Įvadas
Etika yra pragmatiškai vertinga ir reikalinga kiekvienam. Ji leidžia kurti gerovę, tobulinti socialinės veiklos sritis. Susikūrus veiklos taisykles - elgesio standartus, etikos kodeksus - ir jų laikantis, galima optimaliau veikti, efektyviau dirbti ir sumažinti nepasitenkinimą bei įtampą. Šiame straipsnyje nagrinėsime etikos kodeksų atsiradimo ištakas, jų struktūrą, funkcijas ir reikšmę įvairiose srityse.
Kas Yra Etikos Kodeksas?
Kodeksas (lot. codex) - tai elgesio idealų, nurodymų ir draudimų deklaracija, pagrindinė etikos institucionalizavimo priemonė. Etikos kodeksai atspindi organizacijos, kaip kolektyvo, dvasią. Visuomenė tikisi, kad organizacijos nariai elgsis taip, kaip skelbiama jų etikos kodeksuose. Etiniai kodeksai neturi prieštarauti įstatymams, kurie yra griežtai vykdomi, o už nusižengimus numatytos konkrečios sankcijos ir bausmės. Įstatymams turi būti be išlygų paklūstama, o etikos kodeksų laikymasis yra savanoriškas.
Etikos kodekso misija - tarpininkauti formaliuose santykiuose tarp visuomenės ir atskirtos profesijos ar organizacijos atstovų, nustatyti profesijos ar organizacijos narių tarpusavio santykius. Rengiant kodeksus visada orientuojamasi į potencialius jų vartotojus, įskaitant visuomenę (bendruomenę).
Etikos Kodeksų Funkcijos
Etikos kodeksai atlieka įvairias funkcijas, kurios padeda užtikrinti etišką elgesį ir skatinti teigiamus pokyčius organizacijose ir visuomenėje. Pagrindinės funkcijos yra šios:
- Užkirsti kelią neetiškam elgesiui.
- Nubrėžti atsakomybės ribas. Kodeksai aiškiai nusako profesijos atstovų ar organizacijos narių atsakomybę ir gina juos nuo neteisėtų pretenzijų, kai tikima, kad darbuotojai turi atlikti jiems nepriskirtas funkcijas.
- Skatinti būti etiškus. Etikos kodeksuose kalbama apie daug svarbių asmeninių, profesinių ar organizacinių vertybių, į kurias turėtų būti orientuojamasi. Kadangi kodeksuose galima rasti veiklos kriterijus, etikos kodeksai yra lyg elgesio gidas.
- Atlikti moralinio švietimo funkciją. Kodeksas gali būti naudojamas tiek formalaus, tiek neformalaus etinio mokymo procese, siekiant darbuotojus padaryti jautresnius etiniams klausimams bei dilemoms. Jis gali būti etiško elgesio ir galvojimo mokytojas, ypač organizacijose, kur etiniam švietimui neskiriama pakankamai dėmesio.
- Drausminti profesijos atstovus ar organizacijos narius. Etikos kodeksas kontroliuoja veiklos bei sprendimų priėmimo kokybę. Jie nurodo daugelį reikalavimų bei standartų, kurių privalu laikytis (nešališkumo, lygybės principo ir kt.). Prekių ar paslaugų gavėjai užtikrinami, kad prekės ar paslaugos atitiks tam tikrus standartus.
- Padėti priimti sprendimus. Kai susiduria skirtingos vertybės, ištikimybės ar interesai ir reikia apsispręsti, darbuotojas gali tikėtis etikos kodekse rasti tam tikras gaires, padedančias priimti sprendimą.
- Didinti visuomenės pasitikėjimą. Nurodytos siektinos vertybės bei standartai turi sudaryti įspūdį, kad tos profesijos ar organizacijos darbuotojai verti pasitikėjimo, nes savo veikloje vadovaujasi jiems keliamais reikalavimais (sąžiningumu, kompetencija ir kt.). Kalbant apie valdžios ir visuomenės administravimo institucijas, etikos kodeksai ir jų paisymas, gali grąžinti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir jos teisėtumu.
- Naikina situaciją, žinomą kaip „kalinio dilema“, kurioje nepasitikėjimas, apgaulė ir abipusis nebendradarbiavimas suprantami kaip vienintelis dalykinės veiklos dėsningumas.
- Taip kodeksu pasiekiama dalykinė privalomybė, (pa)naikinamas siekiamybės ir esamybės atskyrimas bei humaniškumo ir funkcionalumo priešprieša.
Su etikos kodeksu turėtų susipažinti kiekvienas įmonės darbuotojas. Kodekso skelbimu dažniausiai rūpinasi personalo skyrius.
Taip pat skaitykite: Viešojo sektoriaus etikos dilemos
Etikos Kodekso Struktūra Ir Sudarymas
Etikos kodeksai yra gana įvairūs, tačiau turi panašias sudedamąsias dalis. Tipinio etikos kodekso struktūra parodyta žemiau.
Organizacijos elgesio kodekso struktūra:
- Įvadinis žodis: Deklaruojama organizacijos misija bei vizija; nurodomos organizacijos vertybės (politika). Išsakoma, kam dokumentas skiriamas, ko juo siekiama ir kaip juo naudotis.
- Darbuotojai: Išsakomos personalo charakteristikos. Formuluojami darbuotojų įsipareigojimai organizacijai bei organizacijos įsipareigojimai darbuotojams.
- Veiklos įvertinimo formos: Apibūdinama organizaciją diskredituojanti veikla.
- Ryšiai su visuomene: Numatomi įmonės ryšiai su visuomene, teigiamas poveikis jai (minimum - įsipareigojimas nepakenkti).
Kodeksas sudaro vadovui galimybę numatyti žmonių elgesį, sudaryti atitinkamas sąlygas, kuriose individai elgsis būtent taip, o ne kitaip, siekti reikiamų rezultatų, tikslų, priartėti prie funkcionalios bei moralinės privalomybės - panaikinti atstumą tarp vertybių ir faktų, t.y. didinti visuomenės pasitikėjimą.
Reikalavimai Etikos Kodeksui
Norint, kad etikos kodeksas būtų veiksmingas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
- Jis turi būti reguliuojantis, gali būti įtraukti idealai, tačiau turi būti nurodyta, kurie iš teiginių yra idealūs, o kurie baudžiamai reguliuojantys.
- Turi ginti visuomenės interesus bei poreikius tų, kuriems tarnauja profesija. Prioritetinis yra visuomenės interesas.
- Neturėtų tarnauti pats sau, būti kodeksu dėl kodekso.
- Turi būti pritaikytas konkrečiai sričiai, skaidrus, atviras. Jei kodeksas siekia realios doros, tai jis pateikia, išdėsto tuos profesijos aspektus, kurie sukelia ypatingų pagundų savo nariams.
- Turi būti kontroliuojantis ir kontroliuojamas. Jei jis nenumato sankcijų, neturi suformuotų nuostatų dėl kaltinimų bei baudų taikymo, tai kodeksas yra ne kas kita kaip idealų sąvadas. Kodekse užrašytos normos - tai profesijos savireguliacijos rodiklis.
Individo, Profesijos Ir Organizacijos Etika
Visos minėtosios vertybės realiame gyvenime yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, todėl jų atskyrimas būtų dirbtinis. Kodeksuose dėmesys kreipiamas ne tik į profesinę, bet ir bendražmogiškąją etiką. Individo asmeninė moralė ragina vadovautis aukščiausiais teisingumo dorybės, sąžiningumo, nešališkumo standartais. Tačiau profesiniuose kodeksuose elgesys pirmiausia vertinamas profesiniu požiūriu. Būtent profesinės vertybės reikalauja tarnauti visų žmonių geriausiems interesams, siekti profesinio tobulumo.
Atskirų profesijų, organizacijų nariams privalu laikytis valstybėje priimtų ir įstatymais įtvirtintų tam tikrų draudimų (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, interesų konflikto, neteisėtų sandorių ir kt.). Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad individo etika, profesijos etika ir organizacijos, kurioje jis dirba, etika yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Nors individo etika ir patiria profesijos etikos ir organizacijos etikos spaudimą, tačiau pati joms daro poveikį.
Taip pat skaitykite: Pagarbus Keitimasis Informacija
Individo Etika
Individo etinio elgesio standartus lemia jo gyvenimas - sukaupta patirtis ir socialinė aplinka. Tačiau kai individas tampa organizacijos nariu (pvz., vadybininku), jis privalo galvoti ir apie ją, jos pelną (naudą), išlikimą ir augimą. Tie dalykai priklauso nuo visų organizacijos narių, kurie savo veiksmais demonstruoja firmos organizacinių vertybių sistemą, priimtiną ar nepriimtiną veiklos praktiką. Per individą - firmos darbuotoją - sklinda organizacijoje puoselėjamų vertybių šviesa.
Profesijos Etika
Skirtingai nuo individo etikos, ji pabrėžia kolektyvinį tos profesijos žmonių požiūrį į praktiką. Profesinė etika skiria organizacijos etikos išpažįstamas normas ir vertybes nuo profesijos vertybių, t.y. konkrečios grupės žmonių priimtų ir aprobuotų standartų. Profesinė etika remiasi autoritetu pačios profesijos, o ne firmos. Kartais ištikimybė profesijai (jos etinėms nuostatoms) tampa individui rimta dilema, ypač kai toji profesinė etika konfliktuoja su organizacijos etika, jos išpažįstamomis vertybėmis (pvz., pelnas, firmos augimas, ir pan.).
Organizacijos Etika
Organizacijos puoselėjamos vertybės gali sueiti į konfliktą ir su profesine etika. Organizacijos etika, orientuota į naudos (pelno) siekimą, firmos augimą ir plėtrą, gali tapti kliūtimi profesijos etikai, kuri tą firmos pelno siekimą vertina visų pirma per profesijos etikos, o ne per firmos puoselėjamų vertybių (pelno, naudos) prizmę. Pavyzdžiui, privačios ligoninės savininkų tikslas - gauti kuo didesnę naudą už ligonio gydymą. Todėl nereti atvejai, kai ligoninės vadovai susitaria su vaistų tiekėjais dėl brangių vaistų tiekimo, eliminuojant pigesnius, nors jie ne visiems ligoniams iš tiesų reikalingi.
Šie trys etikos tipai (individo, profesijos ir organizacijos) yra skirtingi ir todėl sunkiai tarpusavyje suderinami. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad jie daro vienas kitam neabejotiną poveikį. Organizacijų etiniai kodeksai bando tuos prieštaravimus įveikti, pateikdami atitinkamas elgesio normas ir taisykles.
Etikos Kodeksų Įvairovė
Etikos kodeksai pirmiausia skiriasi savo forma. Vieni yra labai apibendrinti, kiti - labai specifiški. Labai apibendrinto kodekso pavyzdys yra Dekalogas (dešimt Dievo įsakymų). Labai detalaus kodekso pavyzdys - 1995 m. Etikos kodeksai skiriasi ir savo turiniu. Vienur etikos reikalai dėstomi išsamiai, kitur atrenkamos tik svarbesniosios temos. Neretai kuriant valdžios institucijų (centrinės ar vietos valdžios) etikos kodeksus, gvildenamos tik tos problemos, kurios gali būti įdomios žiniasklaidai (neteisėtos valdžios informacijos atskleidimas, interesų konfliktas ir kt.). Kuriant verslo organizacijos etikos kodeksus, dėmesys sutelkiamas į vartotoją ir jam teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą. Kadangi kai kurie kodeksai atsirado po tam tikro įvykio, tai juose bandoma uždrausti tam tikrą įvykį sukėlusius veiksmus.
Taip pat skaitykite: Kodekso nuostatos
Etikos Kodeksai Lietuvoje
Profesinės etikos standartai padeda spręsti etinius ginčus, dilemas, iškylančias profesinėje veikloje. Pirmiausia būtina apibrėžti tam tikros veiklos bendrąsias vertybes ir tikslus, antra - sukurti profesionalios veiklos bei etiško elgesio standartus. Tokiu būdu atsigręžiama į pamatinius moralės ir etikos dalykus - vertybinės sistemos principų įtvirtinimą.
Pavyzdžiui, pasauliniai žurnalistinės veiklos standartai vienija savyje pagrindinius principus: atsakomybę, tikslumą, objektyvumą. Tačiau, suprantama, jog nerasime nė vieno etikos kodekso, kuris galėtų profesionalui atsakyti į visus jo klausimus.