Šiandieninė visuomenė susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie daro įtaką vaikų ir šeimų gerovei. Nuolatinis skubėjimas, socialiniai pokyčiai ir didėjantis informacijos srautas kelia stresą, nerimą ir kitas emocines problemas. Todėl psichologinė pagalba tampa vis svarbesnė, padedant individams ir šeimoms įveikti sunkumus ir kurti darnius santykius. Šiame kontekste iškyla psichologo vaidmuo, o vienas iš pavyzdžių yra psichologė Renata Kupšytė, dirbanti su vaikais ir šeimomis.
Pedagoginės-psichologinės pagalbos svarba
Kretingos Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybai tapus Kretingos rajono švietimo centro skyriumi, tarnybos funkcijos išliko tokios pat svarbios. Skyriaus vadovė V. pabrėžė, kad skyrius rengia konsultacijas tėvams bei vaikams kartu ir atskirai, laukiantys tų, kurie nenori atskleisti savo problemų mokykloje. Nuo šių mokslo metų pradžios kartą per savaitę į didesnius darželius vykstantys tarnybos specialistai pedagoginę psichologinę pagalbą teikia vietoje. Jie stebi vaikus, kuriems sunkiau sekasi bendrauti, valdyti savo emocijas, ir vietoje suteikia pagalbą. Pedagoginės-psichologinės pagalbos skyriaus specialistai, tėvams sutikus, turi galimybę atlikti ir mobilųjį vaiko vertinimą, kurį specialistų komanda atlieka vaiko įprastoje aplinkoje.
Psichologė E. Deksnienė atkreipė dėmesį, jog žmonės nebebijo kreiptis pedagoginės psichologinės pagalbos, o visuomenės požiūris pastebimai keičiasi. Psichologas nebetapatinamas su gydytoju psichiatru. Taip pat, didžiausia problema mokymo įstaigose kyla dėl vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimu, tad Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus specialistai pasirengę visais įmanomais būdais padėti ir mokytojams, ir tėvams, ir vaikams.
Siekti užsibrėžtų tikslų skyriaus specialistėms padeda ne tik pastebimai pagerėjusios darbo sąlygos bei materialinė bazė, bet ir galimybė kryptingai tobulinti turimas žinias. Logopedė R. Staškauskienė pasidžiaugė galinti gilintis į DISC metodiką, pagal kurią atliekamas vaiko raidos vertinimas ankstyvajame amžiuje, o psichologė E.
Švietimo centro direktorė A. Mazeliauskienė pasidžiaugė sustiprėjusiu tarpinstituciniu bendradarbiavimu su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, rajono Švietimo skyriumi, Psichikos sveikatos centru bei kt. Skyriuje pastebimas ryškus komandos susitelkimas, gebėjimas išspręsti įvairias situacijas.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Renata Kupšytės indėlis
Psichologė Renata Kupšytė, kartu su kolege Egle Miežienė iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos, aktyviai dalyvauja projektuose, skirtuose vaikų ir tėvų ryšio stiprinimui. Jos taiko mediacijos mokymų metu įgytas žinias, dirbant su vaikais ir jų tėvais. Tai svarbu, nes stiprus ir sveikas ryšys su tėvais ar globėjais yra esminis vaiko raidai ir prisitaikymui aplinkoje.
Ryšio su tėvais svarba vaiko raidai
Sveikas ir stiprus ryšys formuojasi, kai vaikas turi tėvus ar globėjus, kurie yra prieinami, šilti ir reaguojantys, patikimi ir galintys nustatyti tinkamas ribas. Vaikas, turintis saugius santykius su tėvais / globėjais, išmoksta reguliuoti emocijas patiriant stresą ir sudėtingose situacijose, ir jam yra didesnė tikimybė užmegzti darnius santykius su kitais. Gebėjimas kurti artimą ryšį su vaiku gali būti ugdomas bet kuriame vaiko auginimo etape, ne tik ankstyvoje vaikystėje.
Iššūkiai ir sprendimai
Projekto dalyviai (ŠSI komanda, savivaldybių atstovai, tikslinė grupė) išgyveno nežinomybės ir neapibrėžtumo jausmą, tokį patį, kokį išgyvena šeimos, kai pirmą kartą kreipiasi pagalbai ar yra nukreipti pagalbai. Didžiausias iššūkis, kurį įveikėme projekte - tai „bendros kalbos“ atradimas. Kiekvienas kalba, tai kas svarbu asmeniškai, turi skirtingas vertybes, pasaulį supranta skirtingai.
Specialistai pripažino, kad pradžia buvo sudėtinga. Tėvų įsitraukimas į pagalbą vaikui - daugumai atrodė neįveikiama užduotis.
Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programa
Projekto metu įdiegta nauja metodą Lietuvoje - įgūdžių stiprinimo programa „Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programa“, kuri įtraukia visą šeimą į tris skirtingas įgūdžių grupes (vaikų, tėvų ir tėvų-vaikų). Programos išskirtinumas, kad grupėse vaikai ir tėvai praktikuoja ne tik atskirose grupėse, bet ir bendroje grupėje kartu padedant vadovams. Grupėse sudaromos galimybės tiek vaikams, tiek tėvams mokytis atpažinti savo jausmus (o bendrose grupėse atpažinti ir suprasti vienas kito jausmus) ir tinkamai juos reikšti, mokytis kantriai palaukti savo eilės, bendradarbiauti, tinkamai išsakyti kritiką ir spręsti kasdienius konfliktus.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Visuomenės požiūrio kaita ir ateities perspektyvos
Visuomenės požiūris į psichologinę pagalbą keičiasi, žmonės vis labiau supranta jos svarbą ir naudingumą. Psichologas nebėra tapatinamas su psichiatru, o psichologinė pagalba tampa prieinamesnė ir labiau integruota į kasdienį gyvenimą.
Psichologės Renata Kupšytės ir kitų specialistų darbas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti vaikų ir šeimų gerovę. Jų pastangos padeda kurti stipresnius ryšius, įveikti sunkumus ir augti sveikiems ir laimingiems individams.
Prarastos tapatybės paieškos ir nauji iššūkiai
Gilaus liūdesio, išsekimo ir nesaugumo jausmas gali apimti net ir tuomet, kai pasiekiami dideli tikslai, pavyzdžiui, parduodamas verslas. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad pagaliau ateina ilgai laukta laisvė, netrukus gali paaiškėti, kad kartu su senais rūpesčiais dingo ir dalis tapatybės. Tačiau bet koks gyvenimo perėjimas reiškia vieno dalyko praradimą, siekiant atrasti tai, kas yra toliau. Nardymas pokyčių bangose plėtoja tikėjimą ir viltį, kad viskas bus gerai, kad visata rems ir ves mus.
Patirtis rodo, kad prarasti kontrolę yra būtent tai, ko reikia, kad būti apgaubta neapibrėžtumo, ištirpti nebūtyje, siekiant atrasti save iš naujo. Jei kovojama ir priešinamasi praradimo skausmui, įstringama ten ir neleidžiama savo sielos šviesai rašyti likimo istorijos. Jei leidžiama atsiverti savo širdžiai (nors ir jaučiamasi išsigandus), galima pamilti save. Leisti sau pasinerti į bedugnę pasitikint, kad man viskas bus gerai. Paleidžiant, leidžiama sau pasinerti į naują gyvenimo patirtį su galimybėmis, kurių niekada negalima įsivaizduoti.
Pokyčių priėmimas ir naujos perspektyvos
Knygos Your Own North Star, autorė Morta Beck mums primena, kad daugelyje kultūrų vieno savo asmenybės aspekto praradimas ir kito atradimas yra labai vertinamas. Indėnai eina dvasios kelius. Jie palieka savo gimines ir klajoja nežinodami, ar kada nors dar sugrįš ir toje kelionėje jie dažnai susiduria su kažkuo stebuklingu. Tie, kurie grįžta yra sunkiai atpažįstami. Išlieka tik buvusių jų likučiai.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Vienintelis būdas ten patekti yra kažkaip išmokti ir susitaikyti bei priimti tai, kad mes nežinome kas esame ir nežinome kur esame.
Filmo „Prarastasis“ pabaigoje Chuck (Tom Hanks) grįžta namo po ketverių metų buvimo negyvenamoje saloje. Jo gyvenimo plaustas buvo metalinės durys, išplautos į krantą. Jis grįžta namo, bet viskas kitaip, o ypač jis pats. „Ir aš žinau, ką turiu daryti dabar. Aš turiu išlaikyti kvėpavimą. Nes rytoj saulė vėl patekės. Kas žino, ką banga gali atnešti?
tags: #psichologe #renata #kupsyte