Kognityvinės Terapijos Privalumai: Kelias Į Psichologinę Pusiausvyrą

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat patiriame stresą ir iššūkius, psichologinė gerovė tampa vis svarbesnė. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra šiuolaikinis, mokslo įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis žmonėms atgauti psichologinę pusiausvyrą ir spręsti įvairias problemas. Ši terapijos rūšis sparčiai populiarėja, todėl svarbu išsiaiškinti, kas yra KET, kokie jos principai ir kur galima rasti kvalifikuotų specialistų, galinčių padėti.

Kognityvinės Elgesio Terapijos Ištakos ir Esmė

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra palyginti nauja psichoterapijos rūšis, atsiradusi JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Vienas žymiausių šios terapijos pradininkų - Aaronas Beckas. Jis, kaip psichiatras ir mokslininkas, pradėjęs dirbti psichoanalitinėje tradicijoje, pastebėjo esminį trūkumą tradicinėse psichoterapijos metodikose. Jis suprato, kad vien praeities išgyvenimų analizė nepaaiškina ir neišsprendžia pacientų dabartinių psichologinių sunkumų. Jo sukurta teorija ir praktika remiasi teiginiu, kad mūsų mintys, emocijos bei elgesys yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą: kaip mes mąstome, taip ir jaučiamės bei elgiamės. A. Becko teigimu, emociniai sutrikimai išsivysto dėl iškreiptų ar neadekvačių mąstymo procesų. Šios terapijos metodikų tikslas - keisti kognicijas, dėl ko terapijos eigoje adaptyvesniu būdu keičiasi ir elgesys, gerėja emocinė būsena, kasdienis funkcionavimas, silpnėja streso sukelti fiziologiniai simptomai.

Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. KET buvo sukurta remiantis moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti psichologijos ir medicinos srityse.

KET grindžiama koncepcija, kad jūsų mintys, jausmai, fiziniai pojūčiai ir veiksmai yra tarpusavyje susiję, o neigiamos mintys ir jausmai gali įstrigti užburtame rate. Vienu svarbiausių kognityvinės elgesio terapijos sėkmės kriterijumi laikomi pozityvūs emociniai pokyčiai, atsiradę pakeitus disfunkcinius mąstymo ir elgesio stereotipus. Remiantis kognityviniu modeliu, situacija, kurioje esate, sukelia Jumyse tam tikras mintis. O tos mintys, atitinkamai, sukelia jausmus. Mintys kartais gali neatitikti situacijos ir sukelti neigiamas emocijas, kai tam nėra realaus pagrindo. Mąstydami žmonės yra linkę nuolat kartoti tas pačias klaidas, vadinamas kognityviniais iškraipymais.

KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą. Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai.

Taip pat skaitykite: Kognityviniai nusikaltimų paaiškinimai

Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.

KET Terapijos Struktūriškumas

Kitas svarbus skirtumas - tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą. Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET terapija yra labai aiškiai struktūruota psichoterapijos rūšis, kuri susideda iš riboto sesijų skaičiaus (12-16-20 ar daugiau). Kiekvienam sutrikimui yra numatytas protokolas ir rekomenduojamos sesijos. Sesija turi savo struktūrą, kuri yra aiški tiek terapeutui, tiek pacientui. Tai leidžia lengviau suprasti terapijos eigą, stebėti progresą ir užtikrinti, kad pacientas įgytų naujų įgūdžių bei žinių, padedančių spręsti problemas ir gerinti kasdienį funkcionavimą.

Pagrindiniai KET Etapai

1. Problemos išsiaiškinimas ir ypatumai: Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai.
2. Sutrikimo palaikymo mechanizmų supratimas: Suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą.
3. Psichoedukacija: Klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai.
4. Minčių restruktūrizavimas: Klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.

Sesijų metu pacientai mokomi atpažinti savo automatines mintis, kurios kyla stresinėse situacijose. Terapeutas padeda pacientui įvertinti ir pakeisti iškreiptas, negatyvias pasekmes sukeliančias mintis į realistiškesnes, adaptyvesnes ir teigiamas. Elgesio eksperimentų metu tikrinamos mintys ir įsitikinimai praktikoje, skatinant pacientą išbandyti naujus elgesio būdus, stebėti rezultatus ir paneigti nenaudingus įsitikinimus.

KET Taikymo Sritys ir Efektyvumas

Iš pradžių KET buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar net psichozėms gydyti. Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais. Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija yra viena efektyviausių psichoterapijos formų, gydant depresiją, nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą (PTSS), obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS), priklausomybes ir nemigą. Pasaulinės sveikatos organizacijos ir tarptautinės psichikos sveikatos institucijos pripažįsta kognityvinę elgesio terapiją kaip vieną labiausiai moksliniais įrodymais pagrįstų psichoterapijos metodų. Daugybė mokslinių tyrimų įvairiose šalyse patvirtina jos veiksmingumą skirtingose kultūrinėse aplinkose ir su įvairiomis tikslinėmis grupėmis - nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių.

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie KET kompetencijas

Kognityviniai Iškraipymai

Mąstydami žmonės yra linkę nuolat kartoti tas pačias klaidas, vadinamas kognityviniais iškraipymais:

• Mąstymas „Viskas arba nieko“ arba dichotominis mąstymas. Asmeninės savybės ir situacija vertinama tiktai „juoda arba balta“ kategorijomis, be tarpinių atspalvių.
• Proto filtras.
• Perdėtas apibendrinimas. Manoma, kad jeigu nemalonus įvykis nutiko vieną kartą, tai jis pasikartos daugybę kartų ateityje.
• Teigiamų dalykų nuvertinimas.
• Skubotas išvadų darymas.
• Minčių skaitymas.
• Ateities numatymas.
• Sureikšminimas ir sumenkinimas. Pervertinama arba nepelnytai nureikšminama dalykų svarba.
• Etikečių klijavimas ir klaidingas įvardinimas. Sau ar kitam žmogui „priklijuojama“ apibendrinanti etiketė, neatsižvelgiant į turimus faktus.
• Emocinis mąstymas. Manoma, kad neigiamos emocijos atspindi realybę.
• „Turėjimas“ ir „privalėjimas“. Vartojami žodžiai „turiu“, „privalau“ ir „reikia“, pervertinant, kad kitaip pasielgus bus blogai.
• Suasmeninimas. Manote, kad už neigiamą įvykį turite prisiimti atsakomybę, nors tiesiogiai nesate su juo susijęs.
• Matymas „pro tunelį“.

KET Apribojimai ir Svarbūs Aspektai

KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti.

Kognityvinė terapija yra efektyvus metodas, tačiau ji nėra universali ir turi tam tikrų ribų. Vienas pagrindinių iššūkių - būtinybė, kad klientas aktyviai dalyvautų terapiniame procese ir įdėtų pastangų. Jei žmogus nėra motyvuotas ar nenori bendradarbiauti, ši terapija tampa neveiksminga. Be to, šis metodas netinka visiems - pavyzdžiui, žmonėms, turintiems rimtų atminties sutrikimų, sumišimo būsenų, kai sunku orientuotis aplinkoje ar savyje, taip pat kai kuriems asmenybės sutrikimams. Todėl svarbu įvertinti individualias kliento galimybes ir poreikius, kad terapija būtų veiksminga ir tinkamai pritaikyta.

Kai psichikos sutrikimai yra išreikšti stipriai, užsitęsę ar apsunkina kasdienį funkcionavimą (pvz., sunki depresija, potrauminio streso sutrikimas, panikos ar generalizuoto nerimo sutrikimas), vien terapija gali būti nepakankama. Tokiais atvejais rekomenduojamas kompleksinis gydymas, derinant KET su medikamentais. Svarbu paminėti, kad KET nėra paprastas pokalbis, kokį galima turėti su draugais ar artimaisiais. Tai struktūruotas procesas, kuriame kalbėjimas yra tik viena iš daugelio darbo priemonių. Terapijos metu tiek klientas, tiek terapeutas aktyviai dirba siekdami konkrečių tikslų.

Kur Ieškoti KET Specialistų Lietuvoje

Lietuvoje KET specialistų galima rasti įvairiose psichologinės pagalbos įstaigose, privačiuose kabinetuose bei psichikos sveikatos centruose. Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto kvalifikaciją, išsilavinimą ir patirtį KET srityje.

Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje

• "Vilniaus psichologijos centras": Teikia individualias bei grupines konsultacijas suaugusiems gyvai arba nuotoliniu būdu. Čia taikoma psichoterapija paremta ištirta ir išbandyta metodika, kuri šiandien Lietuvoje dar tik pradedama diegti. Konsultacijos pritaikomos Jūsų poreikiams bei lūkesčiams tikslingai integruojamos įvairios psichoterapijos mokyklų teorijos bei praktika. Centre dirba specialistai, taikantys įvairias terapijos rūšis, įskaitant kognityvinę ir elgesio terapiją.
• "Harmonijos" klinika Kaune: Teikia profesionalias kognityvinės elgesio terapijos (KET) paslaugas, padedančias spręsti įvairius emocinius ir psichologinius sunkumus. Klinikoje dirbantys specialistai dirba pagal moksliniais tyrimais pagrįstus metodus, pritaikytus kiekvieno paciento individualiems poreikiams.
• Dr. Julius Neverauskas: Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, jau daugiau kaip du dešimtmečiai sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje.
• Kognityvinės elgesio terapijos konsultantė ir dėmesingo įsisąmoninimo mokytoja: Konsultacijose integruoja šias praktikas, padedančias gyventi sąmoningiau ir subalansuoti emocijas.

Svarbu Atkreipti Dėmesį

• Ar specialistas turi KET sertifikatą arba yra baigęs specializuotus KET mokymus.
• Kokia yra specialisto patirtis dirbant su konkrečiu sutrikimu ar problema.
• Ar specialistas yra Lietuvos psichologų sąjungos arba kitos profesinės organizacijos narys.

Integruota Psichoterapija

Įprastai kiekviena psichoterapijos pakraipa, nors ir suteikianti svarbių praktinių gairių, visgi įspraudžia psichologus į tam tikrus rėmus, kurie gali riboti Jūsų tobulėjimo galimybes ir emocinį sveikimą. Integruota psichoterapija yra psichoterapinė praktika, siekianti sujungti skirtingas psichoterapines teorijas ir praktikas tam, kad sukurtų efektyvesnį ir labiau individualizuotą požiūrį į kiekvieną žmogų bei jo asmeninius sunkumus. Tai - psichoterapinės terapijos forma, kuri apima elementus iš įvairių psichoterapinių metodų, tokių kaip psichoanalizė, humanistinė terapija, kognityvinė elgesio terapija ir kt. Integruota psichoterapija yra orientuota į Jūsų poreikius ir siekia padėti pasiekti savo asmeninius tikslus ir gerovę bei suprasti ir išspręsti psichologinius sunkumus. Ji gali būti pasitelkiama gydant įvairius psichologinius sutrikimus, pvz. depresiją, nerimą, traumą, priklausomybes, stresą, santykių problemas ir kt. Integruota psichoterapija iš terapeuto reikalauja gebėjimo prisitaikyti prie Jūsų individualių poreikių tam, kad būtų sukurtas individualizuotas, Jūsų poreikius atitinkantis gydymo planas. Tai dinamiška ir nuolat besivystanti terapijos forma, kuri skiriasi nuo kitų terapijos formų savo lankstumu.

Kodėl Verta Kreiptis Į KET Specialistą?

Dažnai žmonės nesiryžta kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, baimindamiesi aplinkinių nuomonės ar manydami, kad patys susitvarkyti su iššūkiais. Sprendžiant asmenybės sutrikimų psichoterapijos iššūkius nei viena teorija ar terapinis požiūris nėra pakankama sudėtingoms asmeninės sutrikimų problemoms spręsti. Schemų terapija (ST) ( Dr. Jeffrey E. Young 1990, 1999) - tokio integruoto asmenybės sutrikimų gydymo metodo pavyzdys. Čia svarbi egzistencinė humanistinė kryptis, pagrįsta psichodinaminiais elementais, taip pat naudojamos modifikuotos intervencijų technikos iš geštalt terapijos, tranzakcinės analizės, psichodramos. Ši terapija siekia išsiaiškinti kliento vaikystės, paauglystės patirtis, traktuojant jas kaip bazinių poreikių netinkamą patenkinimą ir iš to kylančių psichologinių problemų priežastis. Tuo pačiu siekiama išspręsti nepatenkintus frustruojančius poreikius sveikais būdais.

Schemų Terapija: Giluminis Požiūris Į Asmenybės Sutrikimus

Schemos apibrėžimas. ST naudojasi „schemos“, kaip apjungiančiu elementu, koncepcija. Schemos - netinkamai tenkinamų bazinių poreikių elgesio modeliai, apimantys mąstymą, informacijos apdorojimą, elgesį ir emocijas. „Schema“ - tai automatine biografinių prisiminimų, vaikystės trauminio patyrimo ir su tuo susijusio išmokto disfunkcinio tvarkymosi būdo aktyvacija. Tai visuma ne tik kognityvinių iškraipymų, bet ir sankaupa kūno pojūčių, emocijų, ar psichosomatinių disfunkcinių kūno reakcijų. Schemos kyla iš emocinės implicitinės (lot. implicitus - supainiotas, neišreikštas, neišplėtotas, numanomas) atminties apie reikšmingus įvykius vaikystėje, pasireiškia kaip individui jautrios ir pažeidžiamos vietos.

Schemą lemia vaiko įgimtas temperamentas ir ankstyvosios patirtys, sustiprintos neigiamų interakcijų su kitais. Pagal Young‘ą, šios teorijos kūrėją, pagrindinė schemos funkcija - gynybinė. Schemos aktyvuojasi tam tikru stiprumu, afektų ryškumu, ilgai besitęsiančiu distresu. Kai kurie nors įvykiai tampa mūsų schemas sužadinančiais faktoriais (trigeriais), mūsų mintys ir jausmai yra tokie, kaip suaktyvintos schemos. Schemos formuojasi nepatenkinant ar netinkamai tenkinant vaikystėje bazinius emocinius poreikius.

Pagrindiniai Vaiko Emociniai Poreikiai

• Prisirišimo, saugumo.
• Autonomijos.
• Pastovios savivertės.
• Malonumo (žaidimai, linksmumas).
• Identiteto.
• Sveikų ribų.

Neadaptyvių schemų aktyvacija lemia negatyvias emocines būsenas ir, suaktyvinus schemą, pradeda veikti ir ydingas (disfunkcinis) tvarkymosi su schema būdas (individualus kelias įveikti aktyvuotą schemą) . Toks tvarkymosi su schema būdas (angl. schema coping style), yra gynybinis tvarkymosi su nepatenkinto poreikio frustracija mechanizmas, dažniausiai pasitaikanti schemą turinčio individo elgesio strategija, įprastai naudojama įvairiose gyvenimo situacijose.

Tvarkymosi Su Schema Būdai

• Hiperkompensacija („puolimas“).
• Vengimas, pabėgimas.
• Pasidavimas, paklusimas. Susitaikoma su schema.

Hiperkompensacijos strategijos - tai aktyvios kovos su suaktyvinta scehema būdai. Gali pasireikšti konstruktyviomis pastangomis ir argumentacija, taip pat ir agresyvumo išraiškomis. Vyraujanti pagrindinė emocija - pyktis, kuris gali būti ir paslėptas. Hiperkompensacijos atveju žmogus elgiasi priešingai, negu diktuoja pati schema, reaguoja pastiprintai save įtvirtindamas, kovodamas prieš ar rodydamas pyktį.

Vengimas - tai atsitraukimo nuo schemų keliamų frustracijų, nuo probleminių situacijų ir žmonių strategija. Šiuo atveju vengiama netgi įsisąmoninti su šia schema asocijuojamas emocijas, prisiminimus ir kognityvinius procesus.

Pasidavimas - schemai aktyvuojantis žmogų užplūsta schemą atitinkančios neigiamos emocijos, kūno pojūčiai, fantazijos, vidiniai išgyvenimai arba vaizdiniai, bet jis nesiima jokių aktyvių veiksmų.

Schemų Režimai

Automatiškai suaktyvinta schema lemia (iššaukia) individo konkrečią tvarkymosi su stresu strategiją. Vienos ar kelių schemų aktyvacija ir įveikos strategija padeda stabilizuoti emocinę asmenybės būseną. Schemų režimas - kažkuriuo laikotarpiu pastovi emocinė žmogaus būsena ir su ja susijęs elgesys. Režimai gali pasireikšti psichologiniais arba psichofiziologiniais simptomais. Psichologiniai simptomai dažnai yra išraiška disfunkcinio tvarkymosi su schema būdo arba vaikystėje pažeistos vaiko būsenos atspindys. Persijungimai į schemų režimus yra stipresnio laipsnio schemos (ar kelių schemų) pasireiškimas. Stiprios emocijos, staigus elgesio pasikeitimas, perdėta neproporcinga reakcija - tai įvyksta individui jautriose vietose ir emociškai svarbiuose įvykiuose (trigeriai, kaip aktyvuojantys faktoriai). Kitais žodžiais tariant, režimai - kaip vaikystės patyrimų žinutės iš praeities, tai - tarsi langai į praeitį. Šių dienų emocinė įtampa aktyvuoja praeityje susiformavusių schemų režimus, su jomis susijusiu elgesiu bei kognityvinėmis nuostatomis. Jų turinys - kaip aidas, ką sakė tėvai (ar tėvinės figūros), tai lyg tėvų balsai galvoje.

Vaikiškieji Režimai

Tai ankstyvųjų išgyvenimų paremti atsakai. Jų atsiradimas rodo nepatenkintus bazinius emocinius poreikius, iš to kilusią frustraciją.

• Pažeidžiamo vaiko režimas.
• Pikto vaiko režimas. Žmogus šioje būsenoje jaučiasi įžeistas, nepatenkintas, dažnai būna supykęs, įsiutęs, įniršęs. Elgesyje vyrauja neigimas ar maištavimas, prieštaravimai ar kova. Kartais nuolatos skundžiamasi savo bėdomis ir neteisybe. Taip reiškiasi nuoskaudos ir pyktis.
• Impulsyvus/nedisciplinuotas vaikas. Norėdamas pasiekti savo tikslus, jis elgiasi vadovaudamasis impulsais, nekontroliuojamai. Dažnai patiria sunkumų atidedant trumpalaikį pasitenkinimą. Jaučiasi frustruotas, nekantrus, kad šie potraukiai ar impulsai negali būti patenkinti.
• Laimingas vaikas. Tai sveiko vaiko režimas. Jaučiasi mylimas, patenkintas, jaučia ryšį su kitais, yra saugus, priimtas, vertinamas, vertingas, jaučiasi, kad yra vedamas, juo rūpinamasi. Jis -suprastas, pripažintas, savimi pasitikintis, kompetetingas, tinkamai savarankiškas.

Visi disfunkciniai įveikos režimai schemų terapijoje yra traktuojami kaip neadaptyvūs, jie palieka ir net aštrina problemas. Jų ištakose esamos laikui bėgant nesikeičia net jei išgyvenami pozityvūs patyrimai gyvenime. Atvirkščiai, tai įsitvirtina ir lieka nepakitę.

Sveiko Suaugusio Režimas

Sveiko suaugusio režime žmogus, siekdamas ilgalaikių tikslų, įsisąmonina ir testuoja realybę, kontroliuoja impulsus, toleruoja frustracijas, kontroliuoja savo elgesį. Savo skausmingus jausmus saugo emociškai atsiribojęs. Žmogus pasineria į save ir ilgą laiką būna tokioje svetimumo būsenoje. Emocijų tuo metu tarsi nėra, bandoma viską paaiškinti racionaliai, intelektualizuojant. Galintys lemti priklausomybę, savęs stimuliavimo arba nuraminimo būdai. Svarbesniais negu savo laiko kitų reikalavimus; bando vengti skausmingų patyrimų netenkinant poreikių. Šalia kitų elgiasi pasyviai, nuolankiai, ieško pritarimo. Paklūsta ir pasiduoda, tačiau jaučiasi pastoviai nelaimingas ir įžeistas. Jaučiasi auka ir kaltina dėl to aplinkinius bei gyvenimą. Jaučiasi viršesnis, ypatingas, galingas, žiūri į kitus iš aukšto; tarsi pasaulis susideda iš vertesnių ir niekingų. Norėdamas gauti tai, ko siekia, elgiasi agresyviai. Fokusuoja dėmesį, ruminuoja ir veikia, kad kraštutinai kontroliuotų ir apsaugoų save nuo menamų ar tikrų pavojų.

Disfunkciniai Tėviniai Režimai

Disfunkciniai tėviniai režimai pasižymi reikšmingų tėvinių figūrų - dažniausiai artimųjų internalizuotais (kitų žmonių požiūrių, nuomonių, standartų, vertinimų perėmimas) įsitikinimais. Jie tampa kertiniais įsitikinimais, lemiančiais neigiamas automatines mintis. Tai tarsi toksinės tėvų introversijos, “neigiami balsai galvoje’.

• Baudžiančio tėvo režimas. Baudžiantis tėvas dažniausiai nuvertina, įžeidžia, pastiprina žmogaus Pažeidžiamą vaiką.
• Reikalajaunčio tėvo režimas.

Režimų susidūrimas gali įvykti ir paties žmogaus viduje, ir tarp skirtingų žmonių. Su kitais dažniausiai tai įvyksta socialiniame kontakte (pastebima ir terapiniame santykyje su terapeutu arba esant problemoms poroje). Interpersonalinis schemų aktyvavimas tarp individų dar vadinamas schemų chemija (angl. Schema chemistry). Tai procesas, kai vieno žmogauis schemos papildomos kito žmogaus schemomis, individas elgiasi tarsi įpuldamas į pažįstamą interakcijos modelį. Žmogus su „Palikimo/nestabilumo“ (angl. Abandonment/Instability) schema pasirenka partnerį, kuris negali įsipareigoti ilgalaikiams santykiams, tuo pačiu pastiprindamas jau egzistuojančią schemą. Kai ją papildo kita - „Defektyvumo /gėdos“ ( angl. Defectiveness/Shame) schema, yra tikima, kad kažkas ne taip yra su juo ir netikima, kad kitas jį gali priimti ir mylėti. Manoma, kad jei kitas žmogus priartės, tai jį atstums. Todėl pasirenkamas toks partneris, kuris yra labai kritiškas.

Schemų dinamika vyksta ir žmogaus viduje. Pavyzdžiui - emocijų dinamiką lemia įtampa, tarp Baudžiančio tėvo ir tarp to paties žmogaus Pažeidžiamo vaiko. Priešiškas Baudžiančio tėvo santykis į Pažeidžiamą vaiką sukuria didelę įtampą, kuri mobilizuoja įveikos režimą įtemptai būsenai sureguliuoti.

Kai mes reaguojame į schemas sukeliančius trigerius, automatiškai įsijungia pirminės - bazinės emocijos: pyktis, liūdesys, baimė - kurios yra artimiausios su schema susijusiems nerealizuotiems poreikiams. Jos arti fizinių kūno pojūčių. Kartais, kai būna sunku įvardinti ką jaučiu, jausmus labiau įsisąmoniname per kūno pojūčius. Parodydamas pyktį, pasišlykštėjimą, mažas vaikas išreiškia savęs įtvirtinimo grėsmę. Antrinės emocijos yra socialiai modifikuotos internalizuojant tėvų režimus. Socialinės emocijos labiau susijusios su tvarkymosi būdais, jos - arčiau kognicijų, tai daugiau internalizuoti artimų reikšmingų žmonių įsitikinimai. Socialinės emocijos - gėda, kaltė, jautimasis pranašesniu, drovumas (atsakant į paraudimą), gėda (po kritikos), kaltė į atmetimą. Schemų terapijoje, dirbant su vidiniu kritiku, stengiamasi išskirti „tėvų balsus“. Tai tarsi „toksiški“ įsitikinimai, nekritiškai įsigalėję paciento vertybių sistemoje, kurie verčia kentėti. Schemų terapijoje siekiama sumažinti kertinių toksinių įsitikinimų jėgą, paskatinti suabejoti jais. Terapijoje klientas bando išlaikyti distanciją nuo emocinių trigerių ir stebėti situaciją iš šono, tarsi būtų trečias asmuo, suprantantis ydingą veikimo ratą.

Įvertinimo ir psichoedukacijos fazėje terapeutas padeda pacientui atpažinti savo schemas ir suprasti jų šaknis vaikystėje bei paauglystėje.

tags: #kognityvines #teorijos #privalumai