Įvadas
Neetiškas elgesys yra opi problema, aktuali įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant verslą, švietimą ir net kasdienius socialinius santykius. Šiame straipsnyje nagrinėsime neetiško elgesio sąvoką, apžvelgsime jo apraiškas profesinėje veikloje, įskaitant mobingą, mokytojų elgesį mokykloje, etikos ir humoro ribas, etikos svarbą versle bei "toksiškos" darbo vietos fenomeną. Taip pat pateiksime įžvalgas apie tai, kaip atpažinti, įveikti ir užkirsti jam kelią.
Neetiško Elgesio Samprata
Neetiškas elgesys apima veiksmus ar sprendimus, kurie pažeidžia nusistovėjusias moralės, teisingumo ir sąžiningumo normas. Tai gali būti sąmoningas ar nesąmoningas elgesys, kuris daro žalą asmenims, grupėms ar organizacijoms. Neetiškas elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo smulkių nusižengimų ir baigiant rimtais nusikaltimais.
Neetiškas Elgesys Darbe: Mobingas
Pastaraisiais metais Lietuvoje garsiai nuskambėjo mobingo tema, kuomet su šia problema susidūrę jauni medikai, neatlaikę įtampos, pasitraukė iš gyvenimo. Šie įvykiai įrodo, kad mobingas gali būti ne tik pavojingas, bet ir mirtinas reiškinys. Kiekvienas atvejis yra individualus, ir nemažai žmonių, patiriančių mobingą, nelinkę apie tai kalbėti ar viešinti šią problemą. Daug darbuotojų tiesiog vis dar mano, kad neteisėtas ar neetiškas elgesys su jais yra norma. Nemažai darbuotojų bijo prarasti darbą, todėl jie taikstosi su patyčiomis, žeminimu, psichologiniu smurtu.
Mobingo Apraiškos
Mobingo apraiškų yra labai daug: nuo apkalbų, intrigų, ignoravimo iki neteisėtų reikalavimų atlikti nesutartus darbus ar spaudimą išeiti iš darbo savo noru, nors Darbo kodekso normos saugo darbuotojus nuo tokio spaudimo. Mobingas darbo santykiuose yra ne tik mūsų šalies bėda - visos šalys susiduria su šiuo reiškiniu. Kiekvienas mes jaučiame, kada nekalti kolegų pajuokavimai ar nedidelės bendravimo klaidos peržengia ribas. Tikrai galime pajusti, kada tai tampa sistemingais, tyčia ir ilgą laiką daromais veiksmais. Nesunku atpažinti, kai kažkoks kolegų ar vadovų elgesys peržengia ribas. Pavyzdžiui, organizuojamas įmonės vakarėlis, o jūs į jį tyčia nekviečiami ar vadovas nuolatos primena, kad už vartų tūkstančiai laukiančių jūsų darbo vietos. Sakyčiau, bet kokį vadovų ar kolegų elgesį, peržengiantį teisines ir etines ribas, galima laikyti mobingu. Net reikalavimas sąžiningai vykdyti darbo sutartį, atlikti pareigas, laikytis darbo tvarkos taisyklių bei kitų vietinių teisės normų negali pažeisti teisės ir etikos nuostatų.
Psichologinis smurtas - viena iš smurto formų, dažniausiai suprantamas kaip asmens įžeidinėjimai, nepagrįstų pastabų teikimas, grasinimai, draudimai, gąsdinimas, žeminimas, užgauliojimas ir kitas netinkamas elgesys, kuriuo siekiama darbuotoją įskaudinti, įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, priversti suvokti priklausomybę/atlikti tam tikrą veiksmą/paklusti smurtautojui. Šmeižtas (pvz., tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas) taip pat priskiriamas prie mobingo apraiškų.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Tarp darbdavio ir darbuotojo kilę nesusipratimai, diskusijos ar nuomonių nesutapimai savaime negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas. Darbdavys turi teisę tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, reikalauti laikytis lokalinių teisės aktų reikalavimų (atvykti į darbą laiku, drausti palikti darbo vietą be tiesioginio vadovo leidimo ir kt.).
Ką Daryti Susidūrus su Mobingu?
Darbe atpažinus mobingo apraiškas, natūrali darbuotojo reakcija yra dvejopa - kentėti arba nekentėti. Nelengva patarti žmonėms kovoti, kai jiems gresia darbo vietos netekimas. Jei jau priimate sprendimą, kad gana, pakankamai prisikentėjau, yra kelios išeitys. Pirmiausia - pabandyti susitvarkyti su savo emocijomis, nes mobingas kerta būtent per savijautą, savigarbą, psichologinę sveikatą. Tam padės ir kolegos, ir draugai, ir psichologai, ir bet kas, su kuo galima pasikalbėti, pasitarti. Vėliau būtų gerai imti burti bendraminčių ratą, su kuriais galima pradėti nelengvą kovą už savivertę. Pradėti garsiai kalbėti, kad organizacijoje yra netinkamo elgesio apraiškų, ir konkrečiai įvardinti, kas yra blogai. Suprantu, kad tam reikia labai daug drąsos. Nemaža tikimybė, kad mobingas tik padidės. Bet jei pasiryžote, apsiginklavote atkaklumu ir kantrybe, galima laimėti.
Įveikti mobingą vienam be pagalbos - sudėtinga, todėl šioje situacijoje pagalbininkų galima rasti tiek organizacijos viduje, tiek išorėje. Yra pagalbininkų tiek organizacijos viduje - supratingi vadovai, profesinės sąjungos, darbo tarybos, savininkai, tiek išorėje - Valstybinė darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, darbo ginčų komisijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teisines konsultacijas teikiančios institucijos. Tikimybė, kad panašius dalykus patiriančių žmonių aplink yra ir daugiau - nemaža, o tai jau įkvepia vilties susiburti ir situaciją pakeisti.
Neigiamų Patirčių Fiksavimas
Mobingas gali reikštis ir priekabiavimu dėl asmens tapatybės požymių, tokių kaip lytis, amžius, tautybė, negalia ir kita. Priekabiavimą darbe galėtume apibrėžti kaip nepageidaujamą elgesį, kuriuo siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, kuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Ši diskriminacijos forma gali būti išreiškiama žodžiu, raštu ar elgesiu.
Jei asmuo patiria tokį elgesį iš kolegų ar vadovų, tai gali būti signalas, kad jis susiduria su priekabiavimu dėl savo tapatybės. Kalbant apie reakcijas susidūrus su mobingu ir pagalbos paieškas, šiuo atveju yra svarbi ir kolegų reakcija. Jei jie jaučiasi saugūs, bendradarbiai galėtų žodžiu arba raštu įvardyti, kad toks elgesys su jų kolega yra nepriimtinas. Jei nukentėjęs asmuo jaučiasi pajėgus garsiai įvardyti, kad priekabiavimas jį žeidžia, siūlytume tai padaryti. Žinoma, jei darbovietėje priekabiavimas yra paplitęs ir toleruojamas, sureaguoti gali būti labai sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Apie patiriamą mobingą pirmiausia reikėtų informuoti vadovą. Jei jis nesiima jokių veiksmų tokio elgesio užkardymui arba mobingą vykdo pats vadovas, tuomet pirmiausia patariama kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Tais atvejais, kai asmuo susiduria su priekabiavimu dėl savo lyties, amžiaus, tautybės ir kitų tapatybės požymių, įtvirtintų Lygių galimybių įstatyme, tikslinga kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Prevencinės Priemonės Įmonėse
Poziciją mobingo problemos atžvilgiu išreiškia ir socialiai atsakingas verslas. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose socialinę integraciją didinančios įmonės apdovanojimą pelniusi UAB „Rimi Lietuva“ kalba apie prevencines priemones tam, kad mobingo problemos pavyktų išvengti. Siekiant užkirsti mobingui kelią įmonės viduje, svarbiausi veiksniai: nuolatinis bendro organizacijos klimato stebėjimas ir dialogas su darbuotojais, galimybė darbuotojams konfidencialiai pranešti apie galimus mobingo atvejus ir vidiniai darbuotojai, turintys kompetencijų šioje srityje. Periodiškai vykdomi konfidencialūs darbuotojų tyrimai, kurie, esant mobingo atvejams, apie juos signalizuotų. Taip pat turima speciali konfidenciali linija, kur darbuotojai galėtų pranešti apie mobingo atvejus ne tik vadovybei, bet ir savininkams. Be to, vadovai nuolat susitinka su savo komandos nariais - šie susitikimai yra puikus įrankis pajusti temperatūrą komandos viduje. Iškilus mobingo situacijai, į pagalbą įsitrauktų ir vidiniai personalo valdymo partneriai, turintys žinių, kaip elgtis tokiais atvejais. Tačiau vieno, visiems atvejams tinkamo recepto, kaip elgtis, jei organizacija susidurtų su mobingo atveju, nėra. Vienu atveju gali pakakti perdėlioti atsakomybes, pakeisti komandas, kitu atveju - įsitraukti aukščiausiems vadovams ar išoriniams specialistams, turintiems konkrečiam atvejui reikalingų kompetencijų.
Įmonės darbuotojų tarpusavio santykiai turėtų būti grindžiami sąžiningumu, mandagumu ir bendruomeniškumu. Darbuotojai turi teisę teikti anoniminius pranešimus apie smurto ar priekabiavimo atvejus, naudojantis specialiai tam skirta el. pašto adresu. Visi darbuotojai, patyrę smurtą darbe, gali kreiptis į Įmonę, užpildydami Pranešimo apie patiriamą smurtą darbe formą arba laisva forma el. paštu.
Kiekvieną kartą, gavus pranešimą apie patirtą smurtą, apie tai informuojamas Personalo departamento vadovas (jį pavaduojantis asmuo), kuris nagrinėja pranešimo turinį ir organizuoja atvejo tyrimą. Įmonėje vadovo įsakymu sudaroma dvišalė - darbdavio ir darbuotojo atstovų - komisija, kuri nagrinėja pranešimo turinį, tiria įvykio aplinkybes ir priima sprendimus dėl atitinkamų veiksmų kiekvienu konkrečiu atveju.
Pranešimas apie patiriamą smurtą ar priekabiavimą yra išnagrinėjamas kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Tyrimo metu gali būti kviečiami papildomi asmenys, renkami įrodymai, konsultuojamasi su specialistais ar ekspertais, jei tai būtina objektyviam situacijos įvertinimui. Apie tyrimo išvadą ir sprendimą darbuotojas (pranešėjas ir (ar) su situacija susiję darbuotojai) informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu el. paštu.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Darbuotojui, kuris patiria spaudimą ar galimą kerštavimą po pranešimo pateikimo ar tyrimo metu, gali būti taikomos apsaugos priemonės (pvz., laikinas funkcijų pakeitimas, laikinas atskyrimas nuo įtariamo smurtautojo, galimybė dirbti nuotoliniu būdu). Asmenys, liudijantys smurto ar priekabiavimo atvejus, turi teisę į konfidencialumą ir apsaugą nuo atpildo.
Gali būti periodiškai atliekamas visų darbuotojų psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas. Politika gali būti peržiūrėta, atsižvelgiant į gautus panešimus apie smurtą ir priekabiavimą ar nustatytus jų atvejus, taip pat pasikeitus galimiems pavojams ar atsiradus naujų, esant Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimui.
Neetiškas Elgesys Mokykloje
Viena svarbesnių pedagoginės veiklos problemų, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio, yra vaikų netinkamas elgesys ir klasės valdymo būdai. Edukologai svarsto poveikio vaikams būdus, gilinasi į įvairius klasės valdymo metodus. Tuo tarpu kalbant apie kitą pedagoginės veiklos dalyvį - mokytoją - apsiribojama dalyko, psichologijos ir pedagogikos žinių suteikimu. Jeigu ir pasisukama į mokytojo asmenybę, tai tik dėl to, kad būtų pabrėžiamos jo asmenybės savybės, bendravimo įgūdžiai ir pan. Kadangi pedagoginė veikla neįsivaizduojama be mokinio ir mokytojo, kylančios vaikų netinkamo elgesio problemos turėtų atspindėti ir vieno, ir kito indėlį į susidariusią situaciją. Viena vertus, mokinio elgesys sukelia atitinkamą mokytojo reakciją ir suteikia jam progą pritaikyti įgytas psichologijos ir pedagogikos žinias. Kita vertus, mokytojo elgesys gali paskatinti netinkamą mokinio elgesį.
Individualiosios Psichologijos Perspektyva
Individualioji psichologija teigia, kad žmogus yra vientisa, nedaloma visuma. Kiekvienu savo poelgiu, veiksmu jis atskleidžia sau įprastą tikslų siekimo, sąveikos su kitais žmonėmis, darbo užduotimis būdą arba gyvenimo stilių. Be to, žmogus gimsta su paveldėtu nevisavertiškumo jausmu, kuris yra pagrindinė motyvuojanti jo veiklą jėga. Šis subjektyviai išgyvenamas jausmas yra universalus, natūralus, perteikia žmogaus prigimtį, skatina jį siekti pranašumo. Palyginti su kitomis gyvomis būtybėmis, žmogaus palikuonis ilgiausiai reikalauja globos ir rūpinimosi. Kaip tik šis nevisavertiškumo jausmas skatina žmogų tai kaip nors kompensuoti.
Nevisavertiškumo kompensavimas gali būti adekvatus ir neadekvatus. Neadekvatus savo nevisavertiškumo kompensavimas - tai žmogaus siekimas įtvirtinti save kito sąskaita: kitų išnaudojimas, žeminimas, menkinimas, nepagarbus elgesys su jais, savo sąlygų jiems kėlimas, asmeninės valdžios ir galios demonstravimas. O tai neleidžia kitiems adekvačiai prisitaikyti. Šiuo požiūriu pedagogo profesija ypač palanki neadekvačiam nevisavertiškumo kompensavimo būdui. Neadekvačiai kompensuojantis nevisavertiškumą mokytojas gali sukelti mokinių nevisavertiškumą, o šie, siekdami jį kompensuoti, pradeda netinkamai elgtis - siekti dėmesio, valdžios, keršto, bejėgiškumo demonstravimo, atsisakyti atlikti užduotis, bendrauti. Be to, toks mokytojo elgesys ne tik skatina vaikų netinkamą elgesį, bet ir tampa neadekvataus nevisavertiškumo kompensavimo siektinu pavyzdžiu.
Mokytojo Savivertė ir Elgesio Tikslai
Mokytojas, išgyvendamas savivertės menkumą, pats pradeda siekti netinkamo elgesio tikslų mokinių atžvilgiu. Apie pradedančią menkėti mokytojo savivertę byloja jo pastabos, reakcija į kiekvieną mokinio poelgį, kuris, pedagogo nuomone, neatitinka idealaus vaiko elgesio. Tai reiškia, kad mokytojas į savo savivertę įtraukia mokinių elgesį. Todėl toks elgesys ne padeda skleistis vaiko asmenybei, bet tik kelia mokytojo savivertę ir ją įtvirtina. Mokytojas mano, kad netinkamas mokinio elgesys, į kurį tuojau pat nereaguojama, atskleidžia jo, kaip pedagogo, nekompetentingumą. Jis pasijunta išgąsdintas, sutrikęs, kad kiti nepamatytų jo nesugebėjimo valdyti klasę. Jeigu mokytojui labai svarbu pasijusti geru mokytoju vien už pasakytas pastabas, klasėje būtinai atsiras mokinių, kurie pasijus reikšmingi jas gaudami. Mokytojas turėtų atskirti vaiko elgesį nuo savo savivaizdžio ir pasistengti sukurti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su vaiku.
Gilesnį nevisavertiškumo jausmą atspindi netinkamas mokytojo elgesio tikslas - įtvirtinti savo autoritetą rodant savo asmeninę valdžią ir galią. Mokytojas mano, kad mokinį reikia “nusodinti“, “parodyti jam savo vietą“, “kas klasėje svarbiausias“ ir t. t. Toks mokytojas jaučia grėsmę savo autoritetui, išgyvena dėl jo žlugimo, pyksta. Aišku, kad klasėje visada atsiras mokinių, kuriems atrodys, kad mokytojo asmeninės valdžios siekimas pažeidžia jų savivertę, ir paskatins atsakomąją reakciją: įvelti mokytoją į ginčą, konfliktą stebint kitiems vaikams. Būtent žiūrovai, stebintys mokinio ir mokytojo dvikovą, padeda mokiniui pasijusti svarbiam ir reikšmingam. Šiuo atveju mokinys jaučiasi galįs elgtis kaip nori, o mokytojo elgesį varžo pedagoginis taktas. Tinkamiausia reakcija būtų valdyti situaciją, o ne mokinį ir, užuot stengusis įtvirtinti savo autoritetą bei eskalavus įtampą, ieškoti grakštesnės išeities. Pvz., mokiniui atsisakinėjant atlikti užduotis, galima ramiai, draugiškai paklausinėti apie filmus, TV naujienas ir pan., kol jis suvoks pastangų įvelti mokytoją į ginčą nevaisingumą. Reikia išsaugoti vaiko orumą, nesiekti, kad jis tik besąlygiškai, paklusniai vykdytų užduotis. Galima pripažinti mokinio jėgą, stiprumą parodant savo silpnumą, bejėgiškumą. Pvz., tiktų sakyti: “Aš esu bejėgis ir negaliu tavęs priversti daryti namų darbus, nevėluoti <…>“.
Mokytojas, dar labiau išgyvenantis savo nevisavertiškumą negu paminėtais atvejais, gali siekti atsilyginti mokiniams. Tokio mokytojo galvoje sukasi mintys: “Aš tiek tavimi rūpinuosi <…>“, “Tiek dėl tavęs stengiuosi <…>“, “Tiek darau <…>“ ir pan. Siekiantis atsilyginti mokytojas jaučiasi įžeistas, įskaudintas, kad vaikas nepaiso jo pastangų, neįvertina jo gerų ketinimų, rūpinimosi jo gerove, neatsiliepia į mokytojo siekį “atverti kelią į mokinio širdį“. Tokių jausmų veikiamas mokytojas gali užsisėsti - pernelyg dažnai klausinėti arba neklausinėti mokinio, kad šis neturėdamas pažymio patirtų mokytojo reikšmingumą. Visa tai jis daro sukantis galvoje vienai minčiai - nubausti mokinį už kėsinimąsi į mokytojo autoritetą ir įtvirtinti save.
Kraštutinį savivertės išsekimą patiria mokytojas, kuris siekia pasitraukti nuo problemiško mokinio palikdamas jį likimo valiai. Mokytojas, galvojantis: “Aš turbūt esu nevykėlis“, “Nemoku mokyti“, “Man niekas nesiseka“, - jaučiasi bejėgis, nusivylęs savimi, pasirinkta profesija. Šie jausmai verčia jį pasitraukti nuo mokinio, nebeieškoti kitokių mokymo, pedagoginio poveikio būdų. Mokinys išpildo mokytojo lūkestį - pasižymi bejėgiškumu, atsisako atlikti užduotis, nepriima mokytojo pagalbos, paaiškinimų. Taigi mokytojo išgyvenimai dėl savo menkėjančios savivertės stimuliuoja tokį mokinio elgesį, kuris padeda mokytojui įsitvirtinti, bet neskatina mokinio asmenybės, pažinimo sferos sklaidos, adekvačiai kompensuoti jo paties patiriamo nevisavertiškumo.
Mokytojas turėtų stebėti, ar savo elgesiu nestimuliuoja netinkamo mokinio elgesio, ir pasirinkti naujus elgesio tikslus. Adekvačiai kompensuodamas savo nevisavertiškumą, mokytojas siektų naujų įgūdžių, mokėjimų, teorinių žinių, kurias galėtų praktiškai taikyti savo profesinėje veikloje siekdamas mokinio asmenybės sklaidos, jo poreikių patenkinimo.
Etika ir Humoras: Ribų Klausimas
Viešojoje erdvėje kartais pasitaiko atvejų, kai humoras peržengia etikos ribas. Pavyzdžiui, M. Vaišnoro pasišaipymas iš N. Pareigytės savaip interpretuojant vieno žurnalo straipsnį sukėlė diskusijų bangą. Vieni teigė, kad tai buvo tiesiog juokai, o kiti - kad toks elgesys yra neetiškas ir žeminantis.
Svarbu atsiminti, kad humoras neturėtų žeisti, menkinti ar diskriminuoti žmonių. Net jei juokas atrodo nekaltas, jis gali turėti neigiamų pasekmių. Todėl būtina kritiškai vertinti humorą ir atsižvelgti į tai, kaip jis gali paveikti kitus.
Etika Versle: Moralės ir Pelnų Pusiausvyra
Versle etikos klausimai yra ypač svarbūs. Nors pagrindinis verslo tikslas yra pelnas, jis neturėtų būti siekiamas bet kokia kaina. Verslo įmonės turi laikytis moralės principų, gerbti klientus, darbuotojus ir partnerius.
Neetiškas elgesys versle gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Korupcija
- Kyšininkavimas
- Sukčiavimas
- Diskriminacija
- Aplinkos tarša
- Nesąžininga konkurencija
Toks elgesys ne tik kenkia įmonės reputacijai, bet ir gali turėti rimtų teisinių pasekmių. Todėl įmonės turėtų diegti etikos kodeksus, mokyti darbuotojus etikos principų ir skatinti skaidrumą.
"Toksiška" Darbo Vieta: Mitai ir Realybė
Beveik kiekvienoje įmonėje yra darbuotojas, kuris mano, kad jo darbo vieta yra „toksiška“. Žodis „toksiškas“ reiškia nuodingas. Ši sąvoka nepelnytai tapo bendriniu terminu, kuriuo apibūdinamos įvairios darbo problemos, pavyzdžiui, neetiškas, įžeidžiantis, diskriminacinis ir net neteisėtas elgesys. Taip pat tai gali būti kasdienės problemos, pavyzdžiui, ilgų darbo valandų kultūra ir perdegimas, arba paprasčiausi skundai dėl standartinės darbo vietos po… (dalis teksto nutraukta, nes nebuvo pateikta pilna informacija).
tags: #adekvataus #elgesio #algoritmas #profesineje #veikloje