklumas - labai svarbios tėvų ypatybės, suteikiančios ramybės ir aiškumo. O būti tvirtiems su vaiku tai visiškai nereiškia būti šiurkštiems.
Jei kalbėtume apie klaidas ir silpnąsias vaiko savybes, nevertėtų daryti toli siekiančių išvadų („jei nedarysi namų darbų, tapsi gatvių šlavėju“) ir nežeminti. Žmogus ir jo poelgis - tai ne tas pat. Visada pasakykite vaikui apie jūsų nepasitenkinimą dėl konkretaus poelgio, bet nepriveskite poelgio iki asmeninio lygio, nepereikite prie vaiko asmenybės žeminimo.
Taip pat skaitykite: Emocijų spektras
Visada atraskite tinkamą laiką ir vietą pasikalbėti su vaiku apie tai, kas jums ar jam kelia nerimą. Būtinai pasakykite apie jums kilusius jausmus susidariusioje situacijoje, bet jokiu būdu netvirtindami, jog jūsų požiūris į situaciją yra vienintelis ir teisingas.
Vaiko Raidos Etapai
Vaiko mėgstamiausias žodis tampa „ne“. Pats vaikas kartais nežino, ko nori. Tai neišvengiamas psichologinio ir fiziologinio augimo ir brendimo etapas. Vaikas pradeda suvokti save kaip asmenybę, suprasti, kad jis yra jis, o mama yra mama. Iki šio momento, vaikas daugiau ar mažiau neabejotinai paklusdavo suaugusiems.
Pasiduoti? Geriausia taktika tokiais atvejais - atitraukti vaiką tuo metu nuo jo užgaidų ir pereiti prie kitos veiklos ir kitų interesų. Reikia žinoti, kad dvejų metų vaikas skuba iš vieno kraštutinumo į kitą. Savęs patvirtinimo troškulys pasireiškia tuo, kad jis nuolat šaukia: „Aš pats! Tik įsitikęs savo bejėgiškumu, vaikas prašo pagalbos: „Padaryk“, „Padėk“. Jis siekia nepriklausomybės ir tuo pačiu nenori visiškai apleisti kūdikio pozicijos, kurioje jaučiasi saugiai, globojamas vyresniųjų.
Tokio amžiaus vaiką reikia mokyti laikytis kažkokių tai šeimoje ar visuomenėje priimtų normų, taisyklių ir rutinos. Tačiau taisyklės turi būti lanksčios. Per griežta rutina tokiam amžiui vaikui netinka. Pavyzdžiui, jeigu vaikas žaidžia lauke ir nenori grįžti iš pasivaikščiojimo, tėvų pasiūlymas ar prašymas grįžti namo pas vaiką sukelia pykčio pliūpsnį: „Aš tavęs nemyliu! Tačiau nešant jį, nereikia neleisti jam išreikšti savo jausmus. Šiame amžiuje vaikai dažnai linkę į „ritualinius veiksmus“. Jis taip pat atlieka tam tikrus veiksmus tam tikra seka grįždamas iš pasivaikščiojimo ar eidamas miegoti.
Temperamento Įtaka Asmenybei
Temperamentas taip pat daro didelę įtaką vaiko asmenybei. Pavyzdžiui, choleriko temperamentas pasižymi tam tikromis savybėmis, kurias svarbu tinkamai ugdyti.
Taip pat skaitykite: Liūdesio, džiaugsmo ir nerimo išraiška
Cholerikas
Jei choleriško temperamento žmogų reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, greičiausiai tai būtų žodelis „AŠ“. Cholerikai iš prigimties pasitikinčios savimi ir ryžtingos asmenybės. Netgi fizinė jų išvaizda, t.y. kūno sudėjimas, stovėsena ir netgi eisena spinduliuoja nesustabdomą galią. Jie turi savo nuomonę, sugeba ją apginti ir negali pakęsti neteisybės. Iš pažiūros choleriko savybės yra puikios, tačiau tik tuo atveju, jei šio temperamento atstovas per didelį pasitikėjimą savo jėgomis netampa vadinamuoju „AŠ“ arba kitais žodžiais tariant paprasčiausiu egoistu.
Su šio temperamento vaikais kartais būna labai sunku: jie nuo mažens pasitiki savimi, žino, kad gali padaryti daugiau nei kiti, todėl neretai rodo savo kaprizus, dramatiškai reaguoja į jiems nepatinkančias ar nepalankias situacijas, o kartais pasiunta tiesiog dėl nieko. Ugdant choleriką nevalia bandyti nuslopinti jo energijos neigiamais atsiliepimais, tarkim sakant, kad jis elgiasi kaip laukinis. Geriausia pamoka cholerikui - tai atsidurti šalia kito tokio paties temperamento žmogaus. Reikia suprasti vieną dalyką - įgimtos ugnelės neužgesinsi, todėl vietoj energijos slopinimo reikėtų pasirūpinti tokia vaiko veikla, kuri atimtų pakankamai jėgų - tiek fizinių, tiek protinių. Cholerikas su mielu noru imasi naujų užduočių, todėl tinkamai tuo pasinaudojus, iš įgimto jo aktyvumo galima išspausti labai daug naudos.
Savybės, Būtinos Ateities Kartoms
Kalbant apie pačias savybes - dviračio čia niekas neišrado ir jų naujų neprikūrė. Savybės, kurių reikės ateities kartoms yra bendrieji žmonių gebėjimai, tačiau labai svarbu, kuriems įgūdžiams dėmesį skirsime pirmiausia. Rūpestį kelia tai, jog šiuolaikinius vaikus bandome ugdyti pagal tą patį kurpalių, kaip augino mus pačius ar net senelius, nors pasaulis spėjo nubėgti sprintą ir sparčiai pasikeisti. Laikas iki mokyklos - ypatingai svarbus, nes vaikui tuomet aktyviausiai formuojasi asmenybės bruožai, t.y. jie yra atviriausi aplinkos įtakai. Juk ir patys žinome, kad su metais save keisti yra ypatingai sunku.
Tad, remiantis tyrimų atradimais bei profesine praktika, verta investuoti daugiausia dėmesio auginant 2-6 m. vaiką į šias savybes:
Emocinis Intelektas: Ši savybė ateities kartoms ypatingai svarbi ir, mano nuomone, yra vis dar nepakankamai įvertinta. Emocinis intelektas yra susijęs su savęs pažinimu ir priėmimu, jautrumu kitų žmonių signalams bendraujant bei gebėjimu reguliuoti save. Vaikai, kurių emocinio intelekto ugdymui buvo skirtas dėmesys, labiau mėgaujasi mokykla, lengviau supranta instrukcijas bei turi mažiau elgesio problemų. Vaikai mokosi suprasti ir valdyti emocijas žiūrėdami į savo artimiausią aplinką. Tad ir jų ugdymas darželyje ar namuose turi remtis vaizduotės naratyviniais žaidimais (kuriant istorijas) su žaislais ar vaikais. Vaikams svarbu parodyti, kaip jie susiduria su sunkiomis emocijomis, ir kaip jie (ne)susivaldo. Tam puikiai veikia „Kimochis“ programa, kurios metu vaikai mokomi aiškių bei gerai įsimenamų frazių, padedančių suprasti savo jausmus. Pavyzdžiui, normalu pykti, bet nedera elgtis nemaloniai. Liūdesys ateina, bet ir praeina. Smagu žaisti, kol smagu visiems. Jei tėvai ir patys taip bendraus bei padės vaikui identifikuoti savo emocijas, tai jau bus svarbus žingsnis ugdant emocinį intelektą.
Kūrybiškumas: Kūrybiškumas yra ateities lyderių valiuta. Net 60 proc. pasaulio įtakingiausių verslo vadovų kūrybiškumą įvardija pačiu svarbiausiu lyderio įgūdžiu. Kūrybiškumas leidžia suprasti supančią aplinką naujais būdais, atrasti paslėptas tendencijas, susieti iš pažiūros nesusijusius reiškinius, generuoti naujas idėjas. Tai nėra tik pasaulį iš kojų išverčiančios fantazijos ir menininkų duona kasdieninė. Svarbu suteikti vaikams erdvės, leisti jiems patiems susigalvoti veiklas ir pasistengti pirmiausia sutramdyti save, o ne vaiko iniciatyvą. Dabar vaikai auga didelėje žaislų, bet ne žaidimo kaip veiklos kultūroje. Žaislų perteklius neskatina vaikų fantazuoti. Žaislas turi aiškią paskirtį - taisykles, tad vaikai pradeda rinkti lego kolekcijas pagal paveiksliuką, bet negalvoja, kokį miestą gali susikurti patys. Arba jiems tinka toks žaislo vardas, koks užrašytas ant pakuotės. Tai jau signalas, kad vaiko kūrybiškumas nyksta.
Kritinis Mąstymas: Tai būtina, bet daug pastangų reikalaujanti savybė. Vaikams yra būtini išgyvenimai. Jau 2-4 m. amžiaus mažylis gali mokytis problemų sprendimo. Dabar net 70 proc. darbdavių JAV pripažįsta, jog pasigenda šio įgūdžio priimant jaunus darbuotojus. Didžiausia klaida, kurią padaro suaugusieji - išsprendžia problemas už vaikus. Vaikai bus kritiškai mąstantys tik tuomet, kai nustosime jiems sakę, ką jie turi galvoti. Kritiškai mąstantis asmuo yra apgalvojantis įvairias dilemas, eksperimentuojantis įvairiais metodais, atpažįstantis skirtingas kategorijas ir kriterijus. Tai, kad vaikas vis laukia tėvų patvirtinimo ir nedrįsta padaryti sprendimo kelia nerimą. Tai jau signalas, jog jis labai ribotai mato veiklos perspektyvas. Pavyzdžiui, dirbant su vaikais galima taikyti naratyvinius žaidimus, kurių metu pagrindas vyksta vaikams drauge išgyvenant konkrečią istoriją, kurioje jie patys ieško sprendimų, fantazuoja, o suaugęs tampa tik stebėjojas ir įsiterpia tik esant poreikiui suvaldyti vaikų emocijas. Taip jiems nėra prikišinėjami „šablonai“, kas yra geras ar negeras kelias, jie jį atranda patys.
Bendradarbiavimas: Garsus edukologas Kenas Robinsonas teigia, jog bendradarbiavimas yra esminis darbo principas XXI a. Bendradarbiavimas yra aktyvaus gyvo mokymosi rezultatas. Šis gebėjimas gali būti lavinamas tik būnant su kitais žmonėmis. Grupėse pasiekiamas ne tik aukštesnis mąstymo lygis, bet ir ilgesnis informacijos išlaikymas. Norint puoselėti šią savybę reikia skatinti vaikus burtis į mišrias grupes, užtikrinti, jog jie visi turėtų juos vienijančią veiklą ir nebūtų atstumtųjų. Vaikai mėgsta burtis į grupes kastų principu: čia mes, o čia mažesnieji ir pan. Taip kurstoma ne tik patyčių kultūra, bet ir neišmokstama priimti kitoniškumo. Ateities ugdymo sistema turėtų remtis tokia bendradarbiavimo forma, jog kastos nebūtų formuojamos. Net jei jūsų vaikas nelanko(ys) darželio, apgalvokite galimybes, kur jis galėtų žaisti su kitais vaikais - tam puikiai tinka žaidimų aikštelės.
Komunikabilumas: Tai gebėjimas efektyviai bendrauti. Tyrimai atskleidė, kad vaikai, kurie netinkamai interpretuoja bendravimo žinutes, jaučiasi atstumti ir sumišę, o ilgalaikėje perspektyvoje neužtikrinama jų emocinė gerovė. Jei vaikui jau 4-5 m., bet jis visai nenori megzti kontakto su vaikais ar net nežino kaip tai daryti (nesisveikina, nekviečia prisijungti žaisti ir pan.), tai jau signalas kad šiai savybei reikia pastiprinimo. Galite padėti vaikui, jei vykstate į jam nepažįstamą aplinką. Pavyzdžiui, vykdami į svečius pasiimkite kelis žaislus iš namų, kurie padės vaikui nurimti, susikaupti mėgstamai veiklai, bei pritrauks kitus žaidėjus - tam ypač tinka konstruktoriai.
Atkaklumas: Atkaklumas nėra įgimtas talentas, jį reikia iš(si)ugdyti, tačiau jaunoji karta nėra atkakli, nes visą laiką juos saugome nuo pavojų ir klaidų. Zefyro testas - kai vaikas išlaukia nustatytą laiką jo nesuvalgęs ir gauna antrą - klasika tapęs pavyzdys, kokia svarbi vaikui savireguliacija ir atkaklumas. Jei jis turi išvystytą šią savybę, jis moka užimti save ar nukreipti mintis, kad atliktų užduotį. Bėda kyla tada, kada tėvai ar pedagogai pernelyg vaiką saugo ir neleidžia jam bandyti. Įlipti į medį reikalauja pastangų. Dabar vaikai beveik to ir nebedaro, nes nesaugu ir neleidžiama. Net namie dažnam neleidžiama bandyti laipioti laiptais, lipti ant kitų paviršių ir pan., nors tai jų būdas mokytis įveikti savo susigalvotas užduotis. Galbūt vaikas savo galvoje kuria istoriją, tad vietoj draudimo verčiau bent kartą įsitraukite į bendrą naratyvinį žaidimą, kur tęsite istoriją kartu.
Kada Sunerimti?
Kiekvienas vaikas yra unikalus - vienas labiau ekstravertas, kitas intravertas, tad natūralu, jog net ir puoselėjamos savybės konkrečiam vaikui turės skirtingą poveikį. Tačiau tėvų ir ankstyvojo ugdymo sistemos užduotis turi išlikti pakloti tinkamą pagrindą įvardytoms savybėms augti kartu su vaiku.
Jei vaikui jau 5-6 m., tačiau jis vis dar reikalauja ypatingai daug dėmesio ir visai nesusigalvoja veiklos pats sau, jau reikėtų sunerimti. Kitas svarbus momentas - perdėtas drovumas, kai tokio amžiaus vaikas net ir po geros valandos niekaip neapsipranta naujoje aplinkoje, nenori bendrauti, neinicijuoja žaidimo su kitais vaikais.
Vieno recepto, kuris tiktų visiems vaikams tikrai nėra ir tai jokiais būdais nereiškia, kad su jūsų vaiku kažkas blogai. Tai tik klausimas, kiek jam bus lengva ar sudėtinga ateityje.
tags: #zodziai #apibudinantys #vaiko #asmenybe