Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos ir medijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, medijų psichologija tampa vis aktualesnė. Ji nagrinėja medijų poveikį žmogaus elgesiui, mąstymui, emocijoms ir socialiniams santykiams. Ši sritis apima įvairius aspektus - nuo socialinių tinklų įtakos savivertei iki vaizdo žaidimų poveikio kognityviniams gebėjimams. Straipsnyje panagrinėsime, kas yra medijų psichologija, kokie yra pagrindiniai jos aspektai ir kaip ji veikia mūsų gyvenimus.
Kas yra medijų psichologija?
Medijų psichologija - tai tarpdisciplininė sritis, jungianti psichologijos ir medijų studijų žinias. Ji siekia suprasti, kaip įvairios medijos, tokios kaip televizija, radijas, internetas, socialiniai tinklai ir vaizdo žaidimai, veikia žmogaus psichiką ir elgesį. Medijų psichologija nagrinėja, kaip mes suvokiame, apdorojame ir reaguojame į medijų turinį, taip pat, kaip medijos formuoja mūsų nuostatas, vertybes ir identitetą.
Medijų poveikis psichologinei savijautai
Pastaraisiais metais atliekama vis daugiau tyrimų, skirtų šiuolaikinio žmogaus ir naujųjų socialinių medijų santykio aspektams. Jie dažniausiai yra empiriniai, atliekami siekiant taikomojo pobūdžio tikslų. Teorinis šio santykio aspektų tyrimas taip pat gali atverti įdomių perspektyvų psichologijoje.
Socialinių tinklų įtaka
Socialinė medija psichologijos pasaulyje turi mažai gerbėjų. Daugybė tyrimų rodo, kad dažnas lindėjimas socialinėse medijose yra susijęs su prastesne psichologine savijauta, didesniu nerimu, blogesniu savo išvaizdos vertinimu, žemesne saviverte ir aibe kitų problemų. Tačiau pati socialinė medija nėra nei bloga, nei gera - ji tik įrankis. Blogi arba geri yra tik mūsų socialinės medijos naudojimo įpročiai. Metaanalizę atlikę mokslininkai skelbia pastebėję, kad socialinė medija gali būti labai naudinga, jei ja naudojamasi protingai. Visų pirma atkreipiamas dėmesys į socialinės medijos naudojimo tikslą. Jei socialinę mediją pasitelkiame svetimų žmonių gyvenimui stebėti, lygintis su kitais ar žudyti laiką vertingos informacijos nesuteikiančiais videoįrašais - tai turės tik neigiamų pasekmių.
Metaanalizės autoriai teigia, kad socialinė medija gali tapti puikiu įrankiu, padedančiu palaikyti ryšius ir pakeliančiu nuotaiką. Svarbiausia - išmokti ja tinkamai naudotis. Ryšiui kurti ir puoselėti. Bendravimas su draugais ir pažįstamais socialinėje medijoje padeda išvengti vienišumo jausmo, kelia nuotaiką ir gerina emocinę būseną. Naudingai informacijai gauti. Dauguma žmonių mėgsta pasinerti į virtualų informacijos srautą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vaizdo žaidimų poveikis
Vaizdo žaidimai yra dar viena sritis, kurioje medijų psichologija gali padėti mums suprasti jų poveikį. Nors dažnai teigiama, kad vaizdo žaidimai skatina agresiją ir priklausomybę, tyrimai rodo, kad jie taip pat gali turėti teigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, strateginiai žaidimai gali pagerinti problemų sprendimo įgūdžius ir kognityvinius gebėjimus. Be to, žaidimai gali suteikti socialinę sąveiką ir bendruomenės jausmą, ypač tiems, kurie jaučiasi vieniši ar atskirti.
Medijos ir tapatumas
Tyrimo objektas - Aš (angl. Self) naujųjų socialinių medijų kontekste. Tyrimo tikslas - analizuoti galimą naujųjų socialinių medijų poveikį Aš ir asmens tapatumui. Tyrimo metodas - lyginamoji ir kritinė teorijų analizė. Aš - daugiaprasmė psichologijos sąvoka, nusakanti asmeninės patirties ir raiškos visumą, asmens tapatumo išgyvenimą, vidinę savistabos bei savireguliacijos sistemą ir kita. Savąsias Aš sampratas yra pateikę W. James, K. Horney, A. Bandura ir daug kitų žymių psichologų. Dažniausiai Aš problematika analizuojama Asmenybės ir Socialinės psichologijos kontekste. Pastaroji fundamentali psichologijos šaka, patyrusi nemažą sociologijos įtaką, XX a. antrojoje pusėje išgyveno kritinę akistatą su pozityvistinėms psichologijos mokslo nuostatoms prieštaraujančiu socialinio konstravimo požiūriu. Juo vadovaujantis, Aš suprantamas kaip socialinė konstrukcija, nuolat kintanti, taki socialinės aplinkos projekcija. Tokia teorinė prieiga, kuri, be abejo, nėra vienintelė šiuo atveju tinkama, gali tapti svarbiu naujų įžvalgų šaltiniu tyrinėjant šiuolaikinės asmenybės tapatumo problemas.
Tėvų ir vaikų santykiai medijų amžiuje
Šiandien nebereikia įrodinėti, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius, ypač dėl sparčios skaitmeninių technologijų plėtros, itin stipriai pakito aplinka, kurioje daugelis žmonių bręsta kaip asmenybės, bendrauja, leidžia laisvalaikį ir dirba. Suprasti ir įsisąmoninti, kas vyksta su mumis ir mūsų vaikais nuolat besikeičiančioje medijų aplinkoje. Tai nauja ir mažai pažįstama erdvė, kurioje mums nejauku. Mes čia atsidūrėme jau subrendę, o jiems tai natūrali aplinka nuo gimimo.
Naujos galimybės ir iššūkiai
Šiuolaikinės technologijos suteikia daug patogumo, atvėrė daug naujų galimybių skleistis, kurti, bendrauti. Bet tuo pat metu sukėlė ir naujų problemų, pavyzdžiui, priklausomybės (nuo išmaniųjų įrenginių, kompiuterinių žaidimų…), internetinės patyčios, dėl socialinių tinklų suaktyvėjęs lyginimosi su kitais fenomenas, kartais įgyjantis patologiškas formas. Čia jau klinikinė sritis, blogiausi variantai. Vaikai yra gimę kitokioje aplinkoje nei mes. Ir tam tikra prasme, mes net negalėsime jų pasiekti. Norint palaikyti ryšį su ateities karta, turime gilintis į naują pasaulį, kurio nežinome. Tenka pripažinti, kad visko nekontroliuosime. Mums tame pasaulyje gali būti nejauku. O kai nejauku, kartais gali norėtis nuvertinti, bijoti, demonizuoti.
Tėvų vaidmuo
Prieš pradedant ieškoti sprendimų, siūlyčiau stabtelėti ir pareflektuoti kylančius jausmus tokioje ir panašiose situacijose. Nes tai - tikrai tėvams jautri tema. Reikia pripažinti, kad šiuolaikinėje visuomenėje yra gana ryški orientacija į vartojimą, daiktiškumą, turėjimą. Socialiniai tinklai, suteikiantys galimybę dalintis, nori nenori skatina lygintis su kitais. Dažnai net sukuria fiktyvų poreikį kažką turėti, įsigyti, patirti - kai nežinia, ar iš tiesų reikia, bet tiesiog norisi turėti, nes kiti turi. Tokiomis aplinkybėmis tėvai reaguoja labai įvairiai. Ir nėra vieno teisingo sprendimo. Manau, jog kiekviena šeima yra unikali, kiekvienas vaikas individualus. Ir kiekvienam savo kelias.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Svarbiausia poveikio priemone tampa jau užmegztas ryšys su vaiku, susikurtas autoritetas. Kartais klaidingai įsivaizduojame, kad jei paauglys daug susirašinėja su draugais, tai reiškia, kad jis nemoka bendrauti. Bet nebūtinai. Paauglystėje, būna, kai kurie su tėvais geriau susirašinėja, o ne pasikalba. Būti tėvais - didelė atsakomybė. Verta prisiminti, kad problemos su vaikais neatsiranda iš niekur paauglystėje - jų užuomazgos randasi daug anksčiau, o paauglystėje tik išryškėja, kitaip tariant, tiesiog aiškiau pamatome, ką padarėme ne taip. Tačiau turime stengtis toliau kurti ryšį su vaiku.
Jei leistis dar giliau - galime pagalvoti apie mūsų pačių santykius su savo tėvais… Dažnai iškilus problemoms su savo vaikais, viduje kreipiamės į savo „vidinius tėvus“ patarimo (o vidiniai tėvai dažnai atsiranda per ryšį su mūsų pačių buvimo vaiku patirtimi). Iš praeities nevalingai išplaukia prisiminimai, ką mama ar tėvas darydavo tokiose situacijose. Kai kurie žmonės jaučiasi, kad jų vaikystė - tuščias maišas, ten daug ko trūko. Tuomet ieško išeičių patys. Mūsų tėvai beveik nesusidūrė su ekranais. Taip pat svarbu savęs klausti: ko bijome? Bijome būti per griežti, nes patys atsimename, kaip mama liepė skambinti pianinu ir mokytis anglų.? Galbūt vengiame reikalauti ir nustatyti ribas, nes bijome būti nejautriais? O galbūt bijome per daug atleisti vadžias, nes patys dėl tokio savo tėvų elgesio jautėmės nesaugūs?
Medijų įtaka kognityviniams gebėjimams
Psichologijos srities tyrimai teikia duomenų apie šiuolaikinės medijos poveikį vaikų raidai įvairiais amžiaus tarpsniais. Yra žinoma, kad kai kuriuos svarbius gebėjimus ekranų aplinka vysto, tačiau kai kuriems gali trukdyti. Pagalvokime, pavyzdžiui, apie mokymąsi. Jis vyksta lėtai. Pagrindinis mokymosi mechanizmas - dėmesio atkreipimas, kartojimas. Jei norime išmokti raidę, turime įsiminti jos formą. Kartojant informacija nusėda į ilgalaikę atmintį ir tampa automatiškai naudojama. Mokantis reikalinga valia, susitelkimas, įsisąmoninimas. Sako, dabar žmonės nebegali skaityti knygos tris keturias valandas neatsitraukdami. Negali nuosekliai dirbti prie vieno dalyko aštuonias valandas. Per daug trikdžių. Dabar informacija priimama gabalais. Po 10-20 min kiekvienai veiklai - ne ilgiau. O ar gebame būti lėtai?
Tyrimai apie ekranų poveikį ankstyvojoje vaikystėje yra gana vienareikšmiški - jis neigiamas. Prieraišumo formavimusi, emocijų suvokimui, smegenims ir pan. Tačiau kalbant apie vėlesnius amžiaus tarpsnius duomenys nėra vienareikšmiški.
Medijų psichologija ir profesijos
Medijų technologijos - viena novatoriškiausių mūsų studijų programų, kuri atveria prigimtinį kūrybiškumą ir suteikia naujausius XXI a. Medijų technologijų studijos suteikia tvirtą pagrindą darbui su šiuolaikinėmis technologijomis, apimančiomis vaizdo, garso ir skaitmeninį turinį. Nuo tinklalapių kūrimo su „Wordpress“ iki mobilių aplikacijų kūrimo be programavimo, nuo kruopštaus vaizdo medžiagos montavimo iki reklamų kūrimo tokiems soc. Dauguma šios srities specialistų tokią informaciją žvejoja begaliniuose kursuose, nemokamose filmukuose per „YouTube“ ar ieškodami patyrusių profesionalų. Kad gautos žinios suteiktų pridėtinę vertę, padėtų jums įsitvirtinti darbo rinkoje ir įgyvendinti savo svajones, studijų metu ugdysite tokius gebėjimus kaip verslumas, darbas komandoje, gebėjimas planuoti ir siekti numatytų tikslų. Studijų metu gausite įvairiapusiškas žinias, kurios suteikia galimybę išbandyti save bent keliose pozicijose ir per patirtį atrasti konkrečią sritį, kurioje labiausiai atsiskleisite. Interaktyvių medijų kūrėjas (dizaineris), medijų produkto / projekto vadovas, multimedijų, saityno sistemų projektuotojas, vaizdo / garso įrašų redaktorius, tinklalapių kūrėjas, UX dizaineris - tai pagrindinės ir toli gražu ne visos darbo pozicijos. Galėsite dirbti tokiose srityse kaip reklamos, marketingo ar dizaino agentūros, tradicinė ir e. leidyba, telekomunikacijos, viešoji komunikacija, visuomenės informavimo organizacijos, kompiuterinių žaidimų kūrimo įmonės ir pan. Darbas biure, namuose ar gyvenant bet kurioje pasaulio šalyje - ši šiuolaikiška profesija leidžia rinktis pagal plačius XXI a.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Studijos ir karjeros galimybės
Jei domitės medijų psichologija ir norėtumėte gilinti savo žinias šioje srityje, galite rinktis įvairias studijų programas, kurios suteikia tvirtą teorinį ir praktinį pagrindą darbui su šiuolaikinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, Vilniaus verslo kolegijoje siūloma Medijų technologijų programa atveria prigimtinį kūrybiškumą ir suteikia naujausius XXI a. įgūdžius. Studijų metu gausite įvairiapusiškas žinias, kurios suteikia galimybę išbandyti save bent keliose pozicijose ir per patirtį atrasti konkrečią sritį, kurioje labiausiai atsiskleisite.
Baigę studijas, galėsite dirbti tokiose pozicijose kaip interaktyvių medijų kūrėjas (dizaineris), medijų produkto / projekto vadovas, multimedijų, saityno sistemų projektuotojas, vaizdo / garso įrašų redaktorius, tinklalapių kūrėjas, UX dizaineris. Taip pat galėsite dirbti tokiose srityse kaip reklamos, marketingo ar dizaino agentūros, tradicinė ir e. leidyba, telekomunikacijos, viešoji komunikacija, visuomenės informavimo organizacijos, kompiuterinių žaidimų kūrimo įmonės ir pan.
tags: #kas #yra #mediju #psichologija