Psichologinė intervencija - tai veikla, kuria siekiama padėti klientui susidoroti su sunkiomis, krizinėmis ar trauminėmis situacijomis. Psichologai, naudodamiesi psichologijos žiniomis ir metodais, padeda žmonėms spręsti įvairias problemas, tobulinti savo gyvenimo kokybę ir gerinti sveikatą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra psichologinė intervencija, kokiais atvejais ji taikoma ir kokią naudą ji gali suteikti.
Kas yra psichologinė intervencija?
Psichologinė intervencija yra specializuota pagalba, skirta asmenims, išgyvenantiems sunkius, krizinius ar trauminius įvykius. Tai gali būti nelaimingi atsitikimai, smurtas, nusikaltimai, katastrofos, netektys, savižudybės ir kt. Intervencijos tikslas - padėti asmeniui susidoroti su patirtu stresu, sumažinti neigiamas emocines pasekmes ir atkurti psichologinę pusiausvyrą.
Psichologinė intervencija gali būti atliekama individualiai arba grupėje, trumpuoju arba ilguoju laikotarpiu, priklausomai nuo situacijos ir kliento poreikių. Ji apima įvairias technikas ir metodus, pritaikytus konkrečiai situacijai ir asmens individualioms savybėms.
Kada reikalinga psichologinė intervencija?
Psichologinė intervencija gali būti naudinga įvairiais atvejais, kai asmuo patiria didelį emocinį stresą ar sunkumus. Štai keletas situacijų, kuriose psichologinė intervencija gali būti ypač reikalinga:
- Krizės: Netikėti ir traumuojantys įvykiai, tokie kaip artimojo mirtis, skyrybos, darbo praradimas ar finansinės problemos, gali sukelti didelį stresą ir sutrikdyti kasdienį funkcionavimą.
- Traumos: Smurtas, prievarta, nelaimingi atsitikimai ar gamtos katastrofos gali palikti ilgalaikes emocines žaizdas ir sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS).
- Netektys: Artimojo mirtis yra viena iš skaudžiausių patirčių, kuri gali sukelti gedulą, liūdesį ir neviltį.
- Savižudybės: Savižudybės bandymas ar mintys apie savižudybę yra rimtas signalas, rodantis, kad asmeniui reikalinga skubi psichologinė pagalba.
- Psichikos sveikatos problemos: Depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ir kitos psichikos ligos gali reikalauti psichologinės intervencijos, siekiant stabilizuoti būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Somatiniai sutrikimai: Emocijų valdymo problemos ar somatiniai sutrikimai gali būti įveikti su psichologo pagalba.
Svarbu atkreipti dėmesį į savo emocinę būklę ir kreiptis į specialistą, jei jaučiate nuolatinį arba dažnai pasikartojantį liūdesį, nerimą, baimę, pyktį, kaltę, neviltį, neapykantą, susierzinimą, stresą ar kitas neigiamas emocijas. Taip pat, jei jus vargina sveikatos, gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo, priklausomybių, seksualumo ar reprodukcijos problemos, kurios gali turėti įtakos jūsų fizinei, psichinei ir socialinei gerovei.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Psichologinės intervencijos rūšys
Psichologai taiko įvairias intervencijos rūšis, priklausomai nuo kliento poreikių ir situacijos. Štai keletas pagrindinių:
- Psichologinė konsultacija: Tai trumpalaikė pagalba, skirta padėti klientui spręsti konkrečias problemas ar priimti sprendimus. Konsultacijos metu psichologas suteikia informaciją, patarimus ir emocinę paramą.
- Psichoterapija: Tai ilgesnis ir gilesnis procesas, kurio metu psichoterapeutė-psichologė ir klientas bendradarbiauja, siekdami pasiekti kliento tikslus ir pagerinti jo psichinę būseną ir gyvenimo kokybę. Psichoterapija gali būti individuali, porų, šeimos ar grupinė.
- Psichologinė prevencija: Tai veikla, kuri siekia užkirsti kelią ar sumažinti psichologinių problemų atsiradimo tikimybę ar pasunkėjimą. Psichologinė prevencija gali būti nukreipta į visuomenę, rizikos grupes ar individus.
- Krizių valdymas: Tai skubi pagalba, teikiama asmenims, patyrusiems krizę. Krizių valdymas apima emocinės paramos teikimą, saugumo užtikrinimą ir pagalbos išteklių mobilizavimą.
Psichologinės savipagalbos galimybės
Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybių gauti psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu. Be to, egzistuoja psichologinės savipagalbos priemonės, tokios kaip knygos, vadovai, garso ir vaizdo įrašai, kompiuterinės programos ir kt. (NICE, 2004). Internetinė psichologinė savipagalba gali būti efektyvi gydant įvairius psichikos sutrikimus (Barak, Hen, Boniel-Nissim, & Shapira, 2008; Andersson et al., 2014).
Eimontas ir kolegos (2018) nustatė, kad internetinė savipagalba, skirta adaptacijos sutrikimui, gali būti efektyvi ir be specialisto pagalbos. Jų tyrimas parodė, kad BADI programa (internetinė streso valdymo programa), sudaryta iš 12-os pratimų ir 4-ių modulių (atsipalaidavimo, laiko valdymo, dėmesingo įsisąmoninimo bei santykių stiprinimo), pagerino tyrimo dalyvių savijautą.
Berger ir kolegos (2011) eksperimentiškai palygino specialistų prižiūrimą ir neprižiūrimą savipagalbą, skirtą asmenims, sergantiems depresija. Nors specialistų parama reikšmingai nepagerino rezultatų, abu dalyvių grupės patyrė teigiamų pokyčių.
Krebber ir kolegų (2017) tyrime, kuriame savipagalbos programoje dalyvavo vėžiu sergantys asmenys, dalyviai teigiamai įvertino programos naudą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Taigi, psichologinė savipagalba gali būti veiksminga ir be psichologo paramos.
Svarba kreiptis į specialistą
Nepaisant to, ar jums reikalinga psichologė Kaune ar Vilniuje, būtina žinoti, kad dauguma jų siūlo konsultacijas nuotoliniu būdu. Nesulaukus profesionalios psichologinės pagalbos, žmonės gali patirti įvairias nepageidaujamas pasekmes.
Pirmiausia, nepasinaudojus profesionalia psichologine pagalba, problemas gali būti sunkiau įveikti ateityje. Jos gali tapti ilgesnės, dažnesnės ar sudėtingesnės, reikalaujančios didesnių pastangų, laiko, pinigų ir kitų išteklių. Be to, ignoruojamos arba netinkamai valdomos psichologinės problemos gali sukelti papildomas pasekmes įvairiose srityse, tokiose kaip sveikata, santykiai, darbas, mokslas, laisvalaikis, finansai ir teisė.
Antra, ilgalaikės nesprendžiamos problemos gali sumažinti gyvenimo kokybę. Asmeninė džiaugsmo, pasitenkinimo, laimės, sėkmės ir gerovės patirtis gali būti rimtai paveikta.
Dėl šių priežasčių svarbu suprasti, kad kreiptis į profesionalią psichologą ar psichologę gali būti veiksmingas žingsnis siekiant užtikrinti savo psichologinę sveikatą ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Psichologinė intervencija mokykloje
Mokyklose krizės gali būti netikėtos ir pavojingos, sutrikdančios įprastą veiklą ir emociškai sukrečiančios bendruomenę. Savižudybė yra vienas dažniausių krizinių įvykių mokykloje. Todėl yra labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė turėtų realias ir tinkamas nuostatas į savižudybių atvejus.
Tam, kad mokyklos būtų pasirengusios reaguoti į krizinius įvykius, rekomenduojama iš anksto pasirengti veiksmų planą, žinoti, į kuriuos mokyklos darbuotojus kokiais klausimais kreiptis ištikus įvykiui. Išankstinis pasirengimas mažina netinkamų veiksmų tikimybę, padeda išlaikyti tinkamą krizės valdymo kryptį.
Ankstyvos intervencijos svarba sergant šizofrenija
EFPA, Europos psichologų asociacijų federacija, pabrėžia ankstyvos intervencijos pacientams su šizofrenijos rizika svarbą. Naujausi tyrimai psichologijos srityje suteikia galimybių pakankamai anksti įvertinti schizofrenijos pasireiškimo riziką ir imtis prevencinių priemonių.
Remiantis psichologiniais tyrimais, dabar įmanoma identifikuoti pacientus, kurie pasižymi padidėjusia pirmojo psichozės epizodo pasireiškimo rizika. Pavyzdžiui, olandų klinikinis psichologas Dr. Dorienas Niemanas (Amsterdamo universitetas) įrodė, jog aptikę tam tikrus informacijos apdorojimo nukrypimus smegenyse, galime geriau nuspėti pirmojo psichozės epizodo pasireiškimo riziką.
Pasak Lietuvos psichologų sąjungos prezidento dr. Evaldo Kazlausko, pagalba pacientams, pasižymintiems rizika susirgti šizofrenija įmanoma ir gali būti efektyvi, tačiau labai svarbu psichologinėms intervencijoms skirti deramą dėmesį, psichologų paslaugos turi būti prieinamesnės visuomenei ir teikiamos bendruomeninėse paslaugose.
Psichologinės intervencijos prieinamumo gerinimas
Svarbu užtikrinti, kad psichologinė pagalba būtų prieinama visiems, kuriems jos reikia. Tai apima:
- Psichologinių paslaugų prieinamumo didinimą, ypač kaimo vietovėse ir tarp pažeidžiamų grupių.
- Psichologinės savipagalbos priemonių skatinimą ir populiarinimą.
- Visuomenės švietimą apie psichikos sveikatą ir psichologinės pagalbos svarbą.
- Mokyklų ir kitų bendruomenės organizacijų aprūpinimą ištekliais, reikalingais reaguoti į krizinius įvykius.
tags: #psichologinė #intervencija #kas #tai