Bet koks stiprus išgyvenimas dažnai prasideda nuo nuostabos: „Kaip galėjo taip nutikti?“. O kas iš tiesų yra supratimas? Iš kur jis atsiranda? Šis straipsnis nagrinėja socialinio suvokimo žemėlapį, apžvelgdamas, kaip mes konstruojame savo realybę, kokie veiksniai daro įtaką mūsų suvokimui ir kaip tai veikia mūsų santykius su savimi ir kitais.
Supratimo prigimtis: kūrybinis procesas
Supratimas yra gana kūrybiškas procesas. Žmogus turi tam tikrą schemą - vidinį pasaulio vaizdą, pasakojimą apie pasaulį. Jis atstato ją priešais pasaulį, prideda prie situacijos, ir situacija prilimpa (išsidėlioja) ant to vaizdelio, paversdama jį gyvu - realistišku. Žmonės tarsi iš anksto žino, kokį jie turi pasaulį ar konkrečią situaciją pamatyti. Šis matymas yra gana individualus ir skirtingas. Vieni nurimsta išvydę situacijoje begalę sprendimų, kiti - nerimsta, kol nesuranda vienintelio galimo. Mūsų būsena stipriai priklauso nuo to matymo.
Pavyzdžiui, jei savo vidiniame paveikslėlyje save visada matome ant kalno viršūnės, o aplinkinius žmones - kaip apačioje plaukiojančius debesėlius, mes arogantiški. Jei save matome stovinčius ant kalno, o žmonės ne kažkur apačioje, o it skaidrius debesėlius aplink mus, mes karališki. Išorėje - vienas ir tas pats, tiesiog žmonės. Bet iš vidaus juos pasitinka individualus pasaulio paveikslėlis - savitas matymas. Jei prie mūsų prieina „savas“, tampame atviri ir draugiški, o jei „svetimas“ - laikomės atstumo ir tampame atsargūs. Vidinis paveiksliukas slepiasi už bet kurios mūsų emocijos.
Galbūt pasaulis šiandien nepripildė mūsų džiaugsmu ir mes liūdime, t. y. - galime savęs ir pykstame ant pasaulio. Pradžioje mums visą pasaulį atstojo tėvai. Kai mums būdavo negera, kai mes verkdavome, tėvai ateidavo ir kalbindavo mus, maitindavo… Dabar išaugome, bet kai yra blogai, kažkas viduje verkia ir šaukiasi… Ko? Visi mūsų jausmai pasaulio atžvilgiu - tai mūsų jausmai tėvams. Visi sunkūs ar šviesūs jausmai skirti įvairiausiems mus supantiems aplinkiniams, iš esmės - tai jausmai tiems, kas stovėdavo šalia lopšio: mamai, tėtei, o gal senelei. Mūsų pasaulio supratimas, jo pagrindas, tai vaikystėje išgyventų santykių su tėvais įspaudas.
Subjektyvumo laipsnis ir vidiniai paveikslėliai
Šį pasaulio supratimo skirtingumą puikiai iliustruoja įvairiausios gyvenimiškos situacijos. Pavyzdžiui, moteris žino, kad vyras su ja tiesiog žaidžia, pataikauja, todėl į visas jo gėles, komplimentus ir dovanėles nežiūri rimtai. Ji jaučia, kad jis jos nemyli. Tai, ką ji jaučia, o jis mato, nulemta to, ką jie žino. Konkrečios santykių detalės įgauna savo reikšmę ir prasmę priklausomai nuo to, koks paveikslėlis gyvena kiekvieno iš jų viduje, susikurtas dar augant šeimoje.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
Pavyzdžiui, šeimoje viskas buvo gerai, o po to tapo blogai. Paaiškėjo, kad vyras buvo neištikimas. Žmona jau ruošiasi skirtis, palikti vyrą… Nuo ko prasideda jos skausmas, išgyvenama kančia? Nuo tos pasakos, kuri gyvena jos viduje. Tarkime, kad jos vyras buvo jai neištikimas su jos geriausia drauge. Ji apie tai sužinojo ir dabar jos širdyje… Išdavystė. Tam, kad žmona pasijustų išduota, reikalinga tam tikra pasaka-paveiksliukas, kad jiedu su vyru yra sujungti į tam tikrą vienį, ir ta vienuma yra šventas dalykas. Ne tiesiog brangus, bet išties šventas. Tai yra kažkas, ko nedera liesti jokioms „svetimoms rankoms“.
Praradimo jausmas. Pirminis paveiksliukas turbūt būtų toks: sutuoktinis, kaip vyras, yra žmonos nuosavybė, tai kas teisėtai priklauso jai, ir štai staiga, jos nuosavybė atitenka kažkam kitam, o juk jai pačiai to taip trūksta. Griežtai mąstant, jei kažkas kartą pasinaudojo jūsų turtu, tai dar nebūtinai reiškia tai, kad tą turtą jau ir praradote visiems laikams.
Fizinis pasišlykštėjimas. Tokiu atveju kyla natūralus klausimas: „Na kaip dabar su tokiu gyventi?“ - tas klausimas skamba ne tiek aplinkiniams, kiek pačiai moteriai. Tas poelgis išties suteršė vyrą, o įvyko tai savotiško paveiksliuko pagrindu, t. y. galima ir alternatyvi įvykių interpretacija. Ji labai myli savo vyrą, bet jis patiria amžiaus krizę ir turi problemų su potencija. Gyvenimas gali būti turtingesnis ir labiau netikėtas, nei jį pateikia tradiciniai TV serialai. Bet kokiu atveju, tai tik alternatyvi kūrybiška konkretaus įvykio interpretacija, kai žmogus sąmoningai ieško sau patogaus pasaulio vaizdo, optimaliai talkinančio jo išsikeltų tikslų siekimui, šiuo atveju tam, kad išsaugotų šeimą.
Socialinis pažeidžiamumas ir rizikos suvokimas COVID-19 pandemijos kontekste
Pastaraisiais metais, ypač COVID-19 pandemijos kontekste, socialinis suvokimas tapo dar svarbesnis. Mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad įvairios demografinės ir socioekonominės charakteristikos lemia, kaip skirtingos visuomenės grupės suvokia ir patiria infekcijos plitimo rizikas. Socialinis pažeidžiamumas, apibrėžiamas kaip namų ūkių socialinės ir ekonominės ypatybės, turinčios įtakos jų gebėjimui pasirengti, numatyti pavojų, įveikti rizikas ir atsigauti po krizės, vaidina svarbų vaidmenį.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp subjektyvaus COVID-19 grėsmių vertinimo ir objektyvių rodiklių, lemiančių gyventojų pažeidžiamumą plintant infekcijai. Tie, kas yra labiausiai pažeidžiami, yra mažiau susirūpinę COVID-19 grėsme. Lietuvos gyventojai COVID-19 grėsmes vertina kaip mažesnes, palyginti su kitų tirtų šalių gyventojais. Tai kontrastuoja su objektyviais duomenimis, rodančiais, kad antrosios bangos metu Lietuva pateko tarp labiausiai paveiktų šalių. Statistinių rodiklių analizė rodo, kad savivaldybės, kuriose daugiau ekonomiškai aktyvių, gausesnių namų ūkių, namų ūkių su vaikais, daugiau vidaus ar tarptautinių migrantų, yra labiau pažeidžiamos COVID-19 infekcijos.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Apklausos rezultatai rodo, kad verslu užsiimantieji mato mažiau COVID-19 grėsmių. Šis objektyvių aplinkybių ir grėsmių ignoravimo derinys nurodo, kur slypi didžiausios rizikos, galinčios padidinti COVID-19 plitimą ir sergamumą.
Rizikos suvokimo ir socialinio pažeidžiamumo sąsajos
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad COVID-19 pandemijos riziką gyventojai vertina kaip vieną didžiausių grėsmių jiems asmeniškai ir jų šeimai, tačiau didesnes rizikas sieja su ekonominėmis grėsmėmis, pavyzdžiui, augančiomis prekių kainomis, ekonomine krize, maisto kainų augimu ir Astravo AE. Koreliacinė analizė rodo, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp COVID-19 rizikos ir kitų ekonominių grėsmių vertinimo.
Tyrimai taip pat atskleidė, kad moterys, palyginti su vyrais, COVID-19 riziką suvokia rimčiau. 45-54 metų amžiaus grupėje rizikos vertinimas yra žemiausias, o ši rizikos vertinimo tendencija kontrastuoja su objektyviais duomenimis. COVID-19 grėsmių vertinimai taip pat priklauso nuo to, ar namų ūkyje yra vaikų.
Statistinė analizė parodė, kad sergamumas aukštesnis tose savivaldybėse, kuriose didesnis vidutinis darbo užmokestis, mažesnis bedarbių procentas, mažesnė senjorų procentinė dalis, daugiau atvykusiųjų ir imigrantų, mažiau naudingojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, didesnis gyventojų tankis ir daugiau vaikų iki 14 metų. COVID-19 paplitimas didesnis tose savivaldybėse, kuriose yra mažiau bedarbių, mažiau senjorų, daugiau vaikų iki 14 metų, daugiau atvykusiųjų ir imigrantų bei didesnis gyventojų tankis.
Energetinis perėjimas ir atsinaujinančios energijos technologijų priimtinumas
Klimato kaitos klausimai politiniame diskurse dažnai siejami su būtinybe įgyvendinti energetinį perėjimą, paremtą ne tik pokyčiais ekonomikoje ir politikoje, bet ir socialiniame gyvenime. Rizikos suvokimas ir technologijų socialinis priimtinumas laikomi pagrindiniais veiksniais, formuojančiais tolimesnes socialiai atsakingos ir sąmoningos visuomenės pažangos kryptis.
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
Tyrimai atskleidė, kad nors Lietuvos gyventojai gana menkai susirūpinę klimato kaitos problema, atsinaujinančios energijos technologijos vertinamos pozityviai ir yra asocijuojamos su mažesne rizika. Šių technologijų priimtinumą reikšmingiausiai formuoja susirūpinimo energetiniu saugumu klausimai, siejami su energijos įperkamumu, aplinkos apsauga ir stabiliu energijos tiekimu. Klimato kaitos problemos nutolinimas mažina neatsinaujinančių energijos technologijų rizikos suvokimą.
tags: #socialinis #suvokimas #zemelapis