Psichologija yra mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką bei psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Šioje plačioje srityje išskiriama specialioji psichologija, kuri nagrinėja specifinius psichikos funkcionavimo aspektus, susijusius su įvairiais organizmo anomalijomis.
Kas yra specialioji psichologija?
Specialioji psichologija - tai psichologijos šaka, kuri tiria įvairių anomalijų, tokių kaip aklumas ar kurtumas, įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, taip pat protinį atsilikimą. Ši sritis siekia suprasti, kaip įgimti ar įgyti nervų arba kūno sistemos trūkumai veikia žmogaus psichiką ir elgesį.
Specialiosios psichologijos sritys
Specialioji psichologija apima kelias siauresnes sritis, kurių kiekviena specializuojasi į tam tikrą anomalijos tipą:
- Tiflopsichologija: tiria aklų ir silpnaregių žmonių psichologinius ypatumus.
- Surdopsichologija: tiria kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologinius ypatumus.
Šios sritys nagrinėja, kaip sensorinės deprivacijos (jutimų netekimas) paveikia pažinimo procesus, emocinę raidą, socialinę integraciją ir kitus psichikos aspektus.
Specialiosios psichologijos reikšmė
Specialioji psichologija atlieka svarbų vaidmenį:
Taip pat skaitykite: Autizmo ugdymo iššūkiai Lietuvoje
- Žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, supratimas: padeda geriau suprasti psichologinius iššūkius, su kuriais susiduria žmonės su įvairiomis anomalijomis.
- Pagalbos teikimas: teikia žinias ir metodus, reikalingus efektyviai psichologinei pagalbai ir terapijai žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
- Reabilitacijos programų kūrimas: prisideda prie reabilitacijos programų, skirtų padėti žmonėms integruotis į visuomenę ir gyventi visavertį gyvenimą, kūrimo.
- Visuomenės švietimas: didina visuomenės informuotumą apie žmonių su specialiaisiais poreikiais galimybes ir iššūkius, skatina toleranciją ir įtrauktį.
Psichologijos mokslo raida: nuo filosofijos iki savarankiško mokslo
Psichologija, kaip disciplina, ilgą laiką vystėsi nuo filosofinių apmąstymų apie sielą iki empiriniais tyrimais pagrįsto mokslo.
Antika: Sielos sampratos formavimasis
Jau senovės Graikijos filosofai domėjosi žmogaus psichika, kuri tuo metu buvo vadinama siela. Demokritas teigė, kad siela yra materiali ir sudaryta iš atomų, o Platonas laikė ją dieviškąja žmogaus dalimi, nepriklausoma nuo kūno. Aristotelis pirmasis sistemingai aprašė psichinius reiškinius veikale "Apie sielą", priartindamas sielos (psichikos) tyrimus prie gamtos mokslo ir medicinos.
Viduramžiai: Teologijos įtaka
Viduramžiais psichikos tyrimai mažai plėtoti, labiau domėtasi raganavimu, chiromantija ir astrologija. Tomas Akvinietis, katalikų filosofas ir teologas, išdėstė psichologines pažiūras veikaluose.
Naujieji amžiai: Racionalizmas ir empirizmas
Naujaisiais amžiais psichologijos problemų svarstymas suaktyvėjo. R. Göckelis pirmasis pavartojo psichologijos terminą, pavadindamas ją sielos mokslu. Racionalistai, tokie kaip R. Descartes'as, mąstymą ir protą laikė vieninteliu pažinimo šaltiniu, o empiristai, tokie kaip F. Baconas, pabrėžė patirties svarbą.
XIX amžius: Psichologija tampa savarankišku mokslu
XIX a. viduryje, sparčiai plėtojantis gamtos mokslams, psichologija susiklostė kaip savarankiškas mokslas. Fiziologiniai tyrimai atskleidė sąmoningus ir nesąmoningus psichikos procesus, o W. M. Wundtas įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją.
Taip pat skaitykite: Psichologinė parama specialiųjų poreikių turintiems vaikams
Pagrindinės psichologijos šakos
Psichologija apima įvairias šakas, kurios tiria skirtingus psichikos aspektus.
Bendroji psichologija
Tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus, apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
Diferencinė psichologija
Tiria žmonių individualius ir grupinius skirtumus.
Biopsichologija
Tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus; apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją, psichogenetiką.
Žmogaus raidos psichologija
Tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę; skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją, gerontopsichologiją.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Patopsichologija
Tiria psichinės veiklos, psichikos raidos sutrikimus.
Neuropsichologija
Tiria psichinius funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.
Socialinė psichologija
Tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius.
Zoopsichologija
Tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
Taikomosios psichologijos šakos
XX a. atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas - tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas: darbo psichologija, inžinerinė psichologija, kriminalinė psichologija, medicininė psichologija, meno psichologija, mokslo psichologija, muzikos psichologija, pedagoginė psichologija, propagandos psichologija, religijos psichologija, sporto psichologija, tanatopsichologija, teisės psichologija, teismo psichologija, ekonominė psichologija ir kitos.
Psichologijos metodai
Moksliniais psichologiniais tyrimais siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas.
Svarbiausi psichologijos metodai
- Eksperimentas: tyrimas, kuriame vienas ar daugiau kintamųjų yra manipuliuojami, siekiant nustatyti jų įtaką kitiems kintamiesiems.
- Stebėjimas: sistemingas elgesio fiksavimas natūralioje arba laboratorinėje aplinkoje.
- Koreliacinis tyrimas: apskaičiuojant statistinius ryšius aptinkami natūraliai egzistuojantys ryšiai, įvertinama, kaip tiksliai vienas kintamasis numato kitą.
- Pagalbiniai metodai: anketavimas, interviu (jie dažniausiai remiasi tiriamųjų savistaba).
- Psichodiagnostikos metodai: taikomiesiems tyrimams, praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai, iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Psichologijos kryptys
Psichologijoje susiformavo kelios pagrindinės kryptys, kurios skirtingai aiškina psichikos funkcionavimą ir žmogaus elgesį.
Biheviorizmas
Bihevioristai teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Psichologija gali tirti tik žmogaus elgesį, o ne jų vidinius pergyvenimus. Šios teorijos šalininkai ieško metodų, tinkamų reguliuoti žmogaus elgesiu. Pradininkas Votsonas teigė, kad įvairios emocijos atsiranda sąlyginių refleksų pagrindu. Skeneris teigė, kad žmogaus elgesį galima formuoti pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis.
Froidizmas
Froidizmas žmogaus psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju - seksualinį potraukį (libido). Froidas teigė, kad šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmogaus sąmonė galinti tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žmogaus mąstysenai ir elgsenos normoms - vėl „išstumt“ į pasąmonę.
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija, susiformavusi kaip alternatyva biheviorizmui ir psichoanalizei, pagrindiniu tyrimo objektu laiko unikalią žmogaus asmenybę, atvirą keitimuisi ir saviaktualizacijai. Humanistinės psichologijos atstovai remiasi nuostata, kad žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti.
Praktiniai patarimai ir psichologinė pagalba
Psichologinės problemos gali paveikti kiekvieną žmogų, todėl svarbu žinoti, kada kreiptis pagalbos ir kaip sau padėti.
Kada kreiptis į psichologą?
Kreiptis į psichologą reikėtų šiais atvejais:
- Esant intensyviems ir užsitęsusiems emociniams išgyvenimams (pavyzdžiui, po netekties, skyrybų ar traumos).
- Esant santykių problemoms.
- Esant emociniam perdegimui.
- Esant padidėjusiam nerimui ar prislėgtai nuotaikai.
- Jei jaučiate, kad kažkas negerai, bet negalite tiksliai nustatyti problemos priežasties.
- Kai emociniai ir psichologiniai sunkumai trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui, santykiams arba neišnyksta laikui bėgant.
Kaip sau padėti?
- Miego higiena: reguliariai eiti miegoti, nenaudoti ekranų prieš miegą, eiti miegoti kai norisi, o ne tada kai reikia, lovoje gulėti tik kai miegama, neprisisportuoti ir neprisivalgyti prieš miegą, nesnausti dieną, turėti atpalaiduojančių ritualų prieš einant miegoti.
- Fobijos: palaipsniui susidurti su savo baime ir gauti naujos patirties, kad aš galiu tai ištverti, nėra viskas taip baisu.
- Įkyrios mintys: nustoti su jomis kovoti, nesureikšminti. Tai tik mintys, smegenų perteklinės veiklos produktas.
- Kompulsijos: susilaikyti nuo potraukio atlikti kompulsiją, kurį laiką įtampa laikysis, jausite diskomfortą, bet palaipsniui jis pradės mažėti.
tags: #kas #yra #specialioji #psichologija