Stresas: Kas Tai, Kada Jis Atsiranda ir Kaip Jį Valdyti

Stresas - tai neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Vieniems jis tampa kūrybiškumo ir motyvacijos šaltiniu, o kitiems - nuolatiniu palydovu, neigiamai veikiančiu sveikatą ir savijautą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra stresas, kada jis atsiranda, kokios jo pasekmės ir kaip jį valdyti, siekiant išlaikyti gerą savijautą ir kokybišką gyvenimą.

Kas Yra Stresas?

Termino aprašyme galima išvysti visą eilę išgyvenimų, kuriuos jaučia žmogus, patekęs į traumuojančią situaciją. Bet visų pirma stresas yra organizmo reakcija į besikeičiančias aplinkybes. Galima teigti, jog gyvenimas - nenutrūkstamas stresas. Stresas - tai ypatinga mūsų psichikos ir viso organizmo būsena, apibūdinama plačia mūsų organizmo aktyvacija, įveikiant iškilusius didelius sunkumus. Kitaip tariant, stresas - tai natūrali žmogaus reakcija į grėsmę. Tokia reakcija pasireiškia tiek psichiniu (sujaudinimo jausmas), tiek fiziniu (padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, raumenų kraujotaka) lygmeniu ir gali mus išgelbėti realaus pavojaus atveju.

Eustresas ir Distresas: Gerasis ir Blogasis Stresas

Dažniausiai, kai kalbame apie stresą, kalbame apie jį kaip daugiau neigiamą reiškinį mums. Tačiau tai ne visai tiesa. Egzistuoja ir gerasis stresas, kuris mus motyvuoja veiksmams, yra tarsi mūsų gyvenimo variklis. Jis vadinamas eustresu. Eustresas yra gyvenimo motyvacinė jėga bei būsena, kurioje galimybės, darbingumas didėja. Eustreso metu mums dažniausiai atrodo, kad mūsų turimų resursų užteks įveikti užklupusius sunkumus. Distresas tuo tarpu atsiranda tada, kai streso kiekis nepaliaujamai didėja ir perlipa tą ribą, ties kuria mes galėjome susitvarkyti. Kitaip tariant - kai balansas, tarp to, kas vyksta ir mūsų gebėjimo su tuo susitvarkyti, sutrinka; kai mūsų resursai yra mažesni, nei reikalauja stresinė situacija. Būtent tada eustresas tampa distresu - kenksmingu mūsų sveikatai reiškiniu, mažinančiu mūsų imlumą, darbingumą, gyvenimo džiaugsmą.

Ūmus ir Lėtinis Stresas: Pagrindiniai Skirtumai

Yra du pagrindiniai streso tipai - ūminis ir lėtinis. Ūminis stresas yra trumpalaikis ir dažnai atsiranda dėl konkrečios situacijos, tuo tarpu lėtinis stresas yra ilgalaikis ir susijęs su nuolatine įtampa bei nerimu. Abiejų tipų stresas gali turėti reikšmingą įtaką mūsų emocinei ir fizinei gerovei, tačiau jie reikalauja skirtingo požiūrio ir valdymo metodų.

• Ūminis stresas: Ūminis stresas yra trumpalaikis streso tipas, kuris atsiranda dėl tam tikros situacijos ar įvykio. Jis pasireiškia staigiu kūno reakcijų, tokių kaip greitas širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis ir adrenalino išsiskyrimas. Šis stresas dažniausiai pasireiškia susidūrus su iššūkiu ar grėsme, pavyzdžiui, prieš svarbų egzaminą, susirūpinus dėl darbo pristatymo ar kalbant prieš didelę auditoriją. Ūminis stresas dažnai yra natūrali organizmo reakcija į išorinius dirgiklius, ir, kai situacija baigiasi, šie simptomai paprastai išnyksta, o žmogus grįžta į įprastą būseną.
• Lėtinis stresas: Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolat lydintis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus. Skirtingai nei ūmus stresas, kuris dažniausiai kyla reaguojant į konkretų įvykį ir greitai praeina, lėtinis stresas tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. Lėtinis stresas yra ilgalaikis ir nuolatinis stresas, kuris atsiranda, kai žmogus nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis, tačiau nesugeba jų tinkamai suvaldyti. Tai gali būti susiję su nuolatiniais darbo krūviais, santykių problemomis, finansiniais rūpesčiais ar nuolatiniu nerimu dėl sveikatos. Lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant silpnėjančią imuninę sistemą, miego sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir net depresiją. Tai yra daug pavojingesnė būklė nei ūminis stresas, nes ilgesnis streso poveikis gali nuolat apkrauti organizmą ir trukdyti normaliai funkcionuoti.

Kada Atsiranda Stresas?

Bendrąja prasme, stresoriai gali būti tam tikri įvykiai, kurie verčia žmogų keistis arba prisitaikyti. Dažniausiai įvairioje mokslinėje literatūroje susiduriama su požiūriu, jog stresoriai yra įvykiai, sukeliantys asmeniui įtampą, nerimą, skubėjimą, susirūpinimą ar net sukeliantys pyktį. Jie gali būti labai įvairūs: tai katastrofiški įvykiai, gyvenimo pasikeitimai, dideli praradimai ir panašiai. Stresoriai taip pat siejami su pačiu asmeniu, jo aplinka ir profesiniu gyvenimu. Jie gali būti psichologiniai: įtampa darbe, tarpasmeniniai santykiai, ateities neužtikrintumas, įvairūs konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ar darbe.

Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje

Labiausiai paplitusi streso vieta - mūsų darbas. Pagal statistiką, iki 70 proc. kenčiančių nuo chroniško streso kaltina darbą. Darbo sąlygos: nėra komforto darbo vietoje, per didelis triukšmas, nenormuotas darbo laikas ir pastoviai „degantys“ darbai. Emocinė įtampa: per dideli darbdavio reikalavimai, aukštas atsakomybės lygis ir potencialus gyvybės pavojus.

Streso Stadijos

Bet koks stresas prasideda nuo nerimo. Organizmas aptinka, kad vidiniai faktoriai nesuteikia komforto ir išnaudoja apsauginius resursus. Tarkim, šaižus garsas - taip pat stresas. Nesąmoninga kūno reakcija - krūptelėjimas. Žinoma, stresas, kurį pastoviai patiria žmogus, iššaukia sudėtingesnius stimulus ir jis trunka ilgesnį laiką. Organizmas į šiuos stimulus reaguoja sudėtingiau. Jei komforto zona vis dar neatsirado, organizmas pradeda adaptuotis prie susidariusios situacijos. Tai tampa „darbiniu režimu“, ir į pasikeitusias sąlygas daugiau nebereaguojama. Geras pavyzdys - pastovūs „degantys darbai“. Kaip bebūtų keista, žmogus vis atranda jiems jėgų. Jei tokia stresinė situacija niekaip nesibaigia, atsiranda trečioji streso stadija - jėgų išeikvojimas. Žmogus labai greitai pavargsta, jaučia nerimą.

Kokios Streso Pasekmės?

Daugybė įvairių tyrimų rodo, kad stresas turi nenuginčijamą poveikį mūsų organizmui ir sveikatai. Patiriamas stresinis įvykis sukelia visų organizmo sistemų reakciją, organizmas reaguoja kaip vieninga sistema. Stresoriai suvokiami sąmoningai, informacija perdirbama smegenyse, o smegenys siunčia perdirbtą informaciją, kaip tvarkytis su stresoriumi, kūnui. Nuolatinis stresas gali būti susilpnėjusio imuniteto, cukrinio diabeto, virškinimo sistemos ligų, odos ligų, nutukimo, galvos ir nugaros skausmų priežastis, taip pat įvairių psichikos sveikatos sutrikimų priežastis.

Esant stresui širdis ir visa kraujotaka dirba pagreitintu režimu. Stresas turi įtakos ir raumenims, o skrandis išskiria vis daugiau rūgščių - tai skatina opos atsiradimą. Psichikos reakcija į stresą priklauso nuo to, kaip žmogus priima aplinkinį pasaulį. Pesimistai viską išgyvena sudėtingiau. Streso metu įsijungia sąmonės gynybos mechanizmai, kai žmogus pradeda neigti savo problemas arba pradeda jas „valgyti“.

Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys. Būtent lėtinis stresas dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika. Imuninė sistema taip pat nukenčia - lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos. Virškinimo sistema - dar viena „taikinys“: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė. Taip pat nukenčia psichikos sveikata - lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas. Pastebimas ir neigiamas poveikis odai - dažniau pasireiškia spuogai, egzema, psoriazė.

Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu

Kaip Dažniausiai Pasireiškia Lėtinis Stresas?

Kaip dažniausiai pasireiškia lėtinis stresas? Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, energijos stoka. Joms būdingas padidėjęs nerimas, liūdesys ar net depresija, taip pat virškinimo sutrikimai, apetito svyravimai, sumažėjęs lytinis potraukis ar hormonų disbalansas.

Galimos Fizinės Streso Pasekmės

Be psichinio nerimo, stresas labai dažnai pasireiškia psichosomatiškai, t. y. mūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sutrikimai. Taip pat dažnai pasitaiko odos ligų, seksualinių ir reprodukcinių problemų, nemiga ir plaukų slinkimas.

Galimos fizinės streso pasekmės:

• Aknė, egzema, bėrimai ir kitos odos problemos
• Nerimas, depresija
• Cukrinis diabetas
• Širdies ligos, infarktas, aukštas kraujospūdis ir insultas
• Skydliaukės hiperfunkcija
• Dirgliosios žarnos sindromas
• Virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas, streso sukeltas viduriavimas
• Skrandžio opos
• Svorio pokyčiai
• Plaukų slinkimas dėl streso
• Sumažėjęs lytinis potraukis
• Galvos skausmai
• Raumenų įtampa ir skausmas
• Miego problemos
• Atminties ir koncentracijos problemos

Streso Įtaka Širdžiai

Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.

Stresas Nėštumo Metu

Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos. Tyrimų duomenimis, didelis stresas nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos embriono vystymuisi ir sukelti priešlaikinį gimdymą. Todėl būsimoms mamoms labai svarbu žinoti, kaip valdyti stresą. Patartina nėštumo metu pakankamai atsipalaiduoti, o atsiradus bet kokiems nemaloniems psichikos sutrikimams kreiptis į specialistą.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams

Kaip Valdyti Stresą?

Pagal streso teoriją, galima išskirti dvi streso įveikimo formas, kurios savyje talpina įvairius įveikimo būdus ir technikas. Tai į problemą orientuotos įveikimo strategijos - tai tarsi problemų sprendimo taktikos. Jos apima mūsų pastangas apibrėžti problemą, sukurti alternatyvius sprendimus, įvertinti skirtingų veiksmų sąnaudas ir naudą. Ir į emocijas orientuotos įveikimo strategijos. Jos yra nukreiptos į emocinio distreso sumažinimą. Šios strategijos nekeičia situacijos esmės tiesiogiai, todėl dažniausiai naudojamos tada, kai įvykių pakeisti negalima ir tenka su jais gyventi.

Į emocijas nukreiptų streso valdymo strategijų spektras labai platus ir apima visus Jums atsipalaidavimo jausmą sukeliančius būdus. Galbūt Jums padeda kvėpavimo pratimai, meditacija, galbūt karšta vonia ar knygos skaitymas, o galbūt mėgstama muzika ar filmas. Į problemą orientuoti būdai dažniausiai grįsti racionaliu pokalbiu, pagalbos plano, konkrečių situacijos sprendimo žingsnių sudarymu.

Jei jau kenčiate nuo streso ir ieškote būdų, kaip jo atsikratyti, rekomenduojame gydyti ir kūną, ir protą.

Stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis. Ir galbūt negalėsite pakeisti dabartinės situacijos. Tačiau galite imtis veiksmų, kad suvaldytumėte šių įvykių poveikį jums.

Jei tikrai norite būti nuoseklūs, optimalus sprendimas - kreiptis į profesionalą, psichoterapeutą ar psichologą.

Į kūną orientuotos technikos apima kvėpavimą - daugelis žmonių pastebi, kad kvėpuoja pernelyg paviršutiniškai arba neišnaudoja visos krūtinės ir pilvo erdvės. Galite išbandyti tam tikrą atsipalaidavimo formą arba sutelkti dėmesį į judesį. Darbas su protu paprastai būna sudėtingas, tačiau jį galima pradėti, pavyzdžiui, skiriant sau nors valandą per dieną.

Streso Valdymas Darbe

Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?

• Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
• Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
• Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
• Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).

Streso Valdymo Technikos ir Strategijos

• Sveika mityba, reguliari mankšta ir pakankamas miegas
• Ryte pajudėti (pvz., sąmoningai pastatyti automobilį keliomis gatvėmis toliau nuo darbo).
• Atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, joga, gilus kvėpavimas, masažas arba meditacija
• Dienoraščio vedimas, minčių ar dalykų, už kuriuos esame dėkingi gyvenime, užrašymas
• Laiko pomėgiams, sau pačiam
• Gilūs pokalbiai su artimaisiais ar draugais
• Ieškojimas būdų, kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro ir juokos
• Savanoriška veikla
• Nustatyti prioritetus ir atsisakyti nebūtinų darbų
• Profesionalios konsultacijos, padedančios sukurti konkrečias streso įveikimo strategijas.
• Kvėpavimo pratimai. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.

Ekspresyvus Rašymas: Būdas Paleisti Emocijas

Kviečiame Jus išbandyti vieną į emocijas orientuoto streso valdymo būdą - ekspresyvų rašymą. Tai saugus būdas paleisti savo emocijas, galvojant apie konkrečią situaciją, kuri šiuo metu Jums kelia itin didelį stresą. Ką reikia daryti? Pasiimti lapą popieriaus ir parašyti laišką jums stresą keliančiai situacijai. Visai nesvarbu ar tai konfliktas darbe ar namuose, ar išgirsta diagnozė, o gal išsiskyrimas su geru draugu. Esmė - leisti sau neriboti nei jausmų, nei minčių ir visus juos palikti ant lapo popieriaus! Laiško struktūra gan paprasta - pirmoje dalyje rašome viską, ką jaučiame. Mintys gali pereiti nuo vienos prie kitos visai netolygiai, svarbu tiesiog leisti sau išsakyti viską, kas norime, ką prisimename ir kaip dėl to jaučiamės. Antroje dalyje rašome viską, už ką norime/galime pasakyti „ačiū“. Juk net ir itin sunki, daug neigiamų emocijų kelianti situacija, dažniausiai turi ir kažką teigiamo, naudingo mums. Na ir galiausiai, kai jausite, jog jau viską išrašėte, paleiskite tą laišką (suplėšykite/sudeginkite/paskandinkite ar panašiai) lyg paleistumėte tai, kas ilgą laiką jus kankino. Šios užduotis leidžia mums po truputį išlieti tai, kas yra mūsų viduje, pačiu saugiausiu būdu.

Mityba ir Stresas: Ką Valgyti, Ko Vengti?

Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.

Vitaminai ir Mineralai Stresui Mažinti

Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.

Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.

Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.

Vitaminai ir mineralai, kurie gali padėti:

• Vitamino B kompleksas. B grupės vitaminai, įskaitant B1 (tiaminą), B2 (riboflaviną), B3 (niaciną), B5 (pantoteno rūgštį), B6 (piridoksiną), B7 (biotiną), B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminą), dalyvauja energijos apykaitoje ir nervų sistemos veikloje. Jie gali padėti tinkamai reguliuoti jūsų nuotaiką ir reakciją į stresą.
• Vitaminas C.
• Vitaminas D. Šio vitamino trūkumas siejamas su nuotaikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir nerimas.
• Magnis. Magnis dalyvauja įvairiose biocheminėse organizmo reakcijose, įskaitant streso valdymą ir atsipalaidavimą.
• Omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys, ypač EPA (eikozapentaeno rūgštis) ir DHA (dokozaheksaeno rūgštis), turi priešuždegiminių savybių ir palaiko gerą smegenų veiklą.

Žinoma, prieš pradedant vartoti vitaminus ar mineralus, patartina pasikonsultuoti su savo gydytoju bei atlikti reikalingus tyrimus.

Kaip Psichoterapija Gali Padėti Įveikti Stresą?

Terapija leidžia sulėtinti tempą ir sutelkti dėmesį į tikrąsias streso priežastis, kurios dažnai slypi kasdienių pareigų sūkuryje. Ji padeda jas įvardyti ir pakeisti kai kuriuos savo elgesio modelius, kad galėtume išlikti ramūs.

Terapijos internetu privalumas - greitas prieinamumas sudėtingose situacijose, kai terapeutas gali būti reikalingas pagalbininkas.

Kaip Išvengti Streso ir Kokios Yra Streso Prevencijos Priemonės?

Streso prevencijai galioja visi gerai žinomi sveikos gyvensenos patarimai - subalansuota mityba, fiziniai pratimai ir pakankamai miego. Tačiau jei norite padaryti kažką daugiau dėl savęs, sulėtinkite tempą, įsisąmoninkite viską, ką darote, galvojate ir patiriate. Stresas mus užklumpa visada, kai esame pernelyg nutolę nuo savęs.

Aplinkybių verčiami susidurti su stresu taip pat galime priimti kaip iššūkį. Pavyzdžiui, kaip galimybę sužinoti ką nors apie save ir išmokti, kaip sulėtinti tempą, turėti daugiau laiko sau ir kaip tą laiką maksimaliai išnaudoti.

Psichoterapija yra puiki streso prevencijos priemonė, ir nebūtina jos griebtis tik tada, kai esame „užsidegę“.

Puoselėkite socialinius ryšius ir artimus tarpasmeninius santykius. Santykiais reikia nuolat rūpintis, tačiau tai lems pasitenkinimą gyvenimu. Susikurkime sveikus įpročius, kurie, be abejo, apima daug judėjimo, kokybišką miegą ir maistingų medžiagų turtingą mitybą.

Dėkingumas yra dar vienas būdas išvengti streso kaupimosi. Būkime dėkingi ne tik už tai, ką turite, bet ir už kliūtis, kurias įveikiate. Kiekvieną dieną skirkite akimirką sau ir pasirūpinkime savo poreikiais.

Patarimai, Kaip Išvengti Lėtinio Streso

• Įvardinkite stresą keliančius veiksnius. Norint pradėti spręsti lėtinio streso problemą, reikėtų pradėti nuo streso šaltinių nustatymo. Dienoraščio rašymas yra gera praktika sekti kasdienes situacijas, įvykius ar žmones, kurie jums sukelia stresą. Pavyzdžiui, jeigu pastebėjote, kad kiekvieną dieną darbe patiriate stresą dėl pasikartojančių nederamų kolegų komentarų, galite su jais pasikalbėti ar pranešti apie problemą savo vadovui.
• Praktikuokite streso valdymo metodus. Gilaus kvėpavimo pratimai, masažai, meditacija, joga ir panašios praktikos gali padėti nuraminti protą ir atpalaiduoti kūną bei sumažinti bendrą streso lygį. Taip pat ribokite neigiamų žiniasklaidos naujienų skaitymą ir socialinių tinklų naršymą.
• Nustatykite savo ribas. Laiko valdymas. Jeigu turite didelių projektų, kurie jums sukelia stresą, išskaidykite užduotis į mažesnius, valdomus veiksmus ir susidėliokite prioritetus pagal skubumą ir svarbą.
• Sveika gyvensena. Kaip ir daugeliu atveju, sveika gyvensena gali padėti valdyti nuolatinį stresą. Stenkitės valgyti subalansuotą mitybą, reguliariai mankštinkitės ir nepamirškite kokybiško miego. Kai organizmas fiziškai jaučiasi gerai, paprasčiau spręsti psichologines problemas, tokias kaip lėtinis stresas.
• Socialinė ir profesionali pagalba. Nepamirškite, kad šeimos nariams ir draugams rūpi jūsų savijauta, tad pokalbis su artimuoju gali padėti emociškai pasijusti geriau. Tačiau jeigu jaučiate, kad lėtinis stresas daro per didelę įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui ar psichinei sveikatai, galite apsvarstyti galimybę kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.
• Praktikuokite užuojautą sau. Būkite malonūs sau ir pripažinkite, kad lėtinio streso valdymas yra ilgas procesas.

tags: #kas #yra #stresas #ir #kada #jis