Socialinis suvokimas - tai kompleksinis procesas, per kurį mes suvokiame, suprantame ir vertiname socialinius objektus bei reiškinius. Tai apima kitų žmonių, savęs, grupių, socialinių bendrijų ir situacijų suvokimą. Šis procesas yra neatsiejama žmogaus socialinio gyvenimo dalis, lemianti mūsų elgesį, sprendimus ir tarpusavio santykius.
Socialinio Suvokimo Apibrėžimas ir Raida
Terminą "socialinis suvokimas" 1947 m. pirmą kartą pavartojo JAV psichologas Dž. Bruneris. Iš pradžių šis terminas apibrėžė suvokimo socialinį sąlygotumą, akcentuojant, kad suvokimas priklauso ne tik nuo objekto ypatybių, bet ir nuo subjekto patirties, tikslų ir situacijos. Vėliau samprata išsiplėtė, apimdama visuminį individo suvokimą ne tik apie daiktus, bet ir apie socialinius objektus.
Socialinis suvokimas yra aktyvus pažinimo procesas, kurio ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. Interpretuodamas pojūčiais gaunamą informaciją, žmogus daro numanomus sprendimus, pavyzdžiui, norėdamas suprasti, kodėl kitas žmogus taip elgiasi, turi apibendrinti, analizuoti, lyginti įvairiu laiku gautą informaciją.
Specifiniai Socialinio Suvokimo Bruožai
Socialinių objektų suvokimas kokybiškai skiriasi nuo negyvų objektų suvokimo. Štai keletas esminių skirtumų:
- Aktyvus objektas: Socialinio suvokimo objektas (pvz., žmogus ar grupė) nėra pasyvus ir gali stengtis paveikti suvokėjo įspūdį. Suvokiamas žmogus stengiasi pakeisti suvokėjo vaizdinius sau palankia linkme.
- Reikšmė ir vertė: Socialinio suvokimo subjektui svarbu ne tik tikslus realybės atspindėjimas, bet ir suvokiamo objekto reikšmė, vertė bei suvokimo priežastys. Socialinio suvokimo subjektui aktualu ne tik vaizdo (suvokiamos tikrovės atkūrimo rezultatas) susidarymas, bet ir vertė, taip pat socialinio suvokimo priežastys.
- Emocinis susiejimas: Socialinių objektų suvokimas labiau susijęs su emocijomis ir priklauso nuo suvokėjo motyvų bei reikšmės. Socialinių objektų suvokimas, būdamas labiau susipynęs su emocijomis (afektais), labiau negu negyvų objektų suvokimas priklauso nuo suvokėjo veiklos motyvų ir svarbos.
Socialinio Suvokimo Komponentai ir Procesai
Socialinis suvokimas apima kelis pagrindinius komponentus ir procesus:
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
- Reagavimas į ypatumus: Tai gebėjimas atkreipti dėmesį į žmogaus ar grupės išskirtinius bruožus ir savybes.
- Įspūdžio formavimas: Remiantis pastebėtais ypatumais, susidaromas bendras įspūdis apie socialinį objektą. Socialinis žmogaus suvokimas yra įspūdis, nuomonė apie žmogų formuojama remiantis kito žmogau suvokimu.
- Atribucija: Tai proceso, kurio metu aiškinamės elgesio priežastis, priskyrimas.
Pagal suvokėjo ir suvokimo objekto santykį skiriamos trys pagrindinės socialinio suvokimo procesų grupės:
- Tarpasmeninis suvokimas: Vienas žmogus suvokia kitą.
- Savęs suvokimas: Individas suvokia pats save.
- Tarpgrupinis suvokimas: Viena grupė suvokia kitą.
Socialinio Suvokimo Įtaka Tarpasmeniniam Bendravimui
Socialinis suvokimas yra neatsiejama bendravimo proceso dalis. Jis veikia tai, kaip mes interpretuojame informaciją, kurią gauname per pojūčius, ir kaip suprantame kito žmogaus elgesį. Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją.
Socialinis suvokimas padeda mums:
- Prisiminti faktus. Tyrimai rodo, kad geriau prisimenama struktūruota, organizuota medžiaga, tokia, kurią galima „sudėlioti į lentynėles", turinčias tam tikrus pavadinimus. Todėl suvokiama medžiaga nuolat tvarkoma, ieškant atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?", „ko siekia?", „kodėl?".
- Išlaikyti stabilų "Aš" vaizdą. Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą.
- Orientuotis socialinėje aplinkoje.
Įtakos kito asmens pažinimui turi ir bendravimo kontekstas. Išskiriamas fizinis ir psichologinis kontekstas. Fizinis. Tai aplinka, kurioje bendraujama. Pvz., pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose, manysime, jog jis yra pasiturintis, o jei būtume sutikę jį darbo vietoje, gal būtume to nepastebėję. Psichologinis: Asmenybės ypatybės. Tai jos charakteris, temperamentas, pažiūros, įsitikinimai, vertybės. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname, priskirdami asmenybei bruožus: nuolaidus užsispyręs, švelnus šiurkštus, geranoriškas savanaudis, santūrus emocingas, linkęs bendrauti uždaras.
Socialinio Suvokimo Klaidos
Socialinis suvokimas nėra tobulas procesas. Yra keletas klaidų, kurias galime padaryti suvokdami kitus:
Taip pat skaitykite: Socialinis suvokimas ir aš
- Informacijos praleidimas: Praleidžiame dalį informacijos.
- Perdėtas dėmesys detalėms: Kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę.
- Neteisinga interpretacija: Neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų.
- Klaidingos prielaidos: Darome neteisingas prielaidas apie žmones, remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami, kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais.
Šių klaidų galima išvengti atidžiau stebint detales bendraujant. Socialinio suvokimo klaidų išvengti gali padėti atidumas detalėms bendraujant reikia atidžiai stebėti visus.
Suvokimo Vystymasis
Suvokimas vystosi visą žmogaus gyvenimą, pradedant nuo vaikystės. Vaikų suvokimas skiriasi nuo suaugusiųjų, nes jie turi mažiau patirties ir jų pažintiniai procesai dar nėra visiškai susiformavę.
- 2 - 4 metų vaikas pradeda suvokti simbolius, t. y. suprasti, kad daiktas egzistuoja ir realiai, ir žodžio minties pavidalu.
- 4 - 6 metų amžiaus tarpsnio metu vaikas aiškiai suvokia save kaip berniuką ar mergaitę.
- 6 - 11 metų amžiaus laikotarpyje vaikas vis geriau suvokia priklausomybę savo lyčiai. Vaiko tapatumo jausmas vis stiprėja, vaikas pradeda jausti, jog jis, kaip asmenybė, yra unikalus.
Jaunesniojo amžiaus mokiniams būdingiausias suvokimo bruožas - diferencijuotumas. Mokiniai netiksliai ir klaidingai diferencijuoja panašius objektus, kai kada neskiria ir painioja panašius daiktus ir panašių daiktų piešinius, pavyzdžiui, penkiakampius ir šešiakampius, rugio ir kviečio piešinius ir pan. Tai yra susiję su nuo amžiaus priklausančiu analitinės funkcijos silpnumu suvokiant. Vaikams būdingas nuodugnios, organizuotos, kryptingos analizės trūkumas suvokiant (nesuvokia tai, kas svarbu). Mokinių suvokimas jaunesniojo mokyklinio amžiaus pradžioje yra glaudžiai susijęs su vaiko veiksmais, praktine veikla. Suvokti daiktą - reiškia kažką su juo veikti, paimti jį. Pradinių klasių mokinių suvokimui būdingos ypatybės yra emocingumas, vaizdumas.
Suvokimas pats savaime nesivysto. Didelis vaidmuo tenka mokytojui. Tinkamai organizuojant mokinių veiklą mokymo procese suvokimas persitvarko, jis pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą. Vienas efektyviausių suvokimo ugdymo metodų yra lyginimas (lyginant suvokiama nuodugniau). Pavyzdžiui, kartu demonstruojant vilko ir šuns piešinius, mokiniai nurodo daugiau esminių požymių. Suvokimas negalimas be pojūčių ir patirties, taip pat reikšmės turi mąstymas bei kalba. Suvokdami daiktus ir reiškinius įsisąmoniname juos kaip vieną visumą.
Taip pat, galima lavinti girdimąjį suvokimą. Pavyzdžiui, jaunesnius vaikus (3 m.) pirmiausia reikia pratinti nustatyti skambančio, cypiančio žaislo vietą, judėjimo kryptį. Įdomu ir naudinga skirti kelių žaislų skleidžiamus garsus, barbenimą į stalą ir į knygą, akmenuko ir šakelės tekštelėjimą į vandenį. Priešmokykliniame amžiuje reikia pradėti garsinės analizės-sintezės pratybas, t. y. įsiklausyti ir pasakyti pirmą žodžio garsą, nustatyti, kurioje vietoje (žodžio pradžioje, viduryje, gale) yra nurodytas garsas, kas prieš jį, ar po jo.
Taip pat skaitykite: Klaidos socialiniame suvokime
Suvokimo Reikšmė
Suvokimas yra būtinas žmogaus pažintinei veiklai ir adaptacijai aplinkoje. Jis leidžia mums orientuotis pasaulyje, atpažinti objektus ir reiškinius, suprasti jų reikšmę ir priimti sprendimus.
Suvokimas lemia žmogaus elgesį sudėtingomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis.
Tinkamai organizuojant vaiko veiklą mokymo procese suvokimas pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą.
tags: #kas #yra #socialinis #suvokimas