Asmenybė - tai unikalus kiekvieno žmogaus bruožų, elgesio, mąstymo ir jausmų derinys, kuris skiria jį nuo kitų. Tai tarsi individo vizitinė kortelė, atspindinti jo savitumą ir pastovumą. Asmenybė pasižymi aktyvumu, kryptingumu ir sąmoningu santykiu su aplinka. Šiame straipsnyje gilinamės į asmenybės sampratą, jos formavimosi veiksnius ir įvairias teorijas, padedančias suprasti šį sudėtingą reiškinį.
Asmenybės Apibrėžimas ir Savybės
Asmenybė apibrėžiama kaip individo savitumas, reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių visuma, kuria vienas asmuo skiriasi nuo kito. Jai būdinga aktyvumas, kryptingumas ir sąmoningas santykis su tikrove. Kitaip tariant, tai tam tikras rinkinys mąstymo, jausenos, elgesio bei santykio su kitais būdų. Kiekvienas žmogus turi savitas moralės normas, vertybes, savitų įsitikinimų, kurių pagalba supranta savo patirtį, išreiškia savo emocijas. Kai kurie šių procesų yra sąmoningi, o kai kurie - nesąmoningi. Būdai, kuriuos asmenybė naudoja savo nerimui mažinti ar net savivertei apsaugoti yra svarbūs asmenybę apibūdinantys aspektai. Žmonės labai skiriasi pagal tai, kaip jie prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių ar ginasi nuo pavojų.
Asmenybės Formavimosi Veiksniai
Asmenybės formavimasis yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių:
- Temperamentas: Tai įgimtos asmenybės savybės, tokios kaip aktyvumo lygis, reakcijos į naujus dirgiklius ir emocinis intensyvumas.
- Charakteris: Tai įgytos savybės, formuojamos per patirtį, auklėjimą ir socialinę sąveiką.
- Psichiniai procesai: Tai pažinimo, emocijų ir motyvacijos procesai, kurie veikia asmenybės elgesį.
- Amžius: Asmenybė vystosi ir keičiasi visą gyvenimą, o skirtingais amžiaus tarpsniais dominuoja skirtingi formavimosi veiksniai.
- Intelektas: Intelektas lemia asmenybės gebėjimą analizuoti, spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujų situacijų.
- Lytis: Sociokultūriniai lyties stereotipai gali daryti įtaką asmenybės formavimuisi.
- Aplinka: Socialinė ir kultūrinė aplinka, kurioje auga ir gyvena žmogus, daro didelę įtaką jo asmenybės formavimuisi. Svarbi individų socialinė sąveika (jos pobūdį lemia amžius, lytis, intelektas, socialinė aplinka, asmeninė patirtis bei visuomeninės idėjos, kultūra), kurios veikiamas žmogus siekia identifikuotis su socialine visuomene ir kartu iš jos išsiskirti savo individualumu.
Asmenybės Teorijos: Žvilgsnis į Gilumą
Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. Per 20 amžių buvo sukurta daugybė asmenybės teorijų, kurios bando paaiškinti, kaip formuojasi, vystosi ir funkcionuoja asmenybė. Štai keletas pagrindinių teorijų krypčių:
Psichoanalitinės (Psichodinaminės) Teorijos
Šios teorijos (S. Freudas, C. G. Jungas, A. Adleris, E. Frommas, H. S. Sullivanas, O. Kernbergas, M. Klein ir kiti) akcentuoja nesąmoningų motyvų, ankstyvos vaikystės patirties ir psichinės energijos svarbą asmenybės formavimuisi. S. Freudas išskyrė asmenybės raidos stadijas: oralinę, analinę, falinę, latentinę ir genitalinę. Psichoanalitinių psichodinaminių teorijų šalininkai asmenybę interpretuoja atsižvelgdami į įgimtas paskatas (gyvenimo ir mirties instinktus), psichinės energijos panaudojimo dėsningumus, aiškina asmenybės raidą ir integraciją psichikos dalijimu į sąmoningas ir nesąmoningas sritis.
Taip pat skaitykite: Asmenybė ir kūrybos bruožai
Bruožų Teorijos
Šios teorijos (H. J. Eysenckas, R. B. Cattellis, G. W. Allportas) teigia, kad asmenybė yra pastovi bruožų, arba būdingų elgesio, mąstymo, jausmų, reakcijų, visuma. Ankstyvųjų bruožų teorijų atstovai nagrinėjo bruožų derinius, šiuolaikinių - jų įtaką asmenybės raidai, veiklai ir elgesiui.
Bihevioristinės Teorijos
Šios teorijos (biheiviorizmas) pabrėžia aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Jų šalininkai tyrė, kiek elgesio pastovumą lemia bruožai, o kiek - aplinkos veiksniai ir bausmės. Plėtojantis kognityvinei psichologijai buvo siekiama paaiškinti kompleksines socialinio elgesio prielaidas. Biheivioristinės kognityvinės asmenybės teorijos atstovai G. Milleris, A. Dollardas, A. Bandura nagrinėja įsiminimo, reakcijų atidėjimo, savireguliacijos procesus.
Humanistinės Teorijos
Šios teorijos (C. R. Rogersas, A. H. Maslow) akcentuoja žmogaus unikalumą, laisvę, atsakomybę ir potencialą tobulėti. Humanistinių asmenybės teorijų šalininkai žmogų traktuoja kaip unikalią, visybišką sistemą, galinčią save realizuoti, iškelia asmenybės subjektyvumo, atsakomybės, laisvės, prasmės, meilės ir kitų jausmų vertę, nagrinėja potencialias asmenybės galimybes tobulėti.
Sociologinės Koncepcijos
Šios koncepcijos (C. H. Cooley, G. H. Meadas, E. Eriksonas, R. Lintonas, T. Parsonsas ir kiti) asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą, socialinių vaidmenų atlikėją. Asmenybės raidos teorijos atstovas C. H. Cooley asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą (veidrodinis Aš). G. H. Meadas, toliau plėtojęs šią teoriją, išskyrė kelias asmenybės formavimosi stadijas, susijusias su kitų žmonių vaidmenų perėmimu. E. Eriksonas, psichoanalitinės teorijos sociologijoje atstovas, asmenybės formavimosi stadijas siejo su krizių įveikimu, socializaciją aiškino kaip biologinių instinktų (ypač seksualinių) suvaldymo procesą. Socialinių vaidmenų teorijos šalininkai Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai R. Lintonas, T. Parsonsas ir kiti asmenybę tyrė kaip socialinių vaidmenų atlikėją; socializuodamasis individas pasirenka tam tikrus socialinius vaidmenis, perima elgesio normas ir tampa asmenybe.
Asmenybė ir Socialinė Sąveika
Asmenybė formuojasi individui socializuojantis ir jį kryptingai auklėjant - padedant priimti socialines normas ir atlikti funkcijas (socialinius vaidmenis), perimti visapusiškos veiklos būdus bei formas. Socialinėje sąveikoje įgytos savybės (socialumas) parodo asmenybės brandą. Asmenybei formuotis įtakos turi šeima, religija, socialinis sluoksnis, profesinė, etninė ir kitos bendruomenės. Bendruomeninės ypatybės reiškiasi asmenybės socialinio mąstymo, elgsenos stereotipais bei individualybės bruožais. Asmenybę kaip socialinės sąveikos subjektą apibūdina aktyvi kūrybinė veikla.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip tapti asmenybe
Asmenybės Sutrikimai: Kai Bruožai Trikdo Gyvenimą
Kai tam tikri asmenybės mąstymo, jausenos, elgesio ir bendravimo su kitais būdai padeda jaustis laimingais, neša pasitenkinimą santykiuose ir yra nukreipti į socialiai naudingus tikslus, tada problemų nekyla. Tačiau jeigu žmogaus mąstymo, elgesio, bendravimo būdai nuolat kelia skausmą jam ar kitiems, kai sunku išreikšti ir reguliuoti savo afektus, prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, žmogus neturi aiškaus tapatumo jausmo, į stresą ar nerimą reaguoja netinkamais ir rigidiškais būdais, galima numanyti apie tam tikrą asmenybės sutrikimą.
Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones.
Diagnozuojant asmenybės sutrikimą svarbiausias kriterijus yra tai, kad neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai. Priešingu atveju, tam tikri neadaptyvūs asmenybiniai dalykai gali išsivystyti kaip reakcija į trumpalaikį stresą.
Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.
Pagrindiniai Asmenybės Sutrikimai
Aptarsime pagrindinius asmenybės sutrikimus, kuriuos išskiria Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM):
Taip pat skaitykite: Asmenybė, kuri įkvepia
Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Tokios asmenybės yra itin jautrios tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią linkę reaguoti atsitraukimu į savo fantazijas. Toks žmogus dažnai apibūdinamas kaip vienišius. Jis geriau jaučiasi vienas su savimi negu būdamas tarp žmonių, tačiau tuo pačiu jis gali labai ilgėtis emocinio bei seksualinio artumo jausmo ir gali apie tai daug fantazuoti. Turi labai turtingą vidinį pasaulį, kas leidžia jiems išreikšti savo mintis ir jausmus per įvairią kūrybą - muziką, poeziją, meną. Šiuos žmones traukia filosofinės paieškos, dvasinės disciplinos, teoriniai mokslai ir menai. Tokiai asmenybei būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: priklausomybė kitam ir meilė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: socialinis pasaulis yra pavojingas ir galintis „praryti“.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Tokia asmenybė naudoja projekcijos gynybą - tai reiškia, kad sau nepriimtinus jausmus (tokius, kaip neapykanta, pavydas, gėda, priešiškumas, baimė) ji projektuoja į išorę, priskirdama juos kitiems. Ji yra priešiška aplinkai. Dažnai tikisi iš kitų žmonių sulaukti priešiškumo ir pažeminimo, todėl puola kitus pirmi tam, kad išvengtų kitų priešiškumo. Todėl toks žmogus pats jaučiasi nuolat puolamas, nors pats tai išprovokuoja. Tokie žmonės nėra linkę pasitikėti nepažįstamais. Pagrindinis būdas, kuriuo paranojiniai žmonės mėgina sustiprinti savivertę - išreikšti savo galią prieš valdžią ar kitas reikšmingas figūras. Pergalės išgyvenimai jiems suteikia trumpalaikį, tačiau raminantį saugumo pojūtį. Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: neapykanta, agresija ir priklausomybė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: pasaulis pilnas užpuolikų ir išnaudotojų.
Psichopatinis asmenybės sutrikimas: Asmenybių, turinčių šį sutrikimą, pagrindinis poreikis yra jausti savo įtaką kitiems žmonėms, manipuliuoti jais arba „peržengti per juos“. Dauguma jų turi didesnį stimuliacijos slenkstį, todėl dažnai ieško aštrių, sukrečiančių pojūčių. Tokios asmenybės turi deficitą moralės sistemoj. Psichopatinės asmenybės dažnai būna charizmatiškos ir gali skaityti kitų žmonių emocines būsenas gana tiksliai, nors jų pačių emocinis gyvenimas yra gana skurdus, o jų rodomos emocijos kitiems nėra nuoširdžios. Jie patys nesugeba išreikšti savo emocijų žodžiais. Psichopatinės asmenybės nustoja domėtis kitu, jeigu kitas tampa jiems nebenaudingas. Dar vienas ryškus psichopatinių asmenybių bruožas - tai empatijos ir gailesčio stoka. Jie įsitikinę, kad tokie jausmai, kaip meilė ir švelnumas yra tik iliuzija, todėl nevertina tų žmonių, kurie šiuos jausmus parodo. Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: galiu padaryti bet ką. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti yra egoistiški, manipuliuojantys ir negarbingi.
Narcizinis asmenybės sutrikimas: Pagrindiniai jausmai, charakterizuojantys narcizinę asmenybę, yra vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, kuris nuolat verčia ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Gavusi tokį patvirtinimą apie save kokia nors forma - statusu, turtu, sėkme - narcizinė asmenybė jaučia trumpalaikį pakylėjimą, dažnai elgiasi grandioziškai, o kitus traktuoja su panieka. Kai negauna tokio išorinio patvirtinimo apie save, narcizas dažnai jaučia depresinius ir gėdos jausmus bei pavydi tiems, kuriems sekasi. Jie tarsi nejaučia malonumo nei dirbdami, nei mylėdami. Narcizinė asmenybė daug energijos išeikvoja lygindami save (savo statusą, turtą, sėkmę, išvaizdą ir pan.) su kitais. Savo pažeistą savivertę jie slepia nuo kitų naudodamiesi idealizavimu arba nuvertinimu. Idealizuodami tą, kuriam jie priklauso, narcizinės asmenybės tarsi pakelia savo vertę , o nuvertindami kitą, jie jaučiasi pranašesni. Taigi, abi šios gynybos tarnauja narcizo savivertei palaikyti. Narcizui būdingas išnaudotojiškas santykis - kitas žmogus jam reikalingas tik tiek, kiek tenkina jo poreikius. Dažnai kiti žmonės šalia narcizo jaučiasi arba labai idealizuojami (dažniausiai pradiniame etape), arba visiškai sumaišomi su žemėmis. Patogeniškas įsitikinimas apie save: turiu būti tobulas, kad jausčiausi gerai. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kitiems patinka turtingi, gražūs ir galingi žmonės, tad kuo labiau toks stengsiuosi būti, tuo labiau patiksiu kitiems.
Sadistinis asmenybės sutrikimas: Šio asmenybės sutrikimo centrinė ašis - emocinis atsiribojimas ir kaltės nebuvimas bei dominavimas. Emocinis atsiribojimas padeda sukelti skausmo ir pažeminimo jausmus kitam tiek fantazijose, tiek realybėje. Dėl gebėjimo atsiriboti nuo savo emocijų sadistas gali atrodyti neįtikėtinai šaltakraujis, sukeldamas kančias kitam. Sadistus valdo pagrindinė motyvacija - kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą. Todėl jie dažnai renkasi tuos, kurie yra silpnesni, linkę paklusti ir yra bejėgiai prieš juos. Sadistinės asmenybės retai kada ateina į psichoterapiją savo noru, nes neturi jokios motyvacijos gilintis į save. Patogeniškas įsitikinimas apie save: aš turiu teisę skaudinti ir žeminti kitus. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti egzistuoja kaip mano dominavimo objektai.
Mazochistinis asmenybės sutrikimas: Individai, turintys šį asmenybės sutrikimą, suvokia save kaip nuolat kenčiančius. Jie nuolat patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochisto savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas. Į mazochistų grupę patenka tie, kurie elgiasi savidestruktyviai, pasiekę sėkmę ar pergalę. Mazochistai pradžioje gali kelti kitiems gailestį, nes jų gyvenimas atrodo nesibaigianti kančia, bet vėliau ima kilti erzulys ir pyktis, net sadistiniai jausmai, todėl ne veltui sakoma, kad mazochistas traukia sadistą ir atvirkščiai. Patogeniškas įsitikinimas apie save: akivaizdžiai kentėdamas aš galiu parodyti savo moralinį pranašumą. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: žmonės atkreipia dėmesį į kitą tik tada, kai kitas kenčia.
Depresinis asmenybės sutrikimas: Depresinė asmenybė linkusi žvelgti į savo vidų ir ieškoti savyje skausmingos patirties paaiškinimų, kurie dažniausiai remiasi jos tikėjimu savo paties blogumu. Toks asmuo nukreipia neigiamus afektus į save, nekęsdamas savęs už visus įmanomus ir neįmanomus trūkumus. Pagrindiniai depresinės asmenybės afektai yra liūdesys, vienišumas, bejėgiškumas, baimė būti atstumtam, todėl tokios asmenybės stengiasi būti geros, tačiau nuolat baiminasi, kad jų nuodėmės bus demaskuotos ir kiti juos už tai paliks. Depresiški žmonės prisimena kiekvieną savo padarytą nuodėmę, neatliktą paslaugą ar savanaudišką paskatą. Sunkesniais atvejais galima aptikti ir tokių depresyvių asmenybių, kurios įsitikinusios, kad yra našta tiek sau, tiek kitiems, ir kad geriausias būdas išgelbėti pasaulį - tai sunaikinti save. Todėl sunkiausia depresijos padarinys šiuo atveju gali būti savižudybė. Taip pat depresiškai asmenybei būdingi įsitikinimai, tokie kaip „Man nutinka nelaimės, nes aš jų nusipelniau“ arba „Nėra blogesnio žmogaus už mane“. Dauguma tokių žmonių geba palaikyti savo savivertę darydami kitiems gerus darbus, užsiimdami labdara ar prisidėdami prie visuomeninės pažangos. Dauguma depresiškų žmonių, jei sutrikimas nėra labai sunkus, yra mėgstami ir simpatiški. Kadangi jų kritiškumas ir pyktis nukreipti į vidų, o ne į kitus, paprastai jei būna dosnūs ir jautrūs, siekiantys bet kokia kaina išsaugoti santykius. Patogeniškas įsitikinimas apie save: savyje turiu kažką iš esmės blogo. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: žmonės, kurie pažins mane giliau, atstums mane dėl mano blogumo.
Priklausomos asmenybės sutrikimas: Priklausoma asmenybė ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste. Ji negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolanki, negali išgyventi be kito, kuris galėtų ja pasirūpinti. Vengia prisiimti atsakomybę savo gyvenime, nesugeba pasipriešinti bei apginti savo požiūrio. Jai būdingas didelis nepasitikėjimas savimi ir bejėgiškumo jausmas. Pagrindinis tokios asmenybės nerimas sukasi aplink baimę būti paliktam, todėl tokia asmenybė linkusi „prilipti“ prie kito žmogaus. Priklausoma asmenybė randa žmogų, kuris tenkina jos poreikius. Ji moka įtikti, būti gera ir nuolanki. Deja, bet toks „prilipimas“ prie kito atstumia partnerį. Todėl priklausomos asmenybės patiria daugiausiai smurto artimoje aplinkoje. Dažnai tokie santykiai susiklosto tarp alkoholiko vyro ir priklausomos moters. Patogeniškas įsitikinimas apie save: esu nepakankamas, neįgalus, reikalaujantis kitų pagalbos. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti žmonės yra stipresni už mane, todėl man reikia jų rūpesčio.
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Kai kokios nors asmenybės pagrindinė varomoji jėga yra mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai, pojūčiai, žaidimai, svajonės, intuicija, galima spėti, kad tai - obsesinė-kompulsinė asmenybė. Tokiai asmenybei yra būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas. Ji stengiasi kontroliuoti tai, kas yra neišvengiama ir deda į tai daug pastangų. Ypatingai juos gąsdina mintis, kad jie nesukontroliuos savo agresyvių impulsų, todėl mes išoriniame tokio žmogaus elgesyje galime pastebėti tokius simptomus, kaip dažną rankų plovimą, žingsnių skaičiavimą, mikrobų baimę, įvairius ritualus ir kitus mums atrodančius keistus veiksmus, kurie obsesinei-kompulsinei asmenybei padeda sukontroliuoti kylančius agresyvius impulsus. Dėl aukšto perfekcionizmo šiems žmonėms būna sunku priimti sprendimus visose srityse, nes jie nori pasirinkti teisingiausią ir tobuliausią sprendimą, bet koks jis - nežino niekas. Pasirinkus vieną sprendimą, jiems atrodo, kad kitas būtų buvęs geresnis, todėl belieka tik piktintis. Jie linkę fokusuotis į detales, kuriose patys paskęsta. Neturi smalsumo ir spontaniškumo jausmo, atvirkščiai - viską linkę susiplanuoti iki smulkiausių detalių („o kas, jeigu?“). Nemoka improvizuoti, viską daro pagal instrukciją ar receptą. Aišku, darbe, reikalaujančiame tikslumo ir kruopštumo, toks žmogus gali būti nepakeičiamas. Bet kai jis pradeda dirbti viršvalandžius, nes darbas dar neatliktas tobulai, gali kilti problemų santykiuose. Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano agresija yra pavojinga ir aš turiu ją sukontroliuoti. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti siekia kontroliuoti, todėl turiu priešintis jų kontrolei.
Isterinis asmenybės sutrikimas: Žmonės, turintys isterinę asmenybę, yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, tuo tarpu priešingos lyties atstovus laiko galingais, jaudinančiais ir tuo pačiu gąsdinančiais bei pavydi jiems jų galios. Kai kurios isterinės asmenybės yra seksualiai vengiančios, o kai kurios naudoja savo seksualumą kitos lyties gundymui tam, kad neutralizuotų savo baimę ir gėdą. Isterinė asmenybė patiria stiprų nerimą ir intensyvias emocijas, ypač tarpasmeniniuose santykiuose. Tokie žmonės yra emociškai šilti, energingi, orientuoti į žmones ir jaučiantys potraukį dramatiškoms bei rizikingoms situacijoms. Pavyzdžiui, isterinę asmenybę turinti moteris vyrus laiko stipriais ir jaudinančiais, o moteris, tuo pačiu ir save - silpnomis. Todėl žvelgia į vyrus su pagarba, tačiau tuo pat metu ir nekenčia jų bei jiems pavydi. Ji mėgina sustiprinti savo savivertės jausmą prisirišdama prie vyrų, tačiau ir subtiliai juos baudžia už jų pranašumą. Tam ji naudoja savo seksualumą, laikydama jį vienu iš savo lyties privalumų. Tokiu būdų isterinė moteris savo seksualumą naudoją kaip gynybą prieš vyrų jėgą, todėl ji negali mėgautis seksualiniu artumu, o patiria fizinius baimės ir atstūmimo simptomus (nejautrą, susijaudinimo stoką ir pan.). Paprastai ji nepajaučia erotinio pasitenkinimo, nors išoriškai atrodo itin gundanti, todėl dažnai nustemba, sulaukusi kvietimo užmegzti seksualinius ryšius. Jos noras sugundyti vyrą ir tokiu būdų jį nubausti yra pasąmoninis. Sąmoningai ji to nesuvokia. Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano lytis daro mane silpną ir pažeidžiamą. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kitos lyties atstovai yra galingi, jaudinantys, išnaudotojiški ir pavojingi.
Kiti Asmenybės Sutrikimai
- Paranoiškas asmenybės sutrikimas - asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas - pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas - mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas - dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
- Ribinis asmenybės sutrikimas - neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas - šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas - šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas - turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.
Asmenybės Sutrikimų Diagnostika ir Gydymas
Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Asmenybė ir Psichoterapija
Šis klausimas yra tai, kur prasideda psichoterapija ir psichologija. Kodėl tai ką aš jaučiu, yra tai ką jaučiu, kodėl tai ką manau - manau, ir kaip man visa tai pakeisti ir/ar pasikeisti? Ar tai yra ką mes paveldėjome? Vargu. Įsivaizduokite vienerių metų vaiką, kuris nuolatos domisi aplinka (tai būdinga tokio amžiaus vaikams). Tačiau vaiko mama yra nerimąstinga. Dabar įsivaizduokite, kad progų, tokiai nerimąstingai mamai, kai ji bara savo vaiką tyrinėjantį aplinką, pasitaiko daug ir dažnai. Kas atsitinka su vaiku? Ar vaikas gali sau paaiškinti: „na, mano mamai dabar sunkus metas, ji išgyvena sunkų periodą, neturėčiau priimti šito asmeniškai. Aš galėsiu aplinką patyrinėti vėliau, kai mama bus geresnės nuotaikos arba kai jos nebus šalia“. Deja, taip nėra. Nuolatos tikintis priekaištų, kaltinimų, kritikos, vaikas gali užaugti labai „baimingu“ - nuolat atsiprašinėjančiu, jaučiančiu įtampą, paniurusiu. Antru atveju, toks vaikas gali susitapatinti su savo mama, taip „įveikiant“ savo menkumą siekiant jo nepatirti. Psichoterapeutai supranta savo pacientų motyvus (jausmų, mąstymo, minčių), juos analizuoja.