Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nervinio išsekimo temą, nuo simptomų ir priežasčių iki gydymo būdų. Nervinis išsekimas yra rimta psichologinė būsena, kuri gali paveikti tiek profesinį, tiek asmeninį žmogaus gyvenimą.
Įvadas
Kiekvienas iš mūsų esame nusistatę gyvenimo tempą, gyvename pagal savo ritmą ir nustatytus prioritetų sąrašus. Tačiau, kartais spartus gyvenimo tempas, intensyvus gyvenimo būdas ir įtemptas darbas gali pasitarnauti tik kaip greitas kelias link nervinio išsekimo - subtilios, bet rimtos būsenos, kurios simptomai gali neabejotinai paveikti mūsų kasdienį gyvenimą ir kurią norint įveikti reikia ją gerai suprasti. Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro, 90 procentų visų ligų yra susijusios su stresu. Tad skatiname jus kiekvieną dieną rasti laiko veiklai, kuri suteikia jums laimės - taip sumažinsite streso lygį. Galite eiti pasivaikščioti, rašyti dienoraštį ar paimti į rankas teptuką.
Kas Yra Nervinis Išsekimas?
Nervinis išsekimas, dar žinomas kaip emocinis išsekimas arba perdegimas, yra psichologinė būsena, kurios metu žmogus patiria ilgalaikį intensyvų stresą arba emocinį pervargimą dėl pernelyg didelio darbo krūvio, nepakankamo poilsio ir nuolatinės įtampos. Nervinis išsekimas gali paveikti visų amžiaus grupių ir profesijų žmones. Jis dažnai pasireiškia tada, kai žmonės turi didelių reikalavimų darbe, patiria netikėtas permainas arba pernelyg ilgai kaupia stresą, jį ignoruodami ir manydami, kad tai normalu.
Nervinio Išsekimo Simptomai
Simptomai gali skirtis kiekvienam individui , tačiau į juos atkreipti dėmesį yra būtina tam, kad galėtumėte laiku pastebėti sutrikimą. Pagrindiniai nervinio išsekimo požymiai apima nuolatinį nuovargį, sumažėjusį energijos lygį, dirglumą, depresiją, nerimą, sumažėjusį našumą ir susikaupimą. Taip pat gali būti jaučiamas emocinis atsiskyrimas nuo darbo arba socialinių santykių, nuolat lydėti jausmas, kad asmuo yra nuolat priverstas daryti daugiau, negu gali. Pradedama jausti ir neapykanta darbui, kuris anksčiau buvo malonus.
- Nuovargis: Vienas iš labiausiai pastebimų nervinio išsekimo simptomų yra nuolatinis nuovargis.
- Dirglumas: Emociniai simptomai yra dar viena nervinio išsekimo apraiška. Emociškai perdegęs žmogus greitai sudirgsta, susierzina ir jam darosi sunku nurimti. Erzinti gali ir garsai, žmonės ar rutina.
- Susikaupimo Problema: Dar vienas nervinio išsekimo simptomas yra sumažėjęs našumas ir negebėjimas susikaupti. Žmogus gali prarasti susidomėjimą darbu, tapti neorganizuotas, jausti „rūką“ galvoje, nesugebėti sutelkti dėmesio į užduotis ir nepajėgti išlaikyti aukšto darbo efektyvumo.
- Kiti Emociniai Simptomai: Be dirglumo ir dėmesio sutrikimų gali būti jaučiami ir kiti emociniai požymiai, tokie kaip nervinė įtampa, nerimas, depresija ir netgi panikos priepuoliai.
- Fiziniai Simptomai: Nervinis išsekimas gali turėti ir fiziologinių pasekmių. Nerviškai išsekusį žmogų gali apimti galvos skausmai, gali būti jaučiamas bendras kūno silpnumas, kamuoti virškinimo sutrikimai, pranykti seksualinis potraukis.
Nervinio išsekimo simptomai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai, todėl svarbu laiku juos atpažinti ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Nerimas ir odos būklė
Kokie Yra Streso Simptomai?
Stresas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant emocijas, elgesį, mąstymą ir fizinę sveikatą. Nė viena kūno dalis nėra apsaugota. Tačiau, kadangi žmonės skirtingai susidoroja su stresu, streso simptomai gali skirtis. Simptomai gali būti neaiškūs ir gali būti tokie patys kaip ir tie, kuriuos sukelia medicininės būklės. Todėl svarbu juos aptarti su gydytoju. Žmogui gali pasireikšti bet kuris iš toliau išvardytų streso simptomų.
Emociniai streso simptomai:
- Lengvas susijaudinimas, nusivylimas ir bloga nuotaika
- Jausmas, kad esate prislėgti, tarsi prarandate kontrolę arba turite ją perimti į savo rankas
- Sunku atsipalaiduoti ir nuraminti mintis
- Bloga savijauta (žema savivertė), vienišumo, bevertiškumo ir depresijos jausmas
- Vengimas bendrauti su kitais
Fiziniai streso simptomai:
- Mažai energijos
- Galvos skausmai
- Skrandžio sutrikimai, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir pykinimą
- Skausmai ir įsitempę raumenys
- Krūtinės skausmas ir greitas širdies plakimas
- Nemiga
- Dažnos peršalimo ligos ir infekcijos
- Seksualinio potraukio ir (arba) seksualinių gebėjimų praradimas
- Nervingumas ir drebulys, ūžesys ausyse, šaltos ar prakaituotos rankos ir kojos
- Burnos džiūvimas ir sunkus rijimas
- Suspaustas žandikaulis ir dantų griežimas
Kognityviniai streso simptomai:
- Nuolatinis nerimas
- Minčių chaosas
- Užmaršumas ir neorganizuotumas
- Nesugebėjimas susikaupti
- Prastas vertinimas
- Pesimizmas arba tik neigiamų dalykų matymas
Streso elgesio simptomai:
- Apetito pokyčiai - nevalgymas arba per gausus valgymas
- Atidėliojimas ir pareigų vengimas
- Dažnesnis alkoholio, narkotikų ar cigarečių vartojimas
- Didesnis nervingumas, pavyzdžiui, nagų kramtymas, nervingi judesiai, nenustygimas vietoje
Nervinio Išsekimo Priežastys
Emocinį išsekimą įprastai sukelia nuolatinis ir ilgalaikis intensyvus stresas, pernelyg didelis krūvis arba nuolatinis nepakankamas atsipalaidavimas. Žinoma, šią būseną gali paveikti daugybė veiksnių ir situacijų asmeniniame gyvenime ar profesiniame kontekste.
- Pernelyg didelis darbo krūvis: Ilgalaikis pernelyg didelis darbo krūvis ir nuolatinė įtempta dienotvarkė, per ilgos darbo valandos ir daugybė atsakomybių gali sukelti emocinį išsekimą.
- Stresas: Ilgalaikis stresas nepriklausomai nuo jo šaltinio - ar tai būtų darbas, asmeniniai rūpesčiai ar sveikatos problemos - gali sumažinti psichinį atsparumą ir sukelti emocinį išsekimą.
- Nepakankamas poilsis: Nepakankamai skiriamas laikas poilsiui, atsipalaidavimui ir organizmo atsigavimui gali prisidėti prie emocinio išsekimo.
- Per didelis įsipareigojimų krūvis: Turint daugybę įsipareigojimų profesiniame ir asmeniniame gyvenime žmonės gali jaustis pernelyg apkrauti.
Kas Sukelia Ilgalaikį Stresą?
Kokios gyvenimo situacijos sukelia stresą? Kiekvienas stresą patiria esant skirtingoms situacijoms. Tačiau specialistams pavyko sudaryti įtemptų gyvenimo įvykių sąrašą. Štai keli stresorių pavyzdžiai - nuo stipriausių iki silpniausių:
- Sutuoktinio mirtis
- Skyrybos
- Išsiskyrimas
- Įkalinimas
- Liga ar trauma
- Vedybos
- Atleidimas iš darbo
- Išėjimas į pensiją
- Darbo pakeitimas
- Paskolos paėmimas
- Vaiko išėjimas iš namų
- Sunkumai bendraujant su uošviais
- Ypatingi asmeniniai laimėjimai
- Asmeninių įpročių pakeitimas
- Sunkumai bendraujant su vadovu
- Užmigimo ir pabudimo laiko pasikeitimas
- Atostogos
- Kalėdos
Atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, į sąrašą reikėtų įtraukti epidemiologinę būklę. Psichologai neabejoja, kad naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso sukelta epidemija yra stipraus ir ilgalaikio streso, galinčio turėti neigiamos įtakos sveikatai, priežastis. Be to, didžiulį stresą sukelia ir ginkluoti konfliktai, vykstantys šalyje ar gretimoje valstybėje. Baimė dėl savo ir šeimos narių gyvybės sukelia labai stiprų stresą, todėl gali pasireikšti potrauminio streso sindromas, nerimas.
Ilgalaikio Nervinio Išsekimo Pasekmės
Ilgalaikis emocinis išsekimas gali turėti stiprias neigiamas pasekmes žmogui, veikiančias ne tik emociniu lygmeniu, bet ir fiziologiniame, psichologiniame bei socialiniame kontekste.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
- Fiziologinės pasekmės: Ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei sveikatai. Fiziologinės nervinio išsekimo pasekmės gali apimti aukštą kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas, sumažintą imuninės sistemos efektyvumą, virškinimo sutrikimus ir miego problemų atsiradimą.
- Psichologinės pasekmės: Psichologinės pasekmės yra labai dažnos nuolatinio streso ir emocinio išsekimo palydovės. Asmuo gali pradėti jausti lėtinį nerimą, depresiją, nuovargį ir suprastėjusią psichinę sveikatą, sumažėjusį atsparumą stresui ir emociniams pokyčiams. Ilgalaikis emocinis išsekimas gali sukelti sunkumų susikoncentruoti. Žmogus gali patirti nuolatinius nuotaikų svyravimus ir savivertės sumažėjimą.
- Socialinės pasekmės: Ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį asmeniniams santykiams, santykiams darbe ir socialiniam gyvenimui. Emocinis išsekimas gali lemti socialinę izoliaciją.
- Profesinės pasekmės: Emocinis išsekimas gali turėti rimtą įtaką karjerai. Ilgalaikis emocinis išsekimas gali lemti profesinį nuovargį arba profesinį „perdegimą”. Darbuotojas ima jausti sunkumus susikaupti, nuolatinį stresą ir pavargsta nuo darbo.
Nervinis išsekimas gali turėti neigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Kokios Yra Ilgalaikio Streso Pasekmės?
Retkarčiais patiriamas nedidelis stresas nėra priežastis nerimauti. Tačiau nuolatinis, chroniškas stresas gali sukelti arba pabloginti daug rimtų sveikatos problemų, įskaitant:
- Psichikos sveikatos problemas, pavyzdžiui, depresiją, nerimą ir asmenybės sutrikimus
- Širdies ir kraujagyslių ligas, įskaitant širdies ligas, aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, širdies priepuolius ir insultus.
- Nutukimą ir kitus valgymo sutrikimus
- Menstruacijų sutrikimus
- Seksualinės funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, vyrų impotenciją ir priešlaikinę ejakuliaciją, vyrų ir moterų lytinio potraukio praradimą
- Odos ir plaukų problemas, pavyzdžiui, aknę, psoriazę, egzemą ir nuolatinį plaukų slinkimą
- Virškinamojo trakto problemas, tokias kaip GERL, gastritą, opinį kolitą ir žarnyno uždegimą
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
- Širdies permušimas: Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Kraujo spaudimas: Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
- Mažakraujystė: Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Nervinio Išsekimo Gydymo Būdai
Svarbu prisiminti, kad nervinis išsekimas yra reali būsena, ir jį galima įveikti. Problemos įveikimo būdai gali apimti darbo tvarkos keitimą, laiko sau ir poilsiui skyrimą, ar, jei būtina, profesionalią pagalbą. Prevencija taip pat yra svarbi: gebėjimas efektyviai valdyti stresą ir palaikyti gerą gyvenimo pusiausvyrą yra pagrindiniai veiksniai, kurių reikia, siekiant išvengti nervinio išsekimo.
- Tinkamas poilsis ir atsipalaidavimas: Pirmasis žingsnis nervinio išsekimo gydyme yra suteikti organizmui pakankamai laiko atsipalaiduoti ir atsistatyti.
- Streso valdymo technikos: Mokymasis efektyviai valdyti stresą yra esminis žingsnis psichinės sveikatos link. Streso valdymo technikų gali būti įvairių, todėl kiekvienas gali rasti sau labiausiai tinkamą būdą stresui suvaldyti.
- Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra novatoriškas vis dažniau naudojamas metodas nervinio išsekimo gydyme. Šios terapijos metu pacientui į veną skiriama specialiai paruošta skysčių infuzija, kuri paprastai apima vitamino C, B komplekso vitaminų, mineralų ir kitų natūralių medžiagų mišinį. Šios medžiagos padeda organizmui greičiau atsistatyti ir prisidėti prie emocinės pusiausvyros atkūrimo. Intraveninė terapija taip pat turi pranašumą medžiagas tiesiogiai tiekiant į kraują, t.y., praleidžiant virškinamąjį traktą, todėl jos veikia greičiau ir efektyviau. Taip pat dažnas pacientas skundžiasi stipriu, nuolatiniu, kelias dienas ar savaites trunkančiu galvos skausmu. Kai tabletės ar geriamieji milteliai nebepadeda arba jei skausmas yra intensyvus ir varginantis, gydytojai arba gydytojai psichiatrai gali paskirti arba rekomenduoti intraveninį medikamentinį gydymą. Tokiu atveju gydymas neapsiriboja tik vitaminų ar mažų dozių mineralų terapija. Medikamentinis gydymas lašinėmis infuzijomis skiriamas tiek laiko ir iki tol, kol pacientas pradeda jausti palengvėjimą.
- Psichoterapija: Dažnai emociniam išsekimui gydyti gali prireikti ir profesionalų pagalbos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir streso valdymo terapija yra naudingos priemonės, kuriomis galima įveikti nervinį išsekimą.
- Vaistai: Kai kuriais atvejais nerviniam išsekimui gydyti gali būti rekomenduojami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar raminamieji. Vaistai gali būti skiriami siekiant palengvinti emocinio išsekimo simptomus ir paspartinti gydymą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Norint pilnai susitvarkyti su emociniu išsekimu ir padidinti emocinį atsparumą svarbu įvesti ilgalaikius pokyčius į savo gyvenimo būdą. Labai svarbu išlaikyti tinkamą darbo ir poilsio pusiausvyrą, stengtis laikytis mažiau įtemptos dienotvarkės ir tinkamo miego režimo.
- Palaikomoji terapija: Nervinio išsekimo gydymas gali pareikalauti daugiau laiko, todėl palaikomoji terapija yra būtina.
Kaip Gydyti Lėtinį Stresą?
Esama daug būdų, kaip įveikti stresą. Ir kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Veiksmingiausi atsipalaidavimo būdai - sportas, joga su meditacijos elementais ir miegas. Bet jeigu šie metodai nepadeda numalšinti streso, verta kreiptis į psichologą. Kartais užtenka vieno seanso su terapeutu, per kurį atpažįstamos ir įvardijamos stresinėse situacijose patirtos emocijos, - ir taip pašalinama įtampa.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga
Pagalba Streso Atveju
Stresas yra gyvenimo dalis. Svarbiausia, kaip su juo susitvarkysite. Geriausia, ką galite padaryti, kad išvengtumėte streso perkrovos ir su ja susijusių pasekmių sveikatai, tai žinoti savo streso simptomus. Jei jūs arba jūsų artimas žmogus jaučiasi prislėgtas streso, pasitarkite su gydytoju. Daugelis streso simptomų gali būti ir kitų sveikatos problemų požymiai. Gydytojas gali įvertinti jūsų simptomus ir atmesti kitas ligas.
Kaip Sumažinti Kortizolio Kiekį?
Geroji žinia ta, kad yra natūralių būdų, kaip sumažinti didelį kortizolio kiekį. Pirmasis būdas - tinkama mityba, slopinanti uždegimus. Be to, reikėtų daugiau gerųjų riebalų. Vartokite riebią žuvį, geros kokybės mėsą, riešutus, sėklas, kokybišką aliejų, sviestą, avokadus. Riešutų reikia suvalgyti apie saują (30 gramų) kiekvieną dieną. Taip pat svarbu streso valdymas ir fizinis aktyvumas. Ne vienas tyrimas parodė, kad reguliarus fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas maždaug 30-60 minučių kasdien ar didesnę dalį savaitės dienų, yra vienas geriausių būdų valdyti stresą, tuo pačiu - subalansuoti hormonus ir geriau miegoti. Taip pat gali padėti eteriniai aliejai, ypač visa citrusinių aliejų grupė. Pakankamas miegas padeda kontroliuoti kortizolio gamybą, tačiau esant dideliam kortizolio kiekiui gali būti sunku pailsėti. Žmonės, kurių organizme būna daug kortizolio, dėl patiriamo lėtinio streso gali pasijusti priešingai - jie naktį nerimauja, o dieną būna pavargę.
Ką Daryti Darbo Aplinkoje, Jog Atsiradęs Stresas Būtų Kaip Įmanoma Mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Kaip Valdyti Stresą?
Stresas - neišvengiamas. Tačiau norint išvengti ilgalaikio streso sukeliamų pasekmių savo organizmui, yra svarbu išmokti tinkamai suvaldyti stresinę situaciją ir sumažinti stresą. Yra daugybė būdų, kaip nugalėti stresą ir sumažinti jo poveikį.
- Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį.
- Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai.
- Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą.
- Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus.
- Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą.
- Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas.
Kokie Maisto Produktai Ramina Nervus, O Ko Reikėtų Vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Kokie Vitaminai Svarbūs Nervų Sistemai?
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.