Kartais itin didelis drovumas, kuklumas ir jautrumas viešumoje gali būti tiesiog asmenybės bruožas. Tačiau svarbu atskirti, kada tai perauga į neurozę ar socialinę fobiją, kai žmogus patiria baimę ir vengia bendravimo, jaučiasi nejaukiai viešumoje. Socialinė fobija, arba viešumos baimė, pasireiškia nekontroliuojamu nerimu ir baime, kurie apsunkina socialinį bendravimą. Ši liga, kaip teigiama, kyla dar vaikystėje ir paveikia iki 13 proc. žmonių. Šiame straipsnyje aptarsime socialinę fobiją, jos priežastis, simptomus ir gydymo būdus, siekiant padėti suprasti ir įveikti šią problemą.
Socialinės Fobijos Apibrėžimas ir Paplitimas
Socialinė fobija, dar vadinama socialinio nerimo sutrikimu, yra intensyvi, iracionali ir nuolatinė baimė būti stebimam arba neigiamai įvertintam kitų žmonių. Tai trečiasis pagal paplitimą psichikos sutrikimas po priklausomybių ir depresijos, pasireiškiantis 11-19 metų amžiaus žmonėms. Negydoma socialinė fobija tampa lėtine ir savaime nepraeina, o sergantysis gali patirti didėjantį nedarbingumą.
Socialinio Nerimo Simptomai ir Pasireiškimai
Socialinis nerimas pasireiškia įvairiose situacijose, kur žmogus jaučia nerimą dėl galimybės atsidurti dėmesio centre, būti stebimam ar kritikuojamam. Dažniausi simptomai:
- Nerimas dėl kasdienės veiklos, susijusios su kitais žmonėmis (pvz., susitikimai su nepažįstamaisiais, pokalbių inicijavimas, kalbėjimas telefonu, darbas ar apsipirkimas).
- Socialinės veiklos vengimas (pvz., nedalyvavimas grupės pokalbiuose, vengimas valgyti su kompanija, nedalyvavimas vakarėliuose).
- Akių kontakto vengimas.
- Nuolatinis nerimas dalyvaujant veikloje.
- Nerimas dėl galimo gėdingo elgesio (pvz., paraudimas, prakaitavimas ar nekompetentingas pasirodymas).
- Sunkumas atlikti užduotis, kai kiti stebi.
- Įsitikinimas, kad kiti nuolat stebi ir vertina.
- Baimė būti sukritikuotam.
- Baimė situacijų, kuriose kiti gali vertinti.
- Jau įvykusių socialinių situacijų analizavimas (ruminavimas).
- Kūno pojūčiai, tokie kaip raumenų įtampa, dažnas širdies plakimas, svaigimas.
- Katastrofizuojami kūno pojūčiai: prakaitavimas, išraudimas, rankų drebėjimas, gumulo pojūtis gerklėje, balso drebėjimas.
Socialinė Fobija ir Fiziniai Pojūčiai
Sociofobų baimės sukelia realias fizines kančias: pagreitėjusį širdies ritmą, drebulį, veido raudonį, raumenų skausmus, prakaitavimą, skrandžio sutrikimus, burnos sausumą, karščio priepuolius, galvos skausmą.
Socialinė Fobija Vaikystėje ir Tėvų Įtaka
Socialinę fobiją gali paskatinti šeimyniniai konfliktai, patirta prievarta, patyčios, pašaipos. Taip pat svarbus tėvų elgesys: pernelyg didelis rūpestis arba šaltumas ir nemeilė vaikui. Jei vaikas negauna pakankamai teigiamų emocijų, yra nuolat lyginamas su kitais, jis užaugęs bijos bet kokio pasmerkimo ar kritikos. Kita vertus, pernelyg išaukštinti vaikai tikėsis pagyrų, tačiau jų nesulaukę, gali patirti nusivylimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Socialinė Fobija ir Savivertė
Žema savivertė ir neurotiškas požiūris į aplinką gali būti socialinės fobijos pasekmė. Žmogus, vengiantis socialinių kontaktų, ypač su nepažįstamaisiais, gali izoliuotis nuo pasaulio. Be to, yra ryšys tarp socialinės fobijos ir nutukimo, nes valgymas gali būti naudojamas kaip būdas slopinti neigiamas emocijas.
Socialinės Fobijos Priežastys ir Šaknys
Socialinio nerimo šaknys gali būti nervų sistemos pokyčiai. Serotoninas, neurotransmiteris, kurio trūkumas siejamas su įvairiais psichikos sutrikimais, įskaitant socialinę fobiją, vaidina svarbų vaidmenį. Tyrimai rodo, kad socialinę fobiją patiriančių asmenų centrinėje nervų sistemoje serotonino gali būti per daug, sukeliant nerimą ir pyktį socialinėse situacijose.
Socialinė Fobija ir Kitos Psichikos Problemoms
Apie pusė pacientų, kuriems pasireiškia sociofobija, turi ir kitų psichikos, vaistų ar alkoholio vartojimo problemų. Šis sutrikimas beveik keturis kartus padidina riziką susirgti depresija, be to, nustatyta, jog daugelis pacientų, gydomų nuo piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, susiduria su socialine fobija. Svarbu pažymėti, jog sergant socialine fobija ir gretutine liga, padidėja suicidinių minčių ir bandymų nusižudyti rizika.
Socialinė Fobija ir Drovumas: Esminiai Skirtumai
Drovumas yra didele dalimi įgimtas žmogaus bruožas, o socialinis nerimas yra būklė, kuri gali apriboti žmogaus galimybes. Drovūs žmonės dažnai jautriau reaguoja į kitus žmones ir lengviau sukuria artimus asmeninius ryšius. Tačiau, jei drovumas trukdo žmogui gyventi visavertį gyvenimą, jis gali išsivystyti į socialinio nerimo sutrikimą.
Socialinės Fobijos Gydymo Būdai
Socialinė fobija gydoma įvairiomis priemonėmis, įskaitant vaistus, terapiją ir dvasines praktikas. Svarbiausia gydyme - atrasti prastos savijautos priežastis ir su jomis susidoroti. Specialistai dažnai rekomenduoja individualius ar grupinius užsiėmimus su psichoterapeutu, kur mokoma, kaip savyje atverti pasitikėjimą.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Aristotelio socialinės psichologijos principai
Kognityvinė Elgesio Terapija: Efektyvus Gydymo Būdas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas veiksmingiausių socialinės fobijos gydymo būdų. Ji apima simptomų valdymo įgūdžius, socialinių sugebėjimų lavinimą ir laipsnišką ėjimą į baimę keliančias situacijas. KET padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, kurie palaiko socialinį nerimą.
Medikamentinis Gydymas
Kai kuriais atvejais socialinei fobijai gydyti gali būti naudojami vaistai, ypač antidepresantai. Tačiau svarbu atsiminti, kad vaistai dažnai gydo tik simptomus, o ne priežastį, todėl psichoterapija yra būtina norint pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Socialinių Įgūdžių Lavinimas ir Praktika
Praktika ir bandymas įveikti savo baimes yra labai svarbūs. Mokymasis kalbėti lėtai, be baimės, iš pradžių priešais veidrodį, vėliau su artimais žmonėmis, o galiausiai ir tose vietose, kur jaučiamas nerimas, gali padėti įveikti socialinę fobiją.
Kaip Psichoterapija Padeda Mažinti Socialinį Nerimą
Psichoterapija padeda žmogui pastebėti ir suvokti saugumo siekiantį elgesį bei vengimą, kurie skatina nerimo simptomus. Elgesio eksperimentai, mažinantys ydingą elgesį, taip pat yra svarbūs. Be to, psichoterapija padeda atpažinti ir kvestionuoti nerimą keliančias mintis ir įsitikinimus apie save, aplinką ir kitus žmones. Pilnaprotavimo (angl.: minduflness) technikos padeda nukreipti dėmesį nuo savo įsivaizduojamo paveikslo ir įsisąmoninti dabarties akimirką jos nevertinant.
Praktiniai Patarimai, Kaip Susidoroti Su Nerimu
- Stebėkite savo mintis: Atpažinkite nerimą sukeliančias mintis ir supraskite, iš kur jos ateina.
- Pakeiskite neigiamas mintis realistiškomis: Apgalvokite situaciją iš visų pusių ir pakeiskite nerimą keliančias mintis labiau realistiškomis.
- Nevengkite situacijų, keliančių nerimą: Vengimas tik sustiprina baimę.
- Atidėkite nerimą vėlesniam laikui: Jei nerimaujate dėl to, ko tuo metu negalite išspręsti, atidėkite tai vėlesniam laikui.
- Rūpinkitės savimi: Reguliariai sportuokite, ilsėkitės, gerai išsimiegokite ir kalbėkite apie savo jausmus.
Testai Socialinei Fobijai Nustatyti
Yra testų, skirtų nustatyti socialinę fobiją, kurie gali padėti patikslinti diagnozę. Vienas iš tokių testų yra Toronto aleksitimijos skalė (TAS-20), padedanti įvertinti gebėjimą atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę ir bendravimo psichologiją
Svarbu: Šis testas yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos.