Įvadas
Socialinis nerimas - tai būsena, kai žmogus jaučia padidintą nerimą ir baimę socialinėse situacijose. Ši būsena gali pasireikšti įvairiais lygiais - nuo lengvo diskomforto iki paralyžiuojančios baimės. Šiame straipsnyje panagrinėsime socialinio nerimo priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus, remiantis psichologų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Kas yra socialinis nerimas?
Socialinis nerimas - tai nuolatinis ir stiprus nerimas, susijęs su socialinėmis situacijomis. Psichiatras psichoterapeutas Adomas Bieliauskas aiškina, kada socialinis nerimas yra normalus ir kada tampa problema, kuo jis skiriasi nuo kitų nerimo formų. Žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, jaučia didelę baimę būti vertinami, kritikuojami ar atstumiami kitų. Jie dažnai baiminasi pasirodyti kvailai, nekompetentingai ar nepatraukliai.
Socialinio nerimo simptomai
Socialinis nerimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai.
Fiziniai simptomai:
- Rausta veidas
- Drebulys
- Padažnėjęs širdies ritmas
- Prakaitavimas
- Pykinimas
- Svaigimas
- Sunku kvėpuoti
Psichologiniai simptomai:
- Intensyvus nerimas socialinėse situacijose
- Baimė būti vertinamiems ar kritikuojamiems
- Baimė pasirodyti kvailai ar nekompetentingai
- Vengimas socialinių situacijų
- Žemas savivertės jausmas
- Nuolatinis savęs analizavimas ir kritika
Kada socialinis nerimas tampa problema?
Tam tikras nerimo lygis yra normalus ir netgi gali būti naudingas, nes padeda išlikti budriems ir priimti apgalvotus sprendimus. Tačiau, kai nerimas tampa per didelis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis tampa problema. Jei nerimas neleidžia jums dalyvauti socialinėse veiklose, eiti į darbą ar mokyklą, arba jei jis sukelia didelį stresą ir diskomfortą, verta kreiptis į specialistą.
Socialinio nerimo priežastys
Socialinio nerimo priežastys gali būti įvairios ir dažnai susijusios su genetika, aplinka ir patirtimi.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
Genetika
Kai kurie žmonės yra genetiškai linkę į nerimą. Jei jūsų šeimoje yra asmenų, kenčiančių nuo nerimo sutrikimų, tikimybė, kad jums taip pat išsivystys socialinis nerimas, yra didesnė.
Aplinka
Aplinka, kurioje augote, taip pat gali turėti įtakos socialinio nerimo vystymuisi. Jei patyrėte patyčias, atstūmimą ar kitas neigiamas socialines patirtis, tikimybė, kad jums išsivystys socialinis nerimas, yra didesnė.
Patirtis
Traumuojančios ar stresinės patirtys socialinėse situacijose taip pat gali sukelti socialinį nerimą. Pavyzdžiui, jei patyrėte viešą pažeminimą ar atstūmimą, galite pradėti vengti socialinių situacijų ir jausti didelį nerimą jose.
Socialinio nerimo įveikimo būdai
Yra įvairių būdų, kaip įveikti socialinį nerimą. Kai kurie iš jų yra savipagalbos metodai, o kiti reikalauja profesionalios pagalbos.
Savipagalbos metodai
Meditacija: Meditacija yra vienas veiksmingiausių būdų nuraminti protą ir atkurti vidinę harmoniją. Ji padeda atverti energetinius centrus ir palaipsniui išlaisvinti susikaupusias nerimą keliančias mintis.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Poilsis: Šiuolaikinis žmogus retai ilsisi iš tikrųjų, nes net ir laisvalaikiu jį lydi ekranai, informacija ir nuolatinis minčių triukšmas. Labai svarbu daryti tai, kas teikia džiaugsmą. Mėgstama veikla, prasmingas darbas ir aplinka, kurioje žmogus jaučiasi vertinamas, padeda sumažinti vidinę įtampą.
Teigiamos mintys ir afirmacijos: Teigiamos mintys, afirmacijos ir sąmoningas požiūrio keitimas padeda stiprinti vidinį stabilumą.
Dėmesingas įsisąmoninimas (Mindfulness): Dėmesingas įsisąmoninimas padeda atkreipti dėmesį į dabarties akimirką, nevertinant ir nesmerkiant. Tai gali padėti sumažinti nerimą ir stresą.
Fizinė veikla: Sveikatos psichologė Ieva Vasionytė pasakoja, kaip fizinė veikla gali padėti išgydyti depresiją.
Profesionalios pagalbos metodai
Psichoterapija: Psichoterapija yra veiksmingas būdas įveikti socialinį nerimą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš dažniausiai naudojamų psichoterapijos metodų, skirtų socialiniam nerimui gydyti. KET padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, kurie prisideda prie nerimo.
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
Vaistai: Kai kuriais atvejais, gydytojas gali paskirti vaistus, skirtus nerimui mažinti. Antidepresantai ir anti-nerimo vaistai gali padėti suvaldyti socialinio nerimo simptomus.
Geštalto terapija: Geštalto terapija koncentruojasi į dabarties akimirką ir padeda žmonėms tapti labiau sąmoningiems savo jausmų ir elgesio.
Socialinio nerimo įveikimas: žingsnis po žingsnio
- Įsisąmoninkite savo nerimą: Pirmas žingsnis įveikiant socialinį nerimą yra pripažinti, kad jis egzistuoja. Stebėkite savo mintis, jausmus ir elgesį socialinėse situacijose.
- Identifikuokite nerimą keliančias situacijas: Nustatykite, kurios socialinės situacijos jums sukelia daugiausia nerimo. Ar tai kalbėjimas prieš auditoriją, susitikimas su naujais žmonėmis ar dalyvavimas socialiniuose renginiuose?
- Iššūkis neigiamoms mintims: Kai pastebite neigiamas mintis, iššūkis joms. Ar yra įrodymų, kurie patvirtintų šias mintis? Ar galite jas pakeisti teigiamesnėmis ir realistiškesnėmis?
- Palaipsniui įveikite savo baimes: Pradėkite nuo mažiau nerimą keliančių situacijų ir palaipsniui pereikite prie sudėtingesnių. Pavyzdžiui, jei bijote kalbėti prieš auditoriją, pradėkite nuo kalbėjimo mažoje grupėje draugų ar šeimos narių.
- Praktikuokite socialinius įgūdžius: Jei jaučiatės nepatogiai socialinėse situacijose, praktikuokite socialinius įgūdžius. Tai gali būti akių kontakto palaikymas, klausymasis, uždavimas klausimų ir dalyvavimas pokalbiuose.
- Būkite atjaučiantys sau: Būkite atjaučiantys sau ir pripažinkite, kad įveikti socialinį nerimą užtrunka laiko. Nesitikėkite, kad iš karto tapsite socialiniu drugeliu. Švęskite kiekvieną mažą pergalę ir neleiskite nesėkmėms jūsų atgrasyti.
- Kreipkitės į specialistą: Jei savipagalbos metodai nepadeda, kreipkitės į psichoterapeutą ar psichologą. Profesionalus specialistas gali padėti jums įveikti socialinį nerimą ir pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.
Socialinis nerimas ir visuomenė
Svarbu paminėti, kad visuomenė dažnai nepriima nevaisingumo, dažnai smerkia poras, neturinčias vaikų, neatjaučia, nesvarsto, kad tai gali būti net ne jų pasirinkimas.
Socialiniai burbulai ir jų įtaka
Psichologas-psichoterapeutas E. Siudikas teigia, kad kasdienis gyvenimas socialiniuose burbuluose išties labai patogus, nes panorėjus nebelieka tų, kurie tau nepatinka, nebelieka nuomonės, kuriai tu nepritari, tačiau kartu nyksta riba tarp objektyvios ir neobjektyvios informacijos.
Socialinis burbulas augina silpną žmogų - tokį, kuris nebeieško tiesos, o tik nori jaustis teisus. Gyvendamas tarp vienodų nuomonių, jis nuolat gauna tokį patvirtinimą. Tai pavojinga ne tik jam pačiam, bet ir visai visuomenei, nes jis nustoja abejoti, tuomet pradeda tikėti viskuo, kas atitinka jo burbulo pasaulėžiūrą, nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne.
Kritinio mąstymo svarba
Psichologas-psichoterapeutas E. Siudikas atkreipia dėmesį, kad kritinis mąstymas nustoja veikti kaip įrankis - jis tampa nereikalingas. Pradingsta įgūdis savęs klausti: ar tai tikra? Kas tai parašė? Kodėl man tai rodo? Ką dar galėčiau žinoti šia tema? Vietoj to sakom: „Nu aišku. Aš ir sakiau. Visi kiti kvailiai!“
Savasties paieškos ir socialinis nerimas
Analitinės psichoterapijos pradininkas Karlas Gustavas Jungas iškėlė idėją, asmenybė - tai ne tik „aš“ (Ego) - sąmonės centras, bet ir kita - pirminė struktūra, apimanti sąmoningus ir nesąmoningus psichikos aspektus. Tai - Savastis - visos psichikos centras.
Savastis yra daugiau nei Ego, ji lemia asmenybės raidą ir brandą, sveikatą, savijautą, energijos lygį. Žmogus gimsta su tam tikrai fiziniais ir psichiniais ypatumais, kurie pritaikyti jo gyvenamajai aplinkai ir autentiškam, vieninteliam jo gyvenimo keliui.
Kaip atrasti Savastį?
- Prisiminimų analizė: Užsimerkite ir prisiminkite save, kai buvote 5 - 10 m.. Leiskite iškilti prisiminimui, kai jūs ką nors veikėte ir buvote visiškai įsitraukęs į tą veiklą. Atgaminkite šią patirtį lydėjusius pojūčius ir jausmus… Kur dabar jūsų susidomėjimas ir įsitraukimas? Į ką jie nukreipti?
- Sapnų analizė: Analizuokite savo sapnus, fantazijas, emocijas ir būsenas.
- Meditacija ir malda: Melsdamiesi ir medituodami, mintyse kalbėdamiesi su sau svarbiais žmonėmis, galime aptikti Savasties nuorodas, kokia kryptimi keliauti toliau.
tags: #socialinis #nerimas #psichologas #vsiku