Šiame straipsnyje nagrinėjama Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teorija, arba kitaip - penkių faktorių modelis, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti.
Įvadas į asmenybės bruožų teoriją
Asmenybė - tai dinamiška žmogaus psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų prisitaikymą prie aplinkos. Ji apibrėžia individualius elgesio, mąstymo ir jausmų modelius. Asmenybės bruožų teorija teigia, kad individualūs skirtumai tarp žmonių gali būti paaiškinti skirtingais asmenybės bruožais. Asmenybės bruožai - tai pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai. Šie bruožai nėra tiesiogiai matomi, bet apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio.
Bruožų teorijos atstovai dažniausiai taiko objektyvų matematinį veiksmą (faktorinę analizę), kad išskirtų pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą.
Pagrindiniai bruožų teorijos atstovai
- G. W. Allportas (1937) išskyrė tris bruožų tipus, kurie lemia asmenybės veiklą ir elgesį:
- Šerdiniai (apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį).
- Centriniai (nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose).
- Šalutiniai (reiškiasi ypatingose situacijose).
- R. B. Cattellis
- H. J. Eysenckas teigė, kad asmenybės bruožus lemia emocinis stabilumas ir neurotizmas (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversija ir ekstraversija bei psichotizmas (žmogaus izoliavimasis).
- Kitų bruožų teorijos atstovų (R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo, W. T. Normano; visi Jungtinėse Amerikos Valstijose) teigimu, bruožai yra genetiškai nulemti, asmenybę sudaro penki faktoriai.
Bruožų teorijos kritika
Bruožų teorija kritikuojama dėl to, kad ji yra aprašomoji, neaiškinanti elgesio priežasčių, neatsižvelgianti į situacijos poveikį elgesiui, neatskleidžianti bruožų kilmės arba raidos priežasčių.
Didžiojo Penketo Teorija: Pagrindiniai bruožai
Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg). Didžiojo penketo teorijos esmė yra tai, kad žmogaus asmenybę galima apibūdinti penkiais pagrindiniais bruožais (savybėmis): ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu. Lietuviškoje literatūroje galima sutikti žodį sąmoningumas - tai tas pats. Šie penki „stambūs“ asmenybės bruožai apima daugybę smulkesnių asmenybės bruožų.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti. Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.
Ekstravertiškumas
Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Ekstravertai mėgsta būti žmonių apsuptyje, jiems patinka dėmesys ir jie dažnai jaučiasi energingesni po socialinių susitikimų. Ekstraversija atspindi žmogaus polinkį būti aktyviam, energingam, bendraujančiam ir siekiančiam socialinės sąveikos. Tačiau socialumas nėra pagrindinis bruožas ekstraversijai nustatyti. Tai ir aktyvumas, šnekumas, optimizmas.
Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Intravertai, priešingai, yra linkę į ramesnę aplinką, jiems reikia laiko vienumoje, kad atgautų energiją, ir jie dažnai jaučiasi išsekę po ilgo bendravimo. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo. Svarbu suprasti, kad asmeniui, kuriam būdinga ne ekstraversija, o intraversija dažniausiai bus ne ekstraverto savybių priešingybė, o tiesiog tų savybių nebuvimas - tai reiškia, kad jei asmuo yra intravertas tai nereiškia, kad jis bus nedraugiškas, o veikiau bus santūrus, o ne nedraugiškas.
Neurotiškumas
Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu. Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, baimė, pyktis ir nusivylimas. Šis bruožas rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus - baimę, liūdesį, nepasitenkinimą, pyktį, kaltę ir pan. Aukštą neurotiškumo balą turintys asmenys dažnai būna jautrūs stresui, linkę į depresiją ir emocinius svyravimus. Žemas neurotiškumo balas rodo emocinį stabilumą, ramybę ir atsparumą stresui.
Atvirumas patirčiai
Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Atvirumo naujam patyrimui elementai - laki vaizduotė, dėmesys vidiniams išgyvenimams, estetinis jautrumas, intelektualių žinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir išoriniu pasauliu. Atvirumas patirčiai atspindi žmogaus polinkį būti smalsiu, kūrybišku, intelektualiu ir atviru naujoms idėjoms bei patirtims. Aukštą atvirumo balą turintys asmenys mėgsta eksperimentuoti, domisi menu, muzika ir kultūra, jie dažnai turi lakią vaizduotę. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas. Žemą atvirumo balą turintys asmenys gali būti konservatyvūs, praktiški ir labiau mėgstantys tradicijas. Šios srities rezultatai siejasi su išsilavinimu ir protu.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Sutarumas
Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas. Šis bruožas siejamas su altruistiškumu, kito užjautimu ir supratimu, pastangomis padėti kitiems. Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti geranorišku, užjaučiančiu, bendradarbiaujančiu ir linkusiu padėti kitiems. Aukštą sutariamumo balą turintys asmenys dažnai būna paslaugūs, taktiški ir vengia konfliktų. Žemą sutariamumo balą turintys asmenys gali būti kritiški, konkurencingi ir linkę ginčytis.
Sąmoningumas
Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas - mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus - ekstravertas. Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, - pabrėžia dr. A. Kairys.
Sąmoningumu laikomas impulsų valdymas. Ši dimensija apima ir planavimo, organizavimo, užduočių išsikėlimo ir kitus procesus bei pasiekimų poreikį. Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti organizuotam, atsakingam, disciplinuotam ir siekiančiam tikslų. Aukštą sąžiningumo balą turintys asmenys yra patikimi, punktualūs ir kruopščiai atlieka užduotis. Šiai asmenybės dimensijai priklauso kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė bei apdairumas. Sąmoningumas siejasi su akademiniu ir išsilavinimo siekimu, bet gali turėti ir negatyvią pusę - perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą ar darboholišką elgesį.
Kaip pritaikyti?
Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių - tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, - sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.).
Asmenybės bruožai ir darbas
Kokie asmenybės bruožai svarbiausi darbdaviams? Visgi sąmoningumas yra aukščiausiai vertinamas asmenybės bruožas daugelyje profesijų. Ar esate atsparus stresui ar jums sudėtinga visa darbo dieną dirbti neišeinant iš ofiso? Darbdaviams - pradėkite apibrėždami ieškomos pozcijos atsakomybes. Ar ieškote komandos nario ar individualisto? Ar įmonės kultūrą apibūdintumėte kaip biurokratišką ar neformalią ir laisvą? Ar reikia kūrybiško, nestandartiškai mąstančio darbuotojo? Darbuotojai, kuriems būdingas labiau išreikštas neurotizmo bruožas, pasižymi nenoru rizikuoti ir nenoru elgtis kitaip nei įprasta organizacijoje.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Asmenybės savybės ir teisė
Asmenybės savybės yra svarbios ne tik psichologijoje, bet ir teisėje. Jos gali daryti įtaką priimant teisinius sprendimus ir vertinant asmens elgesį.
Teisinių sprendimų priėmimas
Asmenybės savybės gali paveikti teisėjų, advokatų ir kitų teisininkų sprendimus. Pavyzdžiui, teisėjas, turintis aukštą sąžiningumo balą, gali būti labiau linkęs priimti teisingus ir objektyvius sprendimus, o advokatas, turintis aukštą ekstraversijos balą, gali būti sėkmingesnis įtikinant teismą.
Asmens elgesio vertinimas
Asmenybės savybės gali padėti paaiškinti, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip. Nors vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti viso elgesio, jos gali būti svarbus veiksnys vertinant asmens motyvus ir ketinimus. Pavyzdžiui, impulsyvus įmonės savininkas (pardavėjas) gali atsisakyti pelningo sandorio ir sulaukti teisinių pasekmių dėl netesybų dėl to, kad sužinojo, kad kita šalis (pirkėjas) apie jį kaip asmenį atsiliepė paniekinamai (pardavėjo subjektyvia nuomone).
Asmenybės savybės ir laisvė rinktis
Ar žmogus yra laisvas pasirinkti, kaip elgtis? Remiantis asmenybės savybėmis, kurios nėra laisvo pasirinkimo objektas, tokios laisvės elgtis prielaida atrodo ganėtinai nerealistiškai. Elgesį, mąstymą, jausmus gali paveikti ne tik asmens savybės. Vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti, kodėl žmogus taip pasielgė, bet galima neabejoti, kad asmens savybės tikrai paveikė jo pasirinkimą elgtis vienaip ar kitaip.
Psichopatija kaip asmenybės sutrikimas
Populiariojoje literatūroje galima susidurti su psichopatais. Psichopatija yra traktuojama kaip asmenybės sutrikimas. Yra manančių, kad apie 3 % žmonių yra psichopatai.
Asmenybės bruožų raiška
Įvairūs asmenybės bruožai (pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai) gali skirtingai reikštis ir sudaryti daug derinių, kurie lemia žmonių unikalumą. Konkrečiam asmeniui yra būdinga gana stipriai išreikšta ekstraversija ir neurotiškumas. Toks žmogus tikėtina, kad bus labiau linkęs elgtis rizikingai ir agresyviai. Suprantama kad. Asmenybės savybės didžiąja. Niekas ir neteigia.
Kognityvinis stilius ir asmenybė
Kiekvieną dieną žmogus priima sprendimus, sprendžia problemas ir daro tai dažnai jam įprastu būdu. Vieni mėgstame konkretumą, aiškumą ir tvarką, kiti - originalumą bei laisvę naujoms idėjoms. Asmenų problemų sprendimo stilius nesikeičia nei bėgant laikui, nei su amžiumi. Asmenys, kuriems labiau išreikštas adaptyvus arba novatoriškas kognityvinis stilius, skirtingai sprendžia problemas ir priima sprendimus. Kiekvienas asmuo gali rodyti iniciatyvą, būdingą priešingam stiliui (tarsi naudodamas streso įveikimo mechanizmą), tačiau galų gale grįš prie stiliaus, kuriam teikia pirmenybę. Išorinės aplinkybės gali priversti žmogų elgtis jam nepriimtinu būdu, bet dėl to keičiasi tik jo elgesys. Tyrimais nustatyta, kad kognityvinis stilius yra susijęs su asmenybės bruožais ar tam tikru asmenybės tipu. Dauguma atliktų tyrimų naudojo Didžiojo penketo (angl. Big Five personality trait) asmenybės bruožų modelį.