Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Ši būklė trukdo kasdieniniam gyvenimui, gali sukelti sunkumų darbe, mokymuisi, bendravime ir laisvalaikiu. Depresija skatina kančias, neįgalumą ir mirtingumą.
Kas yra depresija?
Depresija - liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, interesų, pasitenkinimo praradimas. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika, kuri praeina savaime, ar žmogaus nevalingumas, silpnumas, kurį jis gali pats įveikti. Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.
Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus.
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Depresijos priežastys nėra aiškios. Neretai liga kartojasi šeimose. Manoma, jog tam tikri genetiniai veiksniai kartu su aplinkos veiksniais gali lemti cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, balanso smegenyse sutrikimus. Aplinkos veiksniai gali būti įvairios sunkios, lėtinės ligos, stresai.
Taip pat skaitykite: Ar Lexotanilis sukelia haliucinacijas?
Kiti rizikos veiksniai:
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Mityba: Nors įprasta manyti, kad sezoninę depresiją sukelia saulės ir vitamino D stygius, intuityvaus valgymo specialistė gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė atkreipia dėmesį, kad blogą nuotaiką pasėja ir paskubomis sušveistas ar be malonumo valgomas maistas. Ilgainiui taip maitinantis formuojasi depresija. Specialistė atkreipia dėmesį į geležies, cinko, folio rūgšties įtaką psichinei pusiausvyrai. Mat jų trūkumas kelia silpnumą, mieguistumą. Omega 3 riebalų rūgštys ypač svarbios smegenų veiklai, todėl jų trūkumas daro stiprią įtaką depresijos atsiradimui.
- Stresas: Mitybai įtakos turi ir užsitęsęs stresas, sukeliantis organizmo disreguliaciją, kai žmogus gali išbūti pusdienį nieko nevalgęs ir nejausti alkio arba valgydamas nepasisotina.
Depresijos Simptomai
Depresija pasireiškia įvairiais požymiais ir jų deriniais. Kiekvienas žmogus yra unikalus, taip pat ir unikalus yra kiekvienas depresijos atvejis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad depresija gali pasireikšti ne tik psichologiniais, bet ir fiziniais simptomais.
Dažniausi depresijos simptomai:
- Nuolatinis liūdesys, prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės.
- Sumažėjęs interesas bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
- Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
- Irzlumas, pykčio protrūkiai.
- Socialinė izoliacija, vengimas bendrauti su kitais.
- Fiziniai simptomai: galvos skausmai, virškinimo problemos, raumenų įtampa, nuovargis.
Specifiniai simptomai vyrams ir moterims:
Pastebėta, kad depresiją skirtingai gali patirti vyrai ir moterys. Vyrai be padidinto irzlumo dažniau patiria tai, kas nėra tradiciškai siejama su depresija.
Depresijos tipai
Depresija gali būti įvairių tipų, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Žvynelinės paūmėjimas dėl streso
- Didžioji depresija: Būdingi stiprūs depresijos simptomai, trunkantys bent dvi savaites.
- Distimija: Lėtinė, lengvesnė depresijos forma, trunkanti dvejus metus ar ilgiau.
- Bipolinis sutrikimas: Būdingi nuotaikos svyravimai tarp depresijos ir manijos (pakilios nuotaikos) epizodų.
- Sezoninis afektinis sutrikimas: Depresija, kuri pasikartoja tam tikrais metų laikais, dažniausiai žiemą.
- Pogimdyminė depresija: Depresija, kuri prasideda po gimdymo.
- Depresija sergant lėtinėmis ligomis: Depresija, kuri išsivysto sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, vėžys ar diabetas.
Depresijos diagnostika
Įtarus depresiją, vertėtų ieškoti specialisto pagalbos. Gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartinių depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami rutininiai laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.
Depresijos gydymas
Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti. Gydant depresiją, šansai pasveikti yra dideli.
Pagrindinės gydymo sudedamosios dalys yra:
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai. Svarbu nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.
- Psichoterapinis gydymas: Psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją.
- Instrumentinis gydymas: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt. Elektroimpulsinė terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Šviesos terapija taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis.
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
Skiriamos trys gydymo fazės: ūminės būklės koregavimas (2-12 savaičių), gydymo tęsimo ir palaikomasis gydymas. Gydymo tęsimo fazė gali trukti 3-6 mėnesius. Palaikomasis gydymas gali tęstis kelerius metus.
Ką daryti, jei artimasis serga depresija?
Svarbiausias dalykas, ką gali suteikti savo artimajam, kuris serga depresija, yra palaikymas ir supratimas. Nereikia jam pasakoti, kaip viskas po to bus gerai, svarbu išklausyti, nespausti atsiskleisti, o leisti jam pačiam išsikalbėti, kai jis jausis pasirengęs. Taip pat pasirūpinti, kad jis tinkamai vartotų vaistų, jeigu jie yra paskirti. Būtina žinoti, kad rezultatai nebus greiti, pagerėjimas dažniausiai pasireiškia po dviejų ir daugiau savaičių. Reikia pasirūpinti tinkama mityba, geru miegu.
Taip pat skaitykite: Santykių paranoja: požymiai ir pasekmės
Depresija ir kitos ligos
Dvi ligos, pasireiškdamos kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą. Tai gali būti tiek blogo gydymo rekomendacijų laikymosi, tiek abiejų ligų blogesnių baigčių priežastis. Tyrimų duomenimis, depresija gali sumažinti sergančiųjų ankstyvų stadijų krūties vėžiu išgyvenamumą. Be to, tyrimai rodo, kad, kai depresija ir rimta liga egzistuoja kartu, abiejų simptomai yra sunkesni negu tada, kai šios ligos pasireiškia atskirai.
Depresija gali pabloginti ir kitas būkles, tokias kaip alkoholizmas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat valgymo sutrikimai.
Net nedidelio laipsnio depresija padidina koronarinių sindromų pasikartojimo dažnį, taip pat ir sergančiųjų širdies ligomis mirštamumą. Manoma, kad nuo 10 iki 30 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija.