Pyktis: Emocija, Sauganti Mus ir Ginanti Mūsų Ribas

Pyktis - emocija, kurios dažnai vengiame, tačiau ji yra normali ir reikalinga. Nevaldomas pyktis pridaro bėdų, o užgniaužtas - sargdina fiziškai ir psichologiškai. Tobulame pasaulyje, kur visi linki vieni kitiems gėrio, pyktis būtų nereikalingas. Tačiau, kol pasaulis nėra tobulas, pyktis saugo mus ir gina mūsų ribas.

Pykčio Prigimtis ir Funkcijos

Kaip ir visos kitos emocijos, pyktis yra normalus ir reikalingas. Pyktis gimsta kaip normali reakcija į nepagarbų, amoralų ar tiesiog mums nepriimtiną elgesį. Tai natūrali reakcija į juntamą grėsmę, neteisybę ar skausmą. Pati emocija nėra problema, viskas priklauso nuo to, kaip su ja susitvarkome.

Psichologijos ir psichiatrijos profesorius Richardas J. Davidsonas teigia, kad pyktis „mobilizuoja išteklius, padidina budrumą ir padeda pašalinti kliūtis, trukdančias siekti tikslo, ypač jei pyktį galima atskirti nuo polinkio kenkti ar sunaikinti“. Taigi, apėmus pykčiui, užuot kėlę chaosą arba bandę šią emociją nuslopinti, galime išnaudoti pykčio dovanas savo naudai.

Kodėl Vengiame Pykčio?

Nevaldantiems pykčio žmonėms sunkiau susirasti draugų, išlaikyti romantinių santykių darną, kilti karjeros laiptais. Galų gale jiems sunku sutarti su savimi - juk kasdien atsiranda progų pykti ant savęs. Tačiau vengti pykčio - labai bloga mintis.

Tyrimai atskleidžia, kad užgniaužtas, į save nukreiptas pyktis gali tapti rimtų ligų priežastimi. Pyktį slopinti linkę žmonės dažniau serga hipertenzija, širdies ligomis ir depresija. Kai neleidžiame sau pykti, šis jausmas gali tapti chronišku ir pradėti reikštis kaip pasyvi agresija. Ima prastėti emocinė savijauta, kamuoja nerimas, irzlumas.

Taip pat skaitykite: Psichologija: meilė ir pyktis

Pyktis - Emocija, o Ne Veiksmas

Negalite priversti savęs nejausti pykčio, jei kažkas įžeidė, įskaudino, sulaužė duotą žodį. Tačiau svarbu suvokti, kad pyktis - tai emocija, o ne veiksmas. Galite jausti pyktį, priimti jį ir vis dėlto nesiimti jo diktuojamų veiksmų, susilaikyti nuo agresijos ar įžeidžių žodžių. Gebėjimas jausti emociją, ją suprasti ir išmintingai pasirinkti jos raiškos būdą yra emocinio intelekto dalis.

Pyktis sužadina mūsų gyvybines jėgas - pakyla kraujo spaudimas, ima greičiau plakti širdis, „įkaistame“. Šios fizinės reakcijos rodo, kad pasirengėme gintis arba pulti. Užpykus išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas.

Dažniausios Pykčio Priežastys

Psichoterapeutas Ronaldas Potteris-Efronas teigia, kad dažniausios pykčio priežastys yra šios:

• Pernelyg didelis stresas
• Frustracija
• Fizinė ar emocinė trauma
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis
• Hormonų disbalansas
• Šeimos ar kultūros, skatinančios pyktį, įtaka

Tikrąją pykčio priežastį įžvelgti ne visuomet lengva. Kartais ji slypi po buitiniais menkniekiais. Pavyzdžiui, manote, kad pykstate ant sutuoktinio dėl neišplautų indų, tačiau iš tikrųjų jūsų pyktis atsivilko į namus iš darbo, kur jau kelinta diena turite dirbti už du ir klausytis priekaištų. Šią frustraciją išliejame ant pačių artimiausiųjų, nors su tikrąja pykčio priežastimi jie ir nesusiję.

Pyktis dažnai kamuoja tuos, kurie kažkurioje srityje leidžia lipti jiems ant galvos. Pavyzdžiui, šeimoje nuolanki, vyro engiama moteris darbe gali būti tironiška vadovė. Arba darbe su mobingu ir nuolatiniu spaudimu susiduriantis vyras atsigriebti gali grįžęs į šeimą. Pyktį paprastai pernešame tiems, kurie yra silpnesni, negali apsiginti ar yra nuo mūsų kažkokiu būdu priklausomi. Kad taip nenutiktų, kaip jau minėta, būtina suvokti tikrąją šio jausmo priežastį. Taip pat svarbu išmokti brėžti ribas, bendraujant su tikraisiais pykčio kaltininkais. Pavyzdžiui, jei darbe esate verčiami dirbti neapmokamus viršvalandžius, užuot parnešus nepasitenkinimą namo ir šokdinus šeimą, vertėtų problemą spręsti ten, kur ji ir kilo - darbe. Evoliuciškai pyktis atsirado kaip apsauginė reakcija nuo to, kas mums nepriimtina. Jei laiku ir vietoje pranešite, kad pažeistos jūsų ribos, nebeliks priežasties pykti. Tad svarbu mokytis ištarti „ne“, iškomunikuoti savo poreikius. Tai padaryti gali būti sunku - juk neišvengiamai teks kažką nuvilti.

Taip pat skaitykite: Vaikų emocijų supratimas

Pasyvi Agresija - Slopinamo Pykčio Pasekmė

Į konservus patekęs (slopinamas ir kaupiamas) pyktis labai dažnai virsta pasyvia agresija ir išsilieja netikėčiausiais būdais. Pasyvi agresija - tai tas pats pyktis, tik išreikštas netiesiogiai. Jis gali būti neįsisąmonintas (kai nesuprantame, kad pykstame, tačiau tai daro įtaką mūsų elgesiui) arba įsisąmonintas (kai tyčia slepiame pyktį po malonybinėmis formomis ir apsimetame nepykstantys).

Pasyviai agresyvus žmogus dažnai nieko bloga nesako ir nedaro, tačiau su juo pabendravus norisi kurį laiką pastovėti po dušu. Jausmas lyg paslapčiomis būtum apipiltas paplavų kibiru. Su tokiu žmogumi nesmagu dirbti, dar sunkiau megzti santykius. Jam ir pačiam ne pyragai - jis gali nuoširdžiai nesuprasti, kodėl aplinkiniai tokie atšiaurūs. Juk kartais pasyvi agresija kyla ir kaip noras įtikti kitiems. Bijoma pykti atvirai, išsakyti savo susierzinimą, todėl jis ištransliuojamas ne tokiais akivaizdžiais būdais, o kartais tampa tiesiog asmenybės dalimi. Pasyvi agresija - tarsi pilkas debesėlis, nuolat gaubiantis slogaus pykčio apimtą žmogų.

Kad išsivaduotume iš pasyvios agresijos pinklių, visų pirma turime išmokti ir išdrįsti pykti. Juk geriau vieną kartą pasakyti žmogui, kad jis peržengė jūsų ribas, nei ištisai tyliai jį engti. Pasyvią agresiją pavertę atviru, nuoširdžiu ir teisingai išsakytu pykčiu, išsivaduosite iš jus supančio pilko debesėlio.

Kaip Išreikšti Pyktį Konstruktyviai?

Svarbu gerbti savo ribas, apie jas pranešti aplinkiniams, o kai jos pažeistos - legalu supykti. Tačiau kaip tai padaryti, kad nevaldoma pykčio banga neištaškytų visko aplink?

1. Pažvelkite į pyktį sukėlusį žmogų su pagarba ir pasistenkite suprasti jo poziciją. Juk retai pykstame ant visiškai nepažįstamų žmonių. Dažniausiai mūsų pykčio nusipelno artimieji, kolegos, romantinis partneris. Taip, šią akimirką jūs pykstate. Tačiau apskritai pyktį sukėlęs žmogus veikiausiai jums yra brangus ar bent jau priimtinas. Taip, situacija nemaloni, tačiau greičiausiai iš jo pusės ji atrodo visiškai kitaip nei iš jūsiškės. Pabandykite išvysti kitą medalio pusę. Ar tikrai žmogus norėjo jus įžeisti? Ar pykčio priežastis - tyčinis piktavališkas veiksmas? Dažniausiai pykstamės dėl nesusikalbėjimo, nesusipratimų ir, nors skriauda reali, nė viena pusė iš pradžių neturi piktų ketinimų. Paklauskite savęs, ar norite jus supykdžiusį žmogų įžeisti, įskaudinti? Didelė tikimybė, kad atsakymas bus „ne“. Jūs tiesiog trokštate atkurti teisingumo jausmą. Tad iškomunikuokite savo pyktį su pagarba ir supratimu. Pavyzdžiui: „Aš mėginu suprasti tavo elgesio motyvus, tačiau mane jis labai pykdo ir skaudina, jaučiuosi blogai, nes…“ Tada paaiškinkite, koks elgesys būtų pageidautinas: „Norėčiau, kad tu…“. Venkite švaistytis įžeidžiais žodžiais, tačiau nenutylėkite to, kas jus slegia.
2. Atsitraukite, kai pyktis ima viršų. Nesvarbu, ar tai būtų darbinė, ar asmeninių santykių situacija, supykus trumpam atvėsti būtina. Net jei oponentas primygtinai reikalauja pasikalbėti dabar pat, padarykite sau ir jam paslaugą - bent trumpam atsitraukite iš fronto linijos. Tačiau nedinkite lyg į vandenį, susitarkite, po kiek laiko būtinai pasikalbėsite apie pyktį keliančią padėtį. Kartais atvėsti užtenka kelių minučių, kartais prireikia visos dienos ar dar daugiau.
3. Pasinaudokite kūno galia. Olandų psichiatras Besselis van der Kolkas atkreipia dėmesį, kad visos mūsų psichologinės reakcijos yra labai glaudžiai susijusios su fizinėmis. Kai pykstame, pakyla kraujospūdis, išsiskiria pykčio hormonai, įsitempia raumenys. Kitaip tariant, pasiruošiate bėgti arba kovoti. Emocijos veikia kūną, o per kūną galime paveikti emocijas. Todėl sportas yra stebuklingas vaistas nuo pykčio. Jis subalansuoja pykčio sutrikdytą biocheminę organizmo pusiausvyrą, duoda darbo įsitempusiems raumenims, o malonus nuovargis po treniruotės atpalaiduoja tiek kūną, tiek protą. Taigi su prakaitu išgaruoja ir pyktis. Kiti būdai per kūną nuraminti sukilusias emocijas - masažas, joga, ilgas pasivaikščiojimas. Viskas, kas padeda fiziškai pasijusti geriau, turi didžiulį poveikį ir emocinei savijautai. Todėl, jei darbe sukaupėte daug pykčio, gal, užuot skubėjus namo, verta užsukti į sporto salę ar masažo kabinetą?
4. Išnaudokite pykčio energiją. Pyktis, kitaip nei liūdesys ar baimė, nėra gniuždanti, atsitraukti skatinanti emocija. Priešingai - pyktis suteikia jėgų ir ryžto pakovoti už save. Psichologijos profesorius Eddie Harmonas-Jonesas nustatė, kad tiek pykstant, tiek patiriant džiugesį mūsų smegenų aktyvumas būna panašus. Žinoma, tai nereiškia, kad pyktis yra malonus. Tačiau jis motyvuoja ir skatina veikti. Pykčio teikiamą energiją galite panaudoti savo gyvenimui keisti. Gal verta supykti ant nuolat jus engiančio viršininko ir pakeisti darbą? O gal šiek tiek pyktelėti ant savęs, kad vis nesiryžtate pradėti sportuoti ir pagaliau įveikti savo pirmuosius kilometrus? Įsisąmonintas, tiksliai nukreiptas ir konstruktyviai išreikštas pyktis padeda siekti savo tikslų, leidžia gyventi drąsiau, atviriau ir nuoširdžiau.
5. Naudokite "pykčio šviesoforo" metodą. Kada pyktį galima išlieti, o kada pasilaikyti sau, kol šiek tiek nusiraminsime? Išbandykite „pykčio šviesoforo“ metodą. Kol dega raudona, net negalvokite apie veiksmus. Užsidegus geltonai spalvai, apmąstykite, kaip elgsitės ir ką sakysite. O dabar, lyg stovėtumėte prie perėjos, vadovaukitės „pykčio šviesoforo“ signalais.

Ką Daryti, Kai Užvaldo Pyktis?

Pykčio emocija dažnai kyla, kai mums kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą, kai esame nusivylę situacija ar savo bei kitų asmenų veiksmais. Kartais pyktį galime jausti, atrodo, visai be priežasties. Visais atvejais svarbu neslopinti pykčio, o stengtis jį suprasti ir saugiai išreikšti.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija

Yra daugybė priežasčių dėl ko galime jausti pyktį. Kiekvienas iš mūsų turi savo dirgiklių, kurie iššaukia šią emociją. Tu gali jausti pyktį dėl priežasčių, kurių nėra šiame sąraše, arba pykti ir nežinoti kodėl. Pyktį gali sukelti praeities įvykiai, kurie šiuo metu nėra aiškiai suvokti.

Tikriausiai jau pastebėjai, kad kilus jausmams - jaučiame įvairius pojūčius savo kūne. Taip yra todėl, kad mūsų emocinės reakcijos visų pirma prasideda mūsų smegenyse - tai jos paruošia mūsų kūną veiksmui, susijusiam su kylančia emocija. Pagrindinės smegenų dalys, dalyvaujančios reguliuojant emocijas - migdolinis kūnas ir prieškaktinė žievė. Įprastai kai mes kažką svarstome, analizuojame ir priimame sprendimus - veikia prieškaktinė smegenų žievė. Pyktį migdolinis kūnas suvokia kaip įspėjimą apie grėsmę, kurį gavęs siunčia kūnui signalą nieko nepaisyti ir veikti greitai, negalvojant apie pasekmes. Migdolinis kūnas skatina mus reaguoti į tai, ką laiko „pavojumi“, net jei realaus pavojaus iš tikrųjų nėra. Štai dėl ko apimti stipraus pykčio galime pasakyti ar padaryti dalykus dėl kurių vėliau gailimės.

Džiugi naujiena ta, kad galime išmokti atpažinti kūno ženklus, rodančius, kad štai tuoj tuoj imsim ir „sprogsim“ ir sulėtinti ar sustabdyti šį procesą. Tai gali mums suteikti laiko pagalvoti, kaip norime reaguoti į situaciją. Pyktis problema tampa tik tada, kai negalime jo saugiai išreikšti ir jis tampa nevaldomas.

Užvaldžius pykčio emocijai gali būti sunku nusiraminti, tačiau tu gali pabandyti atidėti savo reakciją vėlesniam laikui. Papildomo laiko skyrimas tarp kilusios emocijos ir reakcijos gali padėti nusiraminti ir atgauti kontrolę. Priimk savo jausmą. Pasišalink iš situacijos, kurioje esi tuo metu. Išeik į kitą kambarį ar atsijunk, jei situacija vyksta internetinėje erdvėje. Kvėpuok lėtai ir giliai. Įkvėpk per nosį, iškvėpk per burną (jei šalia savęs turi telefoną, gali pasinaudoti programėlėmis, kuriose yra kvėpavimo pratimų pvz. - kitaip tariant, nukreipk dėmesį. Jei įmanoma, pabandyk atsitraukti ir šiek tiek palaukti prieš bandant susidoroti su situacija, kuri tave supykdė. Veikdama/s tai, kas tave fiziškai ar emociškai atitraukia nuo situacijos, gali sustabdyti kitus žmones žeidžiantį elgesį. Atpalaiduok savo kūną. Jei jauti įtampą kūne, pabandyk atpalaiduoti kiekvieną savo kūno dalį įtemdama/s ir atpalaiduodama/s raumenis. kuriuo pasitiki, apie situaciją, kuri sukėlė tau pyktį. Parašyk viską, apie tave supykdžiusią situaciją ir tuomet ištrink.

Nėra universalių patarimų, tinkančių visiems. Vienas iš būdų geriau suprasti savo savijautą - rašyti jausmų dienoraštį. Gali būti, kad ne visada žinai, kas tave supykdo. Gali būti sunku suprasti, kodėl kažkas tave veikia būtent taip. Perskaičius pasižymėk pagrindinius dalykus, kurie tau kėlė pyktį. Kilus pykčiui svarbu jį priimti, bet neleisti jam užvaldyti tavo minčių bei elgesio. Nėra vieno universalaus būdo suvaldyti pyktį. Vieniems padeda kvėpavimas, kitiems - sportas ar meninė veikla. Šiek tiek nurimus, galima pasikalbėti apie tai, kas tave supykdė, su patikimu žmogumi arba Vaikų linijos savanoriais.

Pyktis Kaip Antrinė Emocija

Ne kiekvienas žino, kad pyktis yra antrinė emocija. Pavyzdžiui, kai buityje tarp sutuoktinių kyla konfliktas ir vienas iš jų reikalauja kito dažniau prisidėti prie namų ruošos, galėtume įtarti, kad iniciatorius jaučiasi pavargęs, nuvertinamas, nusivylęs tokia padėtimi. Pyktis tokioje situacijoje atlieka katalizatoriaus funkciją - norima pakeisti padėtį ir parodyti partneriui problemą, tačiau tuo pačiu metu slepiamos daug labiau su pažeidžiamumu susijusios emocijos, tad pyktis tarsi apsaugo, kad atrodytume stipresni.

Pyktis neatsiranda pats savaime, o visuomet seka skausmo jausmus. Skausmas gali būti tiek fizinis (kai mus sužeidžia ar prastai jaučiamės), tiek emocinis (kai jaučiamės atstumti, išgąsdinti, išgyvename netektį). Pyktis taip pat gali veikti kaip kitų emocijų pakaitalas. Kartais pykstame tam, kad nejaustume skausmo. Taip įvyksta todėl, kad pyktis yra malonesnis jausmas už skausmą ar liūdesį. Pykdami labiau pasitikime savimi, nukreipiame dėmesį nuo skausmo į veiksmą, leisdami sau atsiriboti nuo tikrųjų skausmingų jausmų.

Nevaldomas Pyktis ir Jo Pasekmės

Chroniškas pyktis sunaudoja daugybę emocinės energijos ir aptemdo mąstymą, taip trukdydamas susikaupti ir mėgautis gyvenimu. Dažnas stresas ir pyktis susilpnina imunitetą ir padaro kūną pažeidžiamą, padidina širdies ligų, diabeto riziką, sukelia nemigą ir aukštą kraujo spaudimą.

Pykčio priepuoliai labiausiai žeidžia artimiausius žmones ir gali negrįžtamai pakenkti bet kokiems santykiams. Negebėjimas valdyti pykčio protrūkių verčia draugus, mylimuosius, šeimos narius prarasti pasitikėjimą, jaustis nepatogiai ir vengti kontakto su jumis.

Pykčio priepuoliai pasižymi nepagrįstu ir neproporcingu pykčiu, įsiūčiu, pasireiškiančiu agresyviais poelgiais ir žodžiais. Dažnai priepuoliai perauga į smurtinį elgesį, daiktų mėtymą ir daužymą ar savęs žalojimą, todėl yra itin pavojingi. Ši būsena yra pasikartojanti ir per metus įvairiomis formomis gali ištikti 10 kartų ar dažniau.

Kaip Valdyti Pyktį?

Yra trys pagrindiniai pykčio išraiškos būdai:

1. Išreiškimas. Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija. Tai padaryti galima tik tuomet, kai suprantate savo poreikius, pykčio priežastį ir galite tai išsakyti neįskaudinant kitų. Asertyviai pyktį išreiškiame, kai esame kantrūs, nekeliame balso, pasitikime savimi ir savo nuomone, bet išliekame atviri ir kitos pusės nuomonei, pagalvojame prieš šnekėdami.
2. Slopinimas. Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas. Pirmuoju variantu pyktis sulaikomas viduje, nustojama apie jį galvoti ir vietoj to dėmesys nukreipiamas į kažką pozityvaus, taip pakeičiant jį į teigiamą emociją. Antruoju variantu pyktis nuslopinamas ir paverčiamas konstruktyviu elgesiu, kaip sportinė ar meninė veikla.
3. Nusiraminimas. Tai reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas. Gilus kvėpavimas, mažinant širdies plakimą, ir pozityvios mintys padeda nurimti.

Jei nei vienas iš šių pykčio išraiškos būdų neveikia ir jausmus išreikšti mokate tik agresyviu ir nevaldomu protrūkiu - būtina pasidomėti apie pykčio valdymą.

Štai keletas patarimų, kaip valdyti pyktį:

1. Prieš kalbant, akimirką skirti pamąstymui. Užvirus jausmams dažnai pasakome tai, ko net negalvojame ir vėliau gailimės.
2. Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas. Tam, kad su juo būtų galima susidoroti, pirma reikia suprasti, kokia problema jį sukelia ir kaip ją išspręsti.
3. Išreikšti pyktį tik nurimus.
4. Atpažinti pykčio ženklus. Gali atrodyti, kad pykčio protrūkis prasideda netikėtai ir be jokio perspėjimo, tačiau kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant.
5. Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui.
6. Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs. Taip pastebėsite ir galėsite identifikuoti pyktį iššaukiančius veiksnius.
7. Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą.
8. Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių. Žmonės jautriai reaguoja į kritiką ir kaltinimus, todėl savo nuomonę išreikškite teiginiais, prasidedančiais „Aš“.
9. Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius. Atpalaiduojantys, nurimti padedantys pratimai yra labai parankūs situacijose, kai sunku kontroliuoti emocijas.

Nevaldomo Pykčio Priežastys ir Gydymas

Nevaldomi pykčio priepuoliai gali prasidėti dar vaikystėje ar paauglystėje.

Pagrindinės priežastys:

1. Aplinka. Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu.
2. Genetika.
3. Kiti psichologiniai sutrikimai. ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu.
4. Praeities traukos.
5. Lytis.

Gydymo būdai:

1. Psichoterapija. Tai yra patikimiausias būdas valdyti pyktį. Kartu su specialistu sudarius technikų ir rėžimų planą bei jo laikantis, galima pakeisti savo elgesį ir mąstymą.
2. Vengti nuotaiką keičiančių substancijų.
3. Praktikuoti naujus mąstymo būdus. Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika.
4. Vaistai. Nors vaistai nuo pykčio priepuolių neegzistuoja, tačiau kai kurie preparatai gali padėti slopinti agresyvų elgesį ar impulsyvumą.

Pyktis Kaip Pokyčių Įrankis

Pyktis yra energija - jį galima nukreipti į problemų sprendimą ar teigiamą pokytį. Jis rodo, kad yra neišspręstų klausimų, kuriuos verta išsiaiškinti. Jausdami pyktį net fiziškai pajuntame energijos antplūdį ir galime imtis veiksmų, todėl be jo gyvenime sunkiai išsiverstume. Kova už moterų teises, darbuotojų streikai, kuriais siekiama išsireikalauti orius atlyginimus, pasipriešinimas okupantams, dėl kurio šiandien esame laisvi, - tai tik keli galimi pavyzdžiai.

tags: #kas #tai #yra #pyktis #emocijos