Hiperaktyvumas: Simptomai, Diagnozė ir Gydymo Būdai

Sunku susikaupti, nuolat vėluojate, pamirštate svarbius dalykus ar jaučiate vidinį nerimą? Pastaraisiais metais ADHD - dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas - diagnozuojamas vis dažniau tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai ne „mada“ ir ne „pasiteisinimas“, o realus psichikos sutrikimas, darantis įtaką tam, kaip žmogus mąsto, planuoja, mokosi ir bendrauja su pasauliu. Šiame straipsnyje aptarsime ADHD simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus, skirtus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Kas yra ADHD?

ADHD (angl. Attention Deficit Hyperactivity Disorder) arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas - tai psichinės kilmės raidos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir reguliuoti savo elgesį. Kaip dažnai manoma, ADHD nėra tiesiog „vaikų liga“ ar paprastas išsiblaškymas - tai sudėtingas nervų sistemos funkcionavimo ypatumas, susijęs su dopamino ir kitų neuromediatorių veiklos skirtumais smegenyse. Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostinį ir statistinį vadovą), ADHD, o ypatingai hyperaktyvumą, apibūdina elgesio modeliai, kurie reikšmingai trikdo žmogaus socialinį gyvenimą. Dėl sutrikimo vaikams gali kilti sunkumų prisitaikant mokykloje ar bendraujant su bendraamžiais, o suaugusiesiems - darbo, santykių ar savireguliacijos srityse.

ADHD Paplitimas

ADHD yra dažnas ir nevienalytis neurologinis raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas bei hiperaktyvumas. Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičuis, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

ADHD Simptomai

ADHD yra nepastovus sutrikimas, todėl kiekvienam sergančiąjam simptomai gali pasireikšti skirtingai. ADHD simptomai gali keistis su amžiumi. Vaikams dažniau pasireiškia hiperaktyvumas, o suaugusiesiems - impulsyvumas, emocinis jautrumas, nerimas, savikritika.

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

Taip pat skaitykite: Vaikų raidos sutrikimai: kaip padėti?

• Nedėmesingumas: sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas: nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas: neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

Svarbu paminėti, kad šie simptomai gali pasireikšti skirtingai vyrams ir moterims. Vyrams šis sutrikimas dažniau pastebimas dėl išorinių, elgesio simptomų - impulsyvumo, aktyvumo, dėmesio stygiaus darbe. Tuo tarpu ADHD simptomai moterims pasireiškia - nerimu, emociniu nuovargiu, perfekcionizmu ar savikritika.

Hiperaktyvumo Simptomai

Hiperaktyvumas dažnai įgauna vidinio neramumo formą - žmogus gali jaustis lyg „nuolat įsitempęs“ ar skubantis, net kai aplinkybės to nereikalauja. Kas žmogui be ADHD atrodo įprasta diena - laiku atvykti į darbą, užbaigti projektą, apsipirkti, pasirūpinti šeima - asmeniui, turinčiam ADHD, gali tapti tikru išbandymu. Dėl sunkumų planuojant, valdant laiką ar palaikant dėmesį, tokie kasdieniai dalykai reikalauja neproporcingai daug pastangų.

Hiperaktyvumo sutrikimas suaugusiesiems pasireiškia kitaip nei vaikystėje. Jei vaikai su ADHD dažnai yra fiziškai aktyvūs ir negali sėdėti vietoje, tai suaugusiesiems hiperaktyvumas labiau pasireiškia vidine nerimo būsena. Impulsyvumas suaugusiesiems gali pasireikšti kaip skubūs sprendimai finansų klausimais, noras nutraukti pokalbius ar veiklą viduryje, arba sunkumai laukti savo eilės.

Hiperaktyvumo simptomai taip pat gali pasireikšti kaip nuolatinis poreikis būti užsiėmusiems. Turintys ADHD asmenys dažnai prisiimt per daug įsipareigojimų, sunku jiems tiesiog sėdėti ir atsipalaiduoti. Gali būti sunku jiems miegoti, nes mintys nuolat sukasi apie rytojaus užduotis ar nerūpesčius. Šie hiperaktyvumo aspektai dažnai klaidingai interpretuojami kaip ambicingumas ar energingumas, o ne kaip sutrikimo simptomas.

Nedėmesingumo Simptomai

Dėmesio sutrikimo požymiai gali pasireikšti kaip nuolatinis jausmas, kad sunku susikaupti svarbioms užduotims. Nedėmesingumo simptomai darbo aplinkoje gali pasireikšti kaip užmirštumas, sunkumai laikytis terminų ar nuolatinis jausmas, kad reikia dėti daugiau pastangų nei kitiems. Turintys ADHD asmenys dažnai praranda daiktus, užmiršta susitikimus ar sunku jiems organizuoti savo kasdienę veiklą. Asmeniniame gyvenime adhd simptomus galima pastebėti kaip sunkumus klausytis pokalbių, nuolatinį minčių „šuoliavimą" ar jausmą, kad mintys yra „miglinos".

Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo gydymo vadovas

ADHD Tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas. Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas. Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas. Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

ADHD Priežastys

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

• Paveldimumas. Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai. Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas. Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys. Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas. Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio. Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

ADHD Diagnostika

Vien tik atpažinti save simptomuose dar nereiškia, kad turite ADHD. Tik išsamūs tyrimai bei patyrusio sveikatos specialisto apžiūra gali įvertinti ADHD būklės rimtumą.

ADHD tyrimas dažniausiai apima kelis etapus - išsamius pokalbius, tėvų ar mokytojų apklausas (jei tiriamas vaikas), elgesio stebėjimus bei standartizuotus psichologinius klausimynus. Tokie testai kaip ASRS (angl. Adult Self-Report Scale) gali padėti įvertinti simptomų sunkumą. Labai svarbus diagnostikos etapas - kitų galimų sutrikimų atmetimas. Kaip minėta, ADHD simptomai gali būti panašūs į nerimo, depresijos ar mokymosi sutrikimų požymius, todėl gydytojas vertina visumą ir atsižvelgia į asmens gyvenimo istoriją.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti hiperaktyviems vaikams

ADHD diagnozavimas suaugusiesiems yra kompleksinis procesas, reikalaujantis kruopštaus specialisto vertinimo. Diagnozuoti ADHD negalima remiantis vien testas internete ar trumpu klausimynu. Diagnozavimas paprastai prasideda nuo išsamaus interviu, kurio metu specialistas klausinėja apie dabartinių simptomų pasireiškimą ir jų poveikį gyvenimui. Svarbu pateikti informaciją apie simptomus vaikystėje, nes ADHD yra įgimtas sutrikimas. Diagnozavimo proceso metu gali būti naudojami standartizuoti vertinimo įrankiai ir klausimynai, tokie kaip ADHD Rating Scale ar Conners Adult ADHD Rating Scales. Šie testai padeda objektyviai įvertinti simptomų sunkumą ir dažnumą. Specialistas taip pat turi išsiaiškinti, ar simptomai nėra susiję su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimas. Diagnozuotas ADHD gali keisti gyvenimą, nes suteikia paaiškinimą daugeliui sunkumų ir atveria kelią tinkamam gydymui.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovietė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).

ADHD Gydymas

Gydymas paprastai apima medikamentinę terapiją ir psichosocialines intervencijas. Gydymas gali būti pradėtas tik po tikslios diagnozės. Gydymo procesas susideda iš psichoterapijos, gyvenimiškų įgūdžių mokymosi, pagalbos įsiliejant į mokyklos ar darbo aplinką. Daugeliui sergančių vaikų bei suaugusiųjų medikamentinis gydymas yra svarbi gydymo plano dalis. Gyvenimiškų įgūdžių gerinimas yra itin svarbi ADHD gydymo dalis. Pavyzdžiui, gebėjimas planuoti laiką gali padėti laiku atlikti darbe patikėtas užduotis ar mokiniui laiku užbaigti namų darbų užduotį.

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

ADHD gydymas yra kompleksinis procesas, geriausiai veikiantis derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija. Gydymas gali apimti kognityvinę elgesio terapiją (KET), kuri padeda išmokti naujų įgūdžių dėmesio valdymui, organizacinių gebėjimų plėtojimui ir impulsyvumo kontrolei. Psichoterapija taip pat padeda spręsti su ADHD susijusius emocinius sunkumus, tokius kaip žemas savigarbos jausmas ar praeities nesėkmių poveikis. Medikamentinis gydymas papildo psichoterapijos poveikį, padėdamas stabilizuoti dėmesio koncentraciją ir sumažinti impulsyvumą. Tačiau vaistai vieni patys neišsprendžia visų su ADHD susijusių problemų. ADHD gydymo efektyvumas priklauso nuo individualaus požiūrio - kiekvienam žmogui reikia pritaikyto gydymo plano, atsižvelgiant į konkrečius simptomus, gyvenimo aplinkybes ir bendrai pasireiškiančius sutrikimus.

Medikamentinis Gydymas

ADHD vaistai Lietuvoje, skiriami gydytojo, padeda pagerinti dėmesio koncentraciją, sumažinti impulsyvumą ir hiperaktyvumą. Medikamentinis ADHD gydymas yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti sutrikimo simptomus.

Medicininėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Vaistai ADHD gydymui skirstomi į stimuliantus ir nestimuliantus. Nestimuliantai, pavyzdžiui, atomoksetinas, gali būti skiriami asmenims, kuriems netinka stimuliantai dėl šalutinio poveikio ar kitų sveikatos problemų. Šie vaistai veikia lėčiau, bet gali suteikti stabilesnį ir ilgalaikesnį poveikį. Gydymas gali turėti šalutinį poveikį, tokį kaip apetito sumažėjimas, miego sutrikimai ar širdies ritmo pagreitėjimas. Svarbu reguliariai stebėti vaistų poveikį kartu su gydančiu gydytoju ir koreguoti dozavimą pagal poreikį. Daugelis žmonių patiria ženklų gyvenimo kokybės pagerėjimą, kai randa tinkamą medikamentų derinį. ADHD gydymo tikslas - ne „išgydyti" sutrikimą, bet padėti valdyti simptomus taip, kad žmogus galėtų pilnavertiškai gyventi ir dirbti.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Psichoterapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija. Vaikų atveju, svarbią reikšmę turi ir tėvų mokymai bei švietimo specialistų įsitraukimas - mokytojai gali taikyti pritaikytas ugdymo strategijas, o šeimos nariai išmokti, kaip tinkamai palaikyti vaiką ar suaugusįjį, turintį ADHD.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Gyvensenos Korekcija

Gyvensenos įpročių keitimas - šiuo sutrikimu sergančiam žmogui būtinas rutinų bei miego ir būdravimo režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.

Aplinka daro įtaką kiekvieno iš mūsų gebėjimui susikaupti. Pavyzdžiui, moksleiviams ar studentams tinkama aplinka gali padėti pasiekti geresnių rezultatų: moksleiviai dalinasi vienas su kitu savo turimais užrašais, o laikant egzaminą parenkama patalpa ramesnėje vietoje.

Kaip gyventi sergant ADS?

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla. Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dalyvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras. Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos. Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra. ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija. Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
• Mityba. Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireišimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Prevencija

Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Kaip padėti vaikui, sergančiam ADS?

Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Kada kreiptis į specialistą?

Į specialistą dėl ADHD diagnozavimo verta kreiptis, kai simptomai pradeda reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę ar funkcionavimą. Kreiptis pagalbos rekomenduojama ir tada, kai artimieji pastebi pokyčius jūsų elgesyje ar išreiškia susirūpinimą dėl jūsų gerovės. Jei jau esate gydomas dėl depresijos ar nerimo, bet gydymas neduoda laukiamų rezultatų, verta išsiaiškinti, ar neturite negydomo ADHD. Ypač svarbu kreiptis pagalbos, jei ADHD simptomai paveiks santykius su artimaisiais, darbo našumą ar saugumą (pavyzdžiui, sunkumai sutelkti dėmesį vairuojant). Kuo anksčiau gausite tinkamą diagnozę ir gydymą, tuo geriau galėsite valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Netrukdykite save klausimais „ar tikrai turiu ADHD?" - profesionalus vertinimas padės gauti aiškų atsakymą.

tags: #kas #yra #hiperaktyvumas