Kognityvinių funkcijų įvertinimas yra esminis žingsnis diagnozuojant ir gydant kognityvinius sutrikimus. Tai apima pažinimo sričių, tokių kaip atmintis, dėmesys, kalba, orientacija ir problemų sprendimas, analizę. Tinkamai atliktas įvertinimas padeda nustatyti kognityvinius sutrikimus ankstyvoje stadijoje, ypač svarbu tai esant demencijai. Šiam įvertinimui dažnai naudojami du pagrindiniai testai: Mini-Mentalinės būklės įvertinimas (MMSE) ir BLESSED'o demencijos skalė.
Kas yra kognityvinės funkcijos?
Kognityvinės funkcijos - tai protiniai procesai, leidžiantys suvokti, prisiminti, mąstyti, kalbėti ir mokytis. Šie procesai apima gebėjimą orientuotis laike ir erdvėje, atpažinti objektus ir žmones, suprasti kalbą, prisiminti informaciją ir atlikti sudėtingas užduotis. Kognityviniai sutrikimai gali pasireikšti įvairiai, pavyzdžiui, atminties praradimu, dėmesio sunkumais, sumažėjusiais problemų sprendimo gebėjimais, apsunkintu gebėjimu savarankiškai funkcionuoti. Tokie sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant smegenų traumas, neurologines ligas, psichikos sveikatos problemas ar natūralų senėjimo procesą.
Kognityvinių sutrikimų priežastys
Kognityvinių sutrikimų priežastys yra įvairios. Dažniausiai tai būna neurologinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga ar smegenų kraujagyslių ligos. Kiti rizikos veiksniai yra genetinis polinkis, smegenų traumos, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, depresija ir kt. Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip nesveika mityba, rūkymas, fizinio aktyvumo trūkumas ir socialinė izoliacija, taip pat gali prisidėti prie kognityvinių funkcijų pablogėjimo.
Kognityvinių funkcijų įvertinimo svarba
Kognityvinių funkcijų įvertinimas leidžia laiku nustatyti sutrikimus ir pradėti tinkamą gydymą. Ankstyva diagnostika yra itin svarbi, nes daugeliu atvejų ankstyva intervencija gali sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Be to, tai padeda šeimoms ir globėjams pasiruošti būsimiems pokyčiams ir užtikrinti tinkamą priežiūrą bei paramą.
MMSE testas: Mini-Mentalinės būklės įvertinimas
MMSE testas (Mini-Mental State Examination) yra vienas iš dažniausiai naudojamų įrankių kognityvinių funkcijų vertinimui. Jį sudaro 30 klausimų ir užduočių, skirtų įvertinti tokias kognityvines sritis kaip orientacija, atmintis, dėmesys, kalba ir konstrukciniai gebėjimai. Šis testas padeda nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimo lygį. Surinkti balai leidžia įvertinti paciento būklę: aukštesnis taškų skaičius rodo geresnę kognityvinę funkciją, o mažesnis gali reikšti sutrikimus. Testas nėra didelės apimties ir gali būti atliekamas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
BLESSED'o demencijos skalė
BLESSED'o demencijos skalė yra išsamesnis įvertinimo įrankis, apimantis ne tik kognityvinių funkcijų vertinimą, bet ir elgesio bei veiklos pokyčius. Tai leidžia gydytojams įvertinti, kaip kognityviniai sutrikimai veikia paciento kasdienį gyvenimą. BLESSED'o demencijos skalė yra ypač naudinga pacientams, kuriems įtariama demencija, nes ji suteikia išsamesnį paciento būklės vaizdą.
Demencijos testai
Demencijos testas yra bendras terminas, apimantis įvairius testus, skirtus kognityvinių funkcijų sutrikimams nustatyti. MMSE ir BLESSED'o testai yra pagrindiniai šio vertinimo įrankiai. Ankstyvas demencijos nustatymas leidžia pradėti gydymą anksčiau, o tai gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Be to, ankstyva diagnostika leidžia šeimai ir globėjams pasiruošti būsimiems pokyčiams ir užtikrinti tinkamą priežiūrą bei paramą.
Testų atlikimas ir interpretavimas
Atliekant MMSE ir BLESSED'o testus, pacientas yra prašomas atlikti įvairias užduotis, kurios vertina skirtingas kognityvines sritis, įskaitant atmintį, orientaciją laike ir erdvėje, kalbos gebėjimus ir paprastas skaičiavimo užduotis. Testo rezultatai leidžia gydytojui nustatyti, kurios kognityvinės sritys yra pažeistos ir kokio lygio yra sutrikimas. Testų rezultatai interpretuojami psichiatro, kuris nustato galimą diagnozę ir rekomenduoja tolimesnius veiksmus. Gali būti skiriami papildomi tyrimai ar intervencijos, pavyzdžiui, medikamentinis gydymas, kognityvinė terapija ar socialinė parama.
Psichiatro išvados ir specialiųjų poreikių nustatymas
Atlikus kognityvinių funkcijų įvertinimą MMSI ir BLESSED'o testų pagalba, pacientui pateikiamos psichiatro išvados. Tai yra esminė proceso dalis, nes psichiatras ne tik įvertina testų rezultatus, bet ir atsižvelgia į paciento medicininę istoriją, simptomus ir galimas ligos priežastis. Kognityvinių funkcijų įvertinimas taip pat yra būtinas nustatant pacientų specialiuosius poreikius. Tai padeda specialistams suprasti, kokios pagalbos ir priežiūros reikia pacientui kasdienėje veikloje. Specialiųjų poreikių nustatymas gali apimti rekomendacijas dėl priežiūros namuose, socialinės paramos ar gyvenimo būdo pritaikymo.
Kognityvinių funkcijų įvertinimo paslaugų kaina
Kognityvinių funkcijų įvertinimo paslaugos, apimančios išsamų MMSI ir BLESSED'o testų atlikimą, psichiatro konsultaciją, psichiatro išvadų suformavimą ir jų įkėlimą į e-sveikatos sistemą, kaina siekia 100 eurų. Viso paslaugos trukmė yra apie 1,5 valandos. Ši kaina taip pat apima ir pacientui paskirto gydymo įvertinimą bei, esant poreikiui, medikamentinio gydymo skyrimą ar koregavimą.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Kognityvinių funkcijų palaikymas
Nors kognityviniai sutrikimai gali būti nepagydomi, yra būdų, kaip pagerinti ir palaikyti kognityvinę funkciją. Tai gali apimti kognityvinę terapiją, sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą ir socialinį dalyvavimą. Pavyzdžiui, sveika mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų ir vitaminų, gali padėti apsaugoti smegenis nuo pažeidimų. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką smegenyse, o tai teigiamai veikia kognityvines funkcijas. Socialinis dalyvavimas ir protinė veikla, tokia kaip skaitymas, žaidimai ir naujų įgūdžių mokymasis, taip pat gali padėti išlaikyti smegenų funkciją ir sumažinti kognityvinio nuosmukio riziką. Pacientams rekomenduojama dalyvauti įvairiose užsiėmimuose, kurie skatina pažinimo veiklą, pavyzdžiui, dalyvauti diskusijose, spręsti kryžiažodžius, mokytis naujų kalbų ar groti muzikos instrumentais. Šios veiklos ne tik palaiko smegenų aktyvumą, bet ir prisideda prie socialinio bendravimo, kuris taip pat yra svarbus kognityvinių funkcijų palaikymui.
Sveikas gyvenimo būdas taip pat yra labai svarbus kognityvinių funkcijų palaikymui. Subalansuota mityba, turinti pakankamai maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, yra būtina smegenų sveikatai. Dieta, kurioje gausu antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių, folio rūgšties ir vitaminų, gali padėti apsaugoti smegenis nuo oksidacinio streso ir uždegimo procesų, kurie prisideda prie kognityvinio nuosmukio. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat yra svarbus, nes jis padeda gerinti smegenų kraujotaką, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, o tai gali prisidėti prie geresnio pažinimo funkcijų išlaikymo.
Kognityvinių sutrikimų įtaka gyvenimo kokybei
Kognityviniai sutrikimai gali turėti didelę įtaką paciento gyvenimo kokybei. Jie gali apriboti asmens gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, bendrauti su artimaisiais ir draugais bei išlaikyti savarankiškumą. Todėl ankstyvas kognityvinių sutrikimų nustatymas ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs siekiant suteikti pacientui kuo daugiau galimybių išlaikyti savo funkcionalumą ir gyvenimo kokybę.
Kur kreiptis pagalbos?
„Harmonijos klinika“ yra įsikūrusi patogioje vietoje Kaune, Vytauto prospekte 32, šalia autobusų stoties. Esame maža šeimos valdoma klinika, todėl kiekvienas pacientas mums yra ypač svarbus. Mūsų specialistai skiria daug dėmesio kiekvienam pacientui, užtikrindami aukštą aptarnavimo kokybę ir individualų požiūrį į kiekvieną atvejį. Psichiatro - psichoterapeuto konsultacija yra galingas įrankis, padedantis pacientams kovoti su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas ir jo gydymas
Obsesinis kompulsinis sutrikimas - psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis obsesijomis ir kompulsijomis. Obsesijos yra pasikartojančios, nepageidaujamos ir įkyrios mintys, vaizdai ar impulsai, kurie sukelia didelį nerimą ar diskomfortą. Kompulsijos yra pasikartojantys veiksmai, kuriuos asmuo atlieka norėdamas sumažinti sukeliamą nerimą arba užkirsti kelią nepageidaujamam įvykiui. Nors šie veiksmai gali laikinai sumažinti nerimą, jie dažnai tampa ritualais, kurie trukdo kasdieniame gyvenime. Šio sutrikimo priežastys yra sudėtingos ir daugialypės. Genetiniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį OKS atsiradime. Biologiniai veiksniai. Smegenų struktūrų ir funkcijų sutrikimai taip pat gali prisidėti prie OKS. OKS gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, dažnai susiduria su sunkumais darbe, mokykloje ir asmeniniuose santykiuose. Šis sutrikimas gali pasireikšti stipriu nerimu ir depresija, nes pasireiškiančios kompulsijos trukdo atlikti įprastas veiklas. Be to, obsesijos ir kompulsijos gali sukelti fizinius sveikatos sutrikimus, tokius kaip odos problemos dėl dažno plovimo, sąnarių skausmai ir raumenų nuovargis dėl nuolat pasikartojančių judesių ar ritualų, taip pat virškinimo sutrikimai dėl besaikio nerimo ir įtampos.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Diagnozuoti OKS dažnai prireikia išsamaus psichiatro ar psichologo vertinimo. Klinikinį interviu. Diagnostinius kriterijus. Kitus vertinimus. Kaune, kaip ir daugelyje kitų miestų, yra įvairių gydymo įstaigų, teikiančių pagalbą OKS sergantiems pacientams. „Harmonijos klinika“ siūlo paslaugas, skirtas padėti pacientams valdyti OKS simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydant obsesinį kompulsinį sutrikimą galima pasitelkti šiuos metodus:
- Tai yra viena iš efektyviausių terapijos formų, skirtų gydyti šį sutrikimą. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas įkyrias mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie OKS simptomų.
- Dažniausiai naudojami vaistai yra selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), kurie padeda sumažinti OKS simptomus, reguliuodami serotonino lygį smegenyse.
- Ši terapija skirta padėti pacientams gerinti pažinimo funkcijas ir kasdienius įgūdžius, kuriuos gali paveikti OKS.
Naujausi tyrimai ir gydymo metodai siūlo naujas viltis OKS sergantiems pacientams:
- Naujausi tyrimai identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia OKS rizika. Šie atradimai gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus tiksliai pataikyti į šiuos genetinius taikinius. Genetinių tyrimų pažanga taip pat leidžia geriau suprasti, kaip aplinkos veiksniai sąveikauja su genetika, kad sukeltų OKS simptomus.
- Neurologiniai tyrimai, naudojantys magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su OKS. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad OKS sergantiems pacientams gali būti sutrikęs smegenų sričių, atsakingų už sprendimų priėmimą ir emocijų reguliavimą, veikimas.
- Kuriami nauji vaistai, kurie siekia sumažinti šalutinį poveikį ir pagerinti simptomų kontrolę. Šiuolaikiniai vaistai dažniausiai veikia serotonino sistemą smegenyse, tačiau tyrinėjami ir vaistai, kurie galėtų veikti kitus neurotransmiterių sistemas, pavyzdžiui, glutamato sistemą.
- Tobulinami ir plėtojami psichosocialiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.
Nors OKS dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šio sutrikimo pradžią:
- Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
- Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi OKS.
- Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
- Stiprūs socialiniai ryšiai ir palaikymo tinklai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
OKS yra gana paplitęs sutrikimas visame pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, OKS paveikia apie 2-3 proc. pasaulio gyventojų. JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, apie 1 iš 40 suaugusiųjų ir apie 1 iš 100 vaikų patiria OKS simptomus. Vakarų Europoje statistika yra panaši, tačiau yra pastebima, kad OKS dažnis yra šiek tiek didesnis moterų tarpe nei vyrų.
Pastaraisiais metais mokslininkai aktyviai ieško naujų būdų gydyti OKS. Viena iš sričių, kurioje pasiekta pažanga, yra smegenų stimuliacijos technologijos, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir giluminė smegenų stimuliacija (DBS). TMS naudoja magnetinius impulsus, siekiant suaktyvinti arba slopinti tam tikras smegenų sritis, o DBS apima elektrodų implantavimą į smegenis, siekiant reguliuoti nervų veiklą. Kitas pažangus metodas yra virtualios realybės terapija, kuri leidžia pacientams saugiai ir kontroliuojamai susidurti su savo baimėmis ir obsesijomis, taip padedant sumažinti OKS simptomus. Be to, genetiniai ir biomedicininiai tyrimai leidžia geriau suprasti OKS molekulinius ir genetinius pagrindus, kurie gali padėti kurti naujus tikslinius gydymo metodus.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas yra sudėtinga ir ilgalaikė psichikos sveikatos būklė, kuri gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą. Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį OKS atsiradime, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas, taip pat gali turėti didelę įtaką simptomų valdymui ir bendros gyvenimo kokybės gerinimui. Mes esame įsitikinę, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą ir esame pasiruošę padėti jums pasiekti geresnę savijautą ir gyvenimo kokybę.
Geriatrijos skyriaus veikla ir kognityvinių funkcijų vertinimas
Neseniai duris atvėręs Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyrius jau gali pasidžiaugti sėkmės istorijomis: pacientai palieka palatas savarankiškesni, daugiau judantys, įveikę pusiausvyros sutrikimus, sustiprėję, įveikę atskirtį, labiau socializuoti. Vidaus ligų gydytoja Sigita Plungienė, pristatydama skyriaus veiklą konferencijoje, akcentavo, kad medikams kasdien tenka rūpintis vieno ar kito paciento mitybos trūkumo korekcija, medikamentų suderinimu, adekvataus judėjimo ugdymu, socializacija, kognityvinių funkcijų lavinimu, demencijos patikslinimu, delyro prevencija ir daugeliu kitų problemų, kurias įveikus senatvė tampa lengvesnė, o gyvenimas - oresnis.
Į visą parą veikiantį Geriatrijos skyrių patenkama su šeimos gydytojo, gydytojo specialisto siuntimu arba stacionarizuojant skubiai, kai pacientas atvyksta į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Stacionarizavimo galimybės būtinai derinamos su skyriaus vedėja Daiva Jautakiene ar skyriaus gydytoju. Gydytoja Sigita Plungienė akcentavo, jog labai svarbu suprasti, kad šiame skyriuje neteikiamos nei slaugos, nei paliatyviosios pagalbos paslaugos, kas labai svarbu žinoti medikams, rašantiems pacientui siuntimą į šį skyrių. Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriuje gydomi pacientai kaip ir kituose ligoninės skyriuose - paūmėjus ligai. Pasak gydytojos S. Plungienės, geriatrija yra labai plati sritis, kuri apima daug kitų šakų. Tai ir vidaus ligos, ir neurologija, ir psichiatrija, ir reabilitacija, ir dietologija. Tad skyriuje ir gydomi garbingo amžiaus pacientai dėl paūmėjusios ligos.
Dažniausios indikacijos, dėl kurių stacionarizuojami pacientai į skyrių, yra lėtinė išeminė galvos smegenų liga, kai pacientą vargina polinkis griūti, vargina pusiausvyros sutrikimai, demencija, kai nėra galimybės ligą diagnozuoti ambulatoriškai, mitybos trūkumas, cukrinio diabeto, širdies nepakankamumo ar lėtinės inkstų ligos pablogėjimas. Skubiai dažniausiai stacionarizuojami pacientai, kai susergama pneumonija, pielonefritu, hiponatremija, rijimo sutrikimu (kai nėra mechaninės obstrukcijos), taip pat pablogėjus lėtinei inkstų ligai, išeminei galvos smegenų ligai, esant širdies nepakankamumo paūmėjimui. Vieni pacientai į skyrių patenka skubiai, kiti - planine tvarka, tačiau stacionarizavimo diagnozės panašios. Sprendžiant apie paciento guldymą į skyrių svarbu ir tai, kad ligos būtų lydimos keleto paūmėjusių ligų, kurios mažina paciento funkcinį savarankiškumą.
Geriatrijos skyriuje dirbančio personalo tikslas - gerinti socialines funkcijas, todėl pacientas prieš stacionarizavimą turi būti mobilus: judėti pats arba su pagalbinėmis priemonėmis - su lazda, vaikštyne, vežimėliu. „Turi būti ir potencialas sveikti, nes mes didiname pacientų savarankiškumą, skatiname jį judėti, laviname pusiausvyrą, geriname raumenų jėgą. Taip mažinama atskirtis ir didinama socializacija“, - teigia gydytoja S. Plungienė. Skyriuje vykdomas geriatrinis ištyrimas - labai svarbi diagnostikos dalis. Tyrimo metu vertinamos kongnityvinės funkcijos. Pagrindinis tyrimas MMSE (protinės būklės trumpas testas), kurį atlieka psichologas. Prireikus, atliekama ir BLESSED'o demencijos skalė - išsamesnis įvertinimo įrankis, apimantis ne tik kognityvinių funkcijų vertinimą, bet ir elgesio bei veiklos pokyčius. Kartais atliekami ir kiti psichikos vertinimo testai, taip pat vertinamas depresiškumas. Kasdienė veikla ir funkcinis savarankiškumas vertinamas pagrindinėmis anketomis. Visiems žinoma instrumentinė kasdienės veiklos anketa, atliekama stacionarizavimo pradžioje, o išleidžiant įvertinamas Barthelio indeksas. Pagal Edmontono silpnumo skalę vertinamas senatvinis silpnumas. Tai, pasak gydytojos S. Plungienės, dažniausi geriatriniai sindromai, kurie stebimi ir koreguojami šiame skyriuje.
Senatvinio silpnumo profilaktika turi prasidėti jauname ir vidutiniame amžiuje, kai auginami ir stiprinami raumenys. Geriatrijos skyriuje vyksta gydymas, kuriam būtinas adekvatus fizinis krūvis: vaikščiojimas, jėgos didinimo pratimai. Labai dažna į skyrių patenkančių pacientų problema yra polifarmacija. Medikai turi vaistų sąrašą BEERS. Tai - vyresniems žmonėms potencialiai pavojingų medikamentų sąrašas. „Mes dažniausiai gydome vaistų šalutinius poveikius, kurių vieni sukelia vidurių užkietėjimus, kiti - sausą kosulį, miego sutrikimus, košmarus, depresiją arba didina griuvimų riziką. Labai didelė grupė vaistų, kurie sukelia stiprų burnos džiūvimą, kongnityvinių funkcijų blogėjimą, vidurių užkietėjimą, šlapimo susilaikymą, sedaciją. Vyresniame amžiuje dažna problema - arterinio kraujospūdžio dideli svyravimai (nuo labai aukšto iki labai žemo) vartojant antihipertenzinius vaistus“, - vardina vaistų sukeltas žalas sveikatai gydytoja Sigita Plungienė ir patikina, kad skyriaus medikai ypač vertina naudos ir žalos santykį ir vaistus skiria tik tada, kai tikrai jų reikia.
Delikati ir dažna skyriaus pacientų problema - šlapimo nelaikymas. Įvertinus šlapimo nelaikymo tipą skiriamas medikamentinis gydymas, naudojami įklotai, sauskelnės. Labai svarbu, kad pacientas jaustųsi patogiai, nesijaustų socialiai atskirtas dėl kvapo. Glaudžiai bendradarbiaujama ir su urologais, kai tenka gydyti šlapimo nelaikymą ar susilaikymą (retenciją), koreguoti gydymą, ypač kai tai susiję su gerybine prostatos hiperplazija. Orofaringinė disfagija - problema, kai nėra stemplės obstrukcijos, bet pacientas springsta, kosčioja geriant, valgant. Būklei įvertinti atliekamas testas, kurio metu geriamas vanduo, stebint springimus. Vargina pacientus ir depresiškumas. Vyresniame amžiuje šie sutrikimai yra visiškai kitokie, negu jauname. Būdinga tai, kad vargina bejėgiškumo, vienišumo, nereikalingumo jausmas. Dažni pacientų pasakymai: „Į ką aš pavirtau, aš nebenoriu taip gyventi, man labai blogai“. Ir tai įveikiama, nes skyriuje pacientai socializuojasi, didinamas jų savarankiškumas. Medikai pastebi, kai pacientas geba pereiti per stacionarą, nueiti pats iki kriauklės nusiprausti, ima jaustis labiau pasitikintis savimi ir blogos mintys traukiasi. Skiriamas ir medikamentinis gydymas, kai yra gretutiniai sutrikimai, pavyzdžiui depresiškumas, miego sutrikimai, demencija, elgesio sutrikimai.
Neretą vargina ir odos sausumas, burnos sausmė - tai įveikiama prausiantis vandeniu, ne drėgnomis servetėlėmis. Skyriuje tam yra dušas, kuriame yra išlankstomos gulimos kėdės, rekomenduojamos priemonės su ksilitoliu. Kita pakankamai dažna problema - lėtinis skausmas. „Šios problemos varginamų pacientų yra visuose skyriuose, neesame išskirtiniai. Tik pas mus dažniau yra pridedamas nemedikamentinis gydymas, taip pat vyresniame amžiuje labai dažnai vargina neuropatinis skausmas, kurį koreguojame“, - sako gydytoja. Dažną pacientą vargina ir vidurių užkietėjimas. Pacientai informuojami apie stimuliuojančių vaistų žalą, jiems rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės: pakankamas skysčių vartojimas, mityba, skatinamas judėjimas, prireikus skiriama ir medikamentų. Labai didelė ir dažna problema - mitybos trūkumas. Vertinant mitybos riziką naudojama trumpa mitybos anketa (MNA, MNA-SF). Jei nustatoma mitybos nepakankamumo rizika, iš karto skiriama mitybos parama. Dažniausiai skiriami maisto papildai. Mitybos nepakankamumas turi keletą formų. Vienas iš jų - ūmi būklė (Kvašiorkoras), kuris atsiranda dėl sepsio, persirgtų sunkių infekcijų. Tai pasireiškia tinimais, išsekimu. Kitas atvejis, kai dėl prastos mitybos atsiranda lėtinis svorio netekimas, riebalų bei raumenų masės sumažėjimas, dėl ko mažėja ir baltymų kiekis kraujyje. Svorio mažėjimas būna ir dėl gastroenterologinių problemų arba dėl psichologinių problemų, kai žmogus nebenori ar negali valgyti. Aktuali mitybos trūkumo problema - uždegiminės ligos: sepsis, ūmus respiracinis distreso sindromas, pilvo chirurginės operacijos, Krono liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, pankreatitas, diabetas, kurios lemia apetito sumažėjimą, raumenų katabolizmą, padidėjusią bazinę medžiagų apykaitą (BMA).
Tačiau, anot gydytojos Sigitos Plungienės, ypač svarbu - holistinis požiūris į vyresnį žmogų. Būtina adekvati higiena, vyresnis žmogus neturi turėti blogo kvapo, būtina skatinti pacientų savarankiškumą, vengti suvaržymo priemonių. Pastangos pasiteisina, kai skyriuje vyrauja darnus komandinis darbas. Medikai džiaugiasi, kai pacientai iš skyriaus išeina kitokie: savarankiškesni ir įveikę daugelį problemų, be kurių jų kasdienybė tampa ori, o gyvenimas visavertis.