Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama asmenybės tapatumo tema per katekizmo prizmę, apimantį įvairius teologinius, moralinius ir filosofinius aspektus. Straipsnyje remiamasi Katalikų Bažnyčios katekizmu (KBK) ir kitais teologiniais šaltiniais, siekiant išnagrinėti žmogaus santykį su Dievu, moralės principus ir asmeninio tapatumo formavimąsi.
Dievo Apreiškimas ir Kūrinija
Pasaulio sukūrimas nėra atsitiktinumas, aklas likimas ar atsitiktinumas, bet išmintingas Dievo sprendimas. Dievas sukūrė pasaulį laisva valia, norėdamas, kad kūriniai dalyvautų Jo būtyje, išmintyje ir gerume. Šventasis Raštas skelbia, kad "Tu visa sukūrei - Tavo valia visa yra ir buvo sukurta" (Apr 4, 11). Kūrinijos grožis atspindi begalinį Kūrėjo grožį, įkvėpdamas pagarbą ir palenkdamas žmogaus protą bei valią. Apreiškimas apie sukūrimą neatsiejamas nuo Dievo, vienintelio, Sandoros su savo tauta apreiškimo ir įvykdymo.
Žmogaus Sukūrimas ir Atsakomybė
Dievas sukūrė žmogų kaip protingą būtybę, apdovanodamas jį savo iniciatyva veikiančio ir už savo veiksmus atsakingo asmens kilnumu. Žmogus yra protingas ir panašus į Dievą, sukurtas laisvas ir atsakingas už savo veiksmus. Tikėjimas ir mokslas nėra nesuderinami, nes tas pats Dievas, kuris apreiškia slėpinius ir įdiegia tikėjimą, žmogaus dvasiai yra davęs ir proto šviesą.
Išganymo Istorija ir Bažnyčios Liturgija
Bažnyčia advento bei gavėnios metu ir ypač Velyknakčio metu iš naujo perskaito ir išgyvena visus didžiuosius išganymo istorijos įvykius kaip savo liturgijos "šiandien". Katechezė padeda tikintiesiems suvokti dvasinę išganymo ekonomijos prasmę taip, kaip ją mums rodo ir padeda išgyventi Bažnyčios liturgija.
Moralės Teologija ir Pašaukimas
Moralės teologija nėra tik ydų ir dorybių katalogas, bet pirmiausia pašaukimas, į kurį esame kviečiami atsiliepti. Tai pašaukimas Kristuje, kuriame kartą apreikšta žmogiškumo pilnatvė tampa iš mūsų pačių vidaus (sąžinės) kylančiu siekiu ir poreikiu tapti pilnai žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Gyvybė, orumas ir gailestingumas: psichikos sveikatos perspektyva
Moralinis Tikinčiojo Gyvenimas
Moralinis tikinčiojo gyvenimas - tai vidinis ir dinamiškas sąžinės virsmas, kurio esmė - tai susitapatinimas su Kristumi, įsisavinant jo motyvacijas, jo gyvenimo ir veikimo intencionalumą bei prisiimant kaip savą jo prasmės suvokimo horizontą. Toks žmogus sieks suvokti, spręsti ir veikti pasaulyje meilės logikos skatinamas, t. y. siekdamas bet kurį santykį kurti nesavanaudiškai, pagarbiai ir besąlygiškai priimti kitą ir kitokį bei nuoširdžiai ieškoti ir teisingai realizuoti objektyviai įmanomą gėrį kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
Bažnyčios Institucijos ir Etiniai Sprendimai
Net ir autoritetingame instituciniame lygmenyje egzistuoja nuomonių įvairovė, kuri bent dalinai gali būti paaiškinta konkrečios problemos kompleksiškumu, kylančiu tiek dėl riboto mokslo faktų pažinimo, tiek ir dėl skirtingų jų interpretacijų bei vertinimų metodų. Tikėjimo mokslo kongregacijos Paaiškinimas apie kai kurių anti-COVID-19 vakcinų naudojimo etiškumą (2020 m. gruodžio 21 d.) šiuo metu yra aukščiausią autoritetą turintis Bažnyčios dokumentas, reglamentuojantis krikščioniui tinkamą etinę laikyseną konkrečiu klausimu.
Objektyvi Moralinė Tvarka ir Sąžinė
Iki Vatikano II Susirinkimo moralės diskursas tradiciškai buvo grįstas vadinamąja iš anksto nustatyta, t. y. nusistovėjusia objektyvia moraline tvarka, kuri buvo tiesiogiai kildinama iš Dievo valios. Tačiau geresnis moralės fenomeno suvokimas ir naujai permąstyta sąžinės vieta bei jos funkcinė struktūra vertė į visą šią tikrovę pažvelgti kitaip.
Dinamiškas Moralumo Suvokimas
Žmogus - kūrinys pagal Dievo paveikslą bei panašumą - priėmęs Kristuje jam skirtą kvietimą gyvenimo pilnatvei, kaip moralinis subjektas siekia gyventi, spręsti ir veikti jau ne individualiai, bet kaip pačia prigimtimi santykio ir istoriška būtybė, t. y. būtybė laike ir laiko pažymėta būtybė. Mūsų žinojimas niekada nėra toks pat, vadinasi, ir sąžinėje atpažinto kaip didžiausio ir dėl to įpareigojančio gėrio samprata gali keistis.
Sekuliarizacija ir Pasaulio Nudievinimas
Sekuliarizacija yra vyksmas, nudievinąs pasaulį. Pasaulio sekuliarizacija yra pasaulio supasaulinimas. Pasaulio sekuliarizacija yra pasaulio nudievinimas. Nudievinimas yra paties Viešpaties įsakytas. Gamtai turi būti nuimta stabo kaukė.
Taip pat skaitykite: Mažvydo „Katekizmas“: rašto reikšmė
Kristus ir Žmogiškumo Pilnatvė
Kristus yra Dievažmogis, mūsų brolis ir visu savo buvimu esąs tarp mūsų, apšviečianti Tiesa, ana visa palaikanti ir visa gaivinanti Jėga. Apsivilkimas Kristumi reiškia prisiimti šią būseną. Kiekvienas žmogus yra Dievo paveikslas. Apsivilkti Kristumi reiškia atstatyti ir regimai įvykdyti Dievo paveikslą žmoguje.
Dievo Meilė ir Pasaulis
Pasaulis yra nepaprastos Dievo meilės objektas. Dievas atsiuntė į pasaulį savo vienatinį Sūnų, kad pasaulis būtų išgelbėtas per Jį. Pasaulis yra ir Dievo teismo objektas. Pasaulis nepažino nei Kristaus Tėvo, Jis nekentė ir nekenčia tiek paties Kristaus, tiek Jo ištikimųjų bei mokinių.
Krikščioniškasis Buvimas Pasaulyje
Krikščioniškasis buvimas pradeda vykdyti Bažnyčią atskiro asmens gyvenime. Krikščionis skleidžia savą vilkėjimą Kristumi į visas plotmes. Krikščioniui nėra jokios uždraustos srities.
Taip pat skaitykite: Reformacijos Sąjūdis Lietuvoje
tags: #katekizmas #kaip #zmogus #tampa #asmenybe