Įvadas
Šeimos pajamos ir psichologinė gerovė yra glaudžiai susiję. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su šeimos pajamų įtaka psichologinei būsenai, pradedant tarpasmeniniais santykiais ir baigiant vaikų emocine raida. Straipsnyje remiamasi naujausiais tyrimais ir psichologų įžvalgomis, siekiant atskleisti šių veiksnių tarpusavio ryšius.
Pinigai ir tarpasmeniniai santykiai
Skolinimas ir skolos
Tyrimai rodo, kad pinigai gali tapti nesantaikos priežastimi tarp draugų. Net du trečdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad norint susipykti su draugu, reikia jam paskolinti pinigų. Dėl negrąžintos skolos dažniau pablogėja 30-49 metų amžiaus žmonių santykiai.
Psichologai teigia, kad skolinantis ir skolinant atsiranda moralinės skolos klausimas. Skolintojas jaučiasi padaręs paslaugą ir tikisi, kad ji bus grąžinta. Siekiant išvengti išbalansuotų santykių, rekomenduojama formalizuoti skolinimo paslaugą, pavyzdžiui, juridiškai įforminti skolinimą arba atsilyginti už paslaugą.
Vartojimo kreditai
Per pastaruosius trejus metus pinigų iš draugo, bendradarbio ar giminių skolinosi apie 11 proc. žmonių. Vidutinis klientas, besiskolinantis pinigų, yra didesnę nei minimalią algą uždirbantis žmogus, dirbantis vadybininku, darbininku ar mokytoju. Besiskolinančiųjų išsilavinimas stipriai nesiskyrė: 31 proc. buvo baigę vidurinį ar profesinį mokslą, 29 proc. - kolegiją ar technikumą, 27 proc. - aukštąją mokyklą ir tik 20 proc. turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą.
Klientai dažniausiai ima kreditus nuo 300 iki 500 EUR, o vidutinis šių kreditų terminas - 360 dienų. Klientai vartojimo kreditus grąžina drausmingiau nei rinkos vidurkis.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Gyvenimo sąlygos ir psichologinė gerovė
Mažos erdvės ir šeimos
Karantinas sugrąžino žmones į namus, atnešė daugiau laiko sau ir šeimai. Tačiau nuolatinis buvimas kartu gali kelti įtampą, trintį bei konfliktus, ypač gyvenantiems mažose erdvėse. Eilė prie vonios kambario, ne vietoje numestos kojinės ir žaislai, anksti ryte švilpiantis virdulys arba erzinanti šviesa ir televizoriaus garsai gali sukelti norą pabėgti.
Suderinti skirtingus interesus, kai kambarių mažiau nei gyventojų, nelengva. Net vieni gyvenantys žmonės mažame būste gali pasijusti tarsi spąstuose. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia ne namų plotas, o tai, kaip jį išnaudojame.
Aplinkos įtaka
Svarbu ne tik gyvenamojo ploto dydis ir gyventojų skaičius, bet ir kitos aplinkybės: vaizdas pro langą, kambarių įrengimas. Neigiamas gyvenimo susispaudus pasekmes veikia ir šeimos pajamos, išsilavinimas bei socialinis statusas.
Pasitenkinimas namais priklauso nuo prioritetų, poreikių ir to, kaip gyvena kaimynai. Vieniems gyvenimas daugiabutyje atrodo nepatogus, kitiems mažos erdvės gali būti patrauklios dėl mažesnio tvarkymosi. Dažnai nedidelius būstus renkasi jaunimas ir senjorai, o šeimoms su vaikais mažas būstas gali tapti iššūkiu.
Mažų būstų privalumai ir trūkumai
Mažus būstus žmonės perka siekdami sutaupyti pinigų arba norėdami mažinti vartojimą, neapsikrauti daiktais ir buities darbais. Psichologai teigia, kad įmanoma laimingai gyventi mažame būste, jei yra tinkamos sąlygos. Mažas būstas yra vienintelis įperkamas daugumai jaunų žmonių, o nuosavybės jausmas suteikia saugumą, privatumą ir galimybę išreikšti save.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Maža erdvė priverčia gerai pagalvoti prieš įsigyjant kiekvieną daiktą, padeda įvertinti savo lankstumą, gebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų. Gyvenimas daugiabutyje gali sustiprinti bendruomeniškumo jausmą. Tačiau itin maži būstai nėra apgyvendinimo problemos panacėja. Patraukli buto ir jo išlaikymo kaina daliai šeimininkų gali nublankti prieš riziką sveikatai ir kitus gyvenimo susigrūdus iššūkius.
Ekstravertai ir intravertai
Mažose erdvėse gana lengvai prisitaiko vienatvę mėgstantys intravertai, o ekstravertams tokios vietos gali tapti kalėjimu. Perpildytose erdvėse gyvenantys suaugusieji linkę užsisklęsti, atsitraukti nuo savo socialinio rato, dažniau jaučia stresą ar net tampa agresyvesni. Mažose erdvėse arba su daug žmonių vienuose namuose užaugę vaikai dažniau patiria mokymosi sunkumų.
Mažos erdvės gali puikiai tikti jaunimui, tačiau jau po 40-ies gyventi susispaudus gali būti problemiška. Poroms ar tėvams su vaiku erdvės trūkumas gali sukelti didelių problemų. Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams gyvenimas susigrūdus dažnai sukelia išsekimą, mokymosi ir dėmesio sutelkimo sunkumų.
Namų psichologinė funkcija
Žmonės dažnai pernelyg koncentruojasi į praktines būsto savybes, pamiršdami, kad namai atlieka ir svarbias psichologines funkcijas. Vieta, kurioje gyvename, svarbi mūsų saviraiškai ir atsipalaidavimui. Namai gali demonstruoti mūsų vertybes, tikslus, atskleisti asmenybę. Žmonės dažniausiai jaučiasi sveikesni ir laimingesni, kai svečius gali pasikviesti į erdvę, kuri atspindi, kas jie iš tikrųjų yra, kas jiems rūpi.
Konfliktų valdymas
Būdami kartu kone visą parą, greičiau vieni nuo kitų pavargstame ir lengviau susierziname. Kiekvienas skirtingai išgyvename ir nerimą dėl neaiškaus rytojaus, baimę, neapibrėžtumą. Kai jaučiamės pavargę, pažeidžiami, sunkiau darosi suvaldyti savo emocijas ir visada reaguoti taip, kaip norėtume.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Patarimai, kaip išvengti konfliktų
- Nesitikėkite nuostabaus laiko kartu. Sumažinus lūkesčius, lengviau išgyventi nesėkmes, o sėkmės nesitikint kaip savaime suprantamo dalyko, dedama daugiau pastangų jai pasiekti.
- Susikurkite rutiną. Susiplanuokite dieną, kad būtų lengviau suderinti šeimos narių poreikius.
- Leiskite vieni kitiems klysti. Pasistenkite ne pulti kaltinti, o ieškoti elgesio pateisinimo.
- Pasirūpinkite savimi - išsimiegokite, mankštinkitės, gerkite pakankamai vandens ir sveikai valgykite.
- Jei atmosfera kaista, atsitraukite. Padarykite pertrauką, kad nusiramintumėte.
- Juokitės. Juokas neutralizuoja konfliktus ir kuria malonius bendrus prisiminimus.
Aplinkos įtaka
Norint jaukiai ir patogiai įsikurti nedidelėse patalpose, svarbus tinkamas išdėstymas bei nuosaikus dizainas. Atsikratykite šlamšto, pernelyg apkrautų paviršių ar nebūtinų baldų, daiktų, kurie mažina erdvę ir kuria estetinį chaosą. Tvarkingesnė aplinka ramina protą, padeda susikaupti. Sienas dažykite šviesiai, nes švelnios spalvos vizualiai didina erdvę. Nuotaiką ir bendrą savijautą gerina natūrali šviesa, tad svarbu dideli langai. Vaizdas pro langą turėtų atsiverti į gamtą ar bent jau miesto medžius. Ramina ir medžio raštai, tad rinkitės medines grindis ar paviršius.
Senėjimas ir psichologinė gerovė
Senėjimo suvokimas
Senėjimas yra neišvengiamas procesas, tačiau žmonės jį supranta skirtingai. Įvairiai aiškinama net ir tai, nuo kada pradedame senti. Biologiniu požiūriu senėjimas yra sudėtingas procesas, lygiagrečiai vykstantis skirtinguose biologinės hierarchijos lygiuose.
Psichologijoje senėjimą galima tyrinėti įvairiais pjūviais. Raidos psichologijoje senatvė apibrėžiama remiantis amžiaus kriterijumi, atskaitos tašku laikant 60-65 metus. Neuropsichologijoje senėjimo procesai dažnai tyrinėjami per kognityvinių procesų pokyčius.
Optimalus senėjimas
Optimalus senėjimas yra susijęs su tam tikrais praradimais, tačiau jei žmogus turi vidinių psichologinių resursų, jo asmenybė brandi, jis gebės rasti balansą tarp senatvės atnešamų praradimų, iššūkių ir šio gyvenimo tarpsnio siūlomų atradimų bei išminties.
Senstant mažėja mūsų pajėgumai, todėl vyresniame amžiuje žmonės dažniausiai siaurina savo interesus, mažina veiklų skaičių ir tokiu būdu perskirsto savo turimą psichologinį rezervą, kad jis leistų efektyviai funkcionuoti likusiose srityse.
Iššūkiai senėjant
Mūsų visuomenėje labai stiprus jaunystės ir kūno kultas. Iššūkiai yra du - būti matomam ir būti įvertintam. Būti matomam yra sunku, nes vyresni žmonės rečiau pakliūna ant žurnalų viršelių, tampa gyvenimo būdo laidų herojais ar įvaizdžio formuotojais. Dar didesnė problema vyresniame amžiuje - galimybė būti įvertintam.
Lyčių skirtumai
Senatvė atneša pokyčių abiem lytims. Keičiasi tiek vyrų, tiek moterų socialiniai ir šeimos vaidmenys, su lytimi susiję lūkesčiai. Tam tikra prasme vyresnis amžius vyrus ir moteris sulygina - pensininko statusas yra vienodas, išnyksta su lytimis susijęs socialinio statuso ir pajamų nelygybė.
Santuoka ir senėjimas
Santuoka yra nuolatinis procesas - gyvenimo ir buvimo kartu procesas. Po truputėlį keisdamiesi patys, keičiame ir santykį su šalia esančiu žmogumi. Svarbu nuolat ieškoti naujų būdų žaisti, t. y. veiklos, kuri jungia, kurioje smagu būti kartu.
Seksualumas senatvėje
Fizinis artumas ir seksualiniai santykiai yra svarbūs poros ryšiui ne tik jauname amžiuje, bet ir senatvėje. Tradiciškai manoma, kad vyresnės moterys yra aseksualios, menopauzė siejama su lytinio gyvenimo pabaiga. Iš tiesų kai kurioms moterims dėl menopauzės sukeltų hormoninių pokyčių seksualiniai santykiai gali tapti nemalonūs ar skausmingi. Tačiau tai nėra norma, o problema, apie kurią vertėtų pasikalbėti su ginekologu ir pabandyti rasti sprendimą.
Vienišumas senatvėje
Dažnas žmogus senatvėje labiausiai bijo likti vienišas. Tačiau statistika rodo, kad būtent senyvame amžiuje žmonės labiausiai išgyvena vienatvę. Vienišumas psichologijoje yra suprantamas kaip savijauta, o ne kaip kontaktų kiekis ar socialinio tinklo dydis.
Veiksniai, padedantys sveikai ir laimingai senti
Sėkmingas senėjimas turbūt galėtų būti apibrėžiamas kaip bet kokiame amžiuje išlaikomas pasitenkinimas gyvenimu, įsitraukimas į įvairias veiklas, darbingumas, smalsumas ir augimas, gebėjimas kurti ir palaikyti darnius santykius, gera fizinė sveikata, prasmė ir darna su savimi bei transcendencija.
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė Lietuvoje
SHARE tyrimas
Siekiant palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę, buvo parengtos rekomendacijos, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis. Tyrimas parodė, kad pagal skirtingus gerovės aspektus dalyvius galima suskirstyti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius. Lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, Lietuvos gyventojai pasižymi santykinai žema gerove.
Gerovės vertinimo kriterijai
Ilgą laiką valstybės ar regiono pažanga ir žmonių gerovė buvo vertinama remiantis ekonominiais kriterijais, kurių populiariausias - bendrasis vidaus produktas (BVP). Tačiau pastaruoju metu pradedama suprasti, kad toks požiūris yra ribotas, ir imamasi iniciatyvų visuomenės gerovę vertinti, pasitelkiant platesnį indikatorių spektrą.
Gerovės aspektai
Analizuojant lėtinių ligų ir gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajas su gerove, buvo nagrinėjamas lėtinių ligų skaičius ir tai, ar asmeniui buvo diagnozuoti nuotaikos ar emocijų sutrikimai. Analizuojant darbinės ir ekonominės situacijos sąsajas su gerove, buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip pajamos vienam šeimos nariui, dabartinis darbinis statusas ir nedarbo patyrimas bent kartą gyvenime. Taip pat buvo skiriamas dėmesys žmonių gyvenimo istorijoms ir jų sąsajoms su gerove: vaikystėje namuose turėtų knygų skaičius ir persekiojimo patyrimas.
Sveikatos įtaka gerovei
Gera sveikata yra viena iš svarbesnių gerovės prielaidų. Sveikas žmogus dažniausiai gali pasirūpinti savo poreikiais, siekti savo užsibrėžtų tikslų, mėgautis gyvenimu ir aktyviai dalyvauti visuomeninėse arba savo bendruomenės veiklose. Tačiau retas 50-ies metų ar vyresnis žmogus nėra susidūręs su sveikatos problemomis.
Pajamų įtaka gerovei
Tyrimo rezultatai rodo, kad gerovė siejasi su pajamomis. Lyginant asmenis, kurie patenka į 10 % tų, kurių namų ūkio pajamos vienam asmeniui yra didžiausios, su 10 % tų, kurių namų ūkio pajamos vienam asmeniui yra mažiausios, matyti gana didelis gerovės skirtumas.
Rekomendacijos sveikatos gerinimui
- Savalaikė diagnostika: vyresniems nei 50 metų asmenims, sergantiems dviem lėtinėmis ligomis arba daugiau jų, rekomenduojamos profilaktinės psichologinės būklės patikros, apimančios depresijos ir nerimo simptomų įvertinimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
- Efektyvaus pagalbos modelio kūrimas: svarbu skatinti tikslinių tyrimų šioje srityje finansavimą.
- Rūpinimosi savimi skatinimas: sveikatos raštingumo, susijusio su lėtinėmis ligomis, ir žinių apie savarankiško sveikatos būklės stebėjimo svarbą didinimas 50-ies metų ir vyresnių gyventojų grupėje.
Kiti psichologiniai aspektai
LGBT asmenų psichologinė gerovė
Lietuvos LGBT asmenys ne visada turi galimybę būti matomi ir pripažinti visuomenėje. Net mažiausi mėginimai pakelti LGBT matomumą, pripažinimą bei pagarbą Lietuvoje buvo nuslopinti.
Alfredo Adlerio teorija
Alfredo Adlerio teorijos ir praktikos taikymas bei sklaida Lietuvoje. Adleris teigė lygiavertiškumo ir demokratijos idėjas kaip labiausiai atitinkančias mūsų psichologine prigimtį.
Kalėdinių švenčių įtaka psichologinei būsenai
Kalėdinių švieselių spindesys žymi kur kas daugiau nei tik šventinio laikotarpio pradžią - tai būdas įnešti šviesos ir ramybės į namus tamsiausiais metų mėnesiais. Šventinis laikotarpis Lietuvoje daugeliui siejasi su geromis emocijomis.
Finansiniai sunkumai ir vaikų psichologinė būsena
Artėjant naujiems mokslo metams ne vienas susiduria su situacijomis, kai finansinė padėtis neleidžia išpildyti ne tik visų vaiko svajonių, bet kartais ir būtinesnių jo poreikių. Sudėtingą šeimos finansinę padėtį vaikams suprasti yra lengviau, jei jie su finansais susiduria dar būdami priešmokyklinio amžiaus.
Didžiausia sunkesnę finansinę situaciją išgyvenančių tėvų klaida yra vengimas šia tema kalbėti su vaikais. Nesant galimybei patenkinti visų vaiko poreikių finansiškai, pasitelkus fantaziją, juos galima patenkinti bent dalinai.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų emociniai ir elgesio sunkumai
Tyrimo rezultatai rodo, jog elgesio sunkumų raiška, tėvų vertinimu, priklausomai nuo vaiko amžiaus nesiskiria. Auklėtojų manymu, dvejų metų vaikai turi daugiausiai internalių (arba emocinių) sunkumų, o ketverių metų - mažiausiai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai mergaites ir berniukus vertina kaip turinčius panašų emocinių ir elgesio sunkumų lygi. Auklėtojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus berniukams eksternalūs sunkumai būdingesni nei mergaitėms. Aukštas motinų išsilavinimas, pakankamos šeimos pajamos siejasi su mažesniais vaikų emocinių ir elgesio sunkumų įvarčiais.