Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris tiesiogiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Ši liga pasireiškia nuotaikos sutrikimais, energijos sumažėjimu ir bendru gyvenimo kokybės pablogėjimu. Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, trunkantis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, gali turėti didelį poveikį asmens socialiniam gyvenimui, darbo efektyvumui ir fizinei sveikatai.
Depresijos Biologinis Pagrindas
Smegenų struktūros, tokios kaip amigdalas, prefrontalinė žievė ir hipokampas, yra ypač svarbios reguliuojant emocijas, nuotaiką ir atmintį. Pasikeitus neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, lygiui, gali kilti disbalansas, kuris sukelia depresijos simptomus. Galvos smegenyse esančias medžiagas - serotoniną, noradrenaliną, dopaminą ir kt. organizmas gauna su maistu, tačiau, sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse, nors organizmas jokio trūkumo nejaučia.
Vidutinio Sunkumo Depresijos Epizodo Priežastys
Pagrindinės vidutinio sunkumo depresijos epizodo priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės.
Biologinės priežastys: Apima genetinius veiksnius, kurie gali padidinti riziką susirgti depresija. Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Be to, manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
Psichologinės priežastys: Gali būti susijusios su asmenybės bruožais, pvz., žema savivertė ar pernelyg didelis perfekcionizmas. Taip pat vaikystės traumos gali turėti ilgalaikį poveikį ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti sergančiam depresija
Socialinės priežastys: Apima stresą, traumas ar gyvenimo pokyčius, pavyzdžiui, skyrybas ar artimojo netektį. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
Diagnostika
Vidutinio sunkumo depresijos epizodo diagnostika paprastai apima klinikinį vertinimą, kurio metu gydytojas ar psichologas atlieka interviu su pacientu, siekdami nustatyti simptomus ir jų trukmę. Naudojami standartizuoti diagnostiniai įrankiai, tokie kaip DSM-5 kriterijai, kurie padeda nustatyti ligos sunkumą. Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą.
Simptomai ir Požymiai
Tipiškam lengvo, vidutinio ar sunkaus lygio depresijos epizodui, būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės, sutrinka miegas, keičiasi apetitas. Esant depresijos epizodui, nepriklausomai nuo jo sudėtingumo lygio, sergantysis beveik visada jaučiasi nepatenkintas ir nepasitikintis savimi. Dažnai kamuoja kaltės jausmas ir apninka bevertiškumo pojūtis. Bloga nuotaika dažniausiai nekinta, net ir pasikeitusios aplinkybės neturi jai įtakos. Be to, galimi ir somatiniai simptomai, pavyzdžiui, svorio kritimas, seksualinių poreikių sumažėjimas ar praradimas, nemiga ir pan.
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Gydymo Būdai
Vidutinio sunkumo depresijos epizodo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra palaikymas, psichoterapija ir medikamentinis gydymas. Gydymo formos pasirinkimas labai priklauso nuo Jūsų simptomų sunkumo. Tačiau susidūrus su sunkia depresijos forma vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo keitimo neužteks, bus būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys.
Taip pat skaitykite: Raidos, vertinimo ir pagalbos aspektai
Medikamentinis Gydymas
Vaistai, tokie kaip antidepresantai, dažnai skiriami siekiant stabilizuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, paprasčiau tariant, apsaugo nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje.
Gali tekti palaukti 2-4 savaites kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs.
Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista.
Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja. Kiti neįprasti elgesio pokyčiai. Naujos kartos antidepresantai - saugūs vaistai, su daugeliu vaistų jie neturi jokios sąveikos, tačiau antidepresantus gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs jūsų psichologinę ir fizinę sveikatą bei ligos istoriją.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ~ 50% visų depresija sergančių žmonių nepajus jokio reikšmingo pagerėjimo vartodami vaistus. Ir net tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija.
Taip pat skaitykite: Klausimynas apie nemigą
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė terapija - tai metodas, kuris padeda įveikti liguistus mąstymo procesus, o pakeitus mąstymo modelį, pakinta ir elgesys. Elgesio terapijos metu siekiama sustiprinti žmogaus savikontrolę ugdant savitvardą ir savireguliaciją. Šios savybės padeda pacientui pačiam analizuoti ir daryti įtaką savo elgesiui bei galimų problemų sprendimui. Taip pat lavinamas žmogaus pasitikėjimas savimi, nagrinėjamos probleminės situacijos ir ieškoma būdų, kaip jas išspręsti.
Gyvensenos Pokyčiai
Be to, gyvensenos pokyčiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymas, gali padėti pagerinti paciento būklę. Neturint aiškaus dienos ritmo, nesirūpinant savo mityba, mažai judant sunku tikėtis geros savijautos.
- Fizinis aktyvumas: Aktyvus judėjimas padidina geros savijautos hormonų, vadinamų endorfinais, lygį Jūsų kūne. Daugelis tyrimų rodo, kad kai kuriais atvejais fiziniai pratimai gali veikti lygiai taip pat gerai, kaip antidepresantai.
- Šviesos terapija: Mūsų visų kūnas sukurtas taip, kad jam būtina nuolat gauti saulės šviesos. Ji pakelia nuotaiką, sumažina streso reakcijas smegenyse, sureguliuoja biologinį kūno laikrodį ir net padidina tikimybę, kad norėsime bendrauti su kitais. Daugeliui žmonių, sergančių depresija, 30 minučių šviesos per dieną jau pakanka gydančiam efektui gauti.
- Mityba: Svarbu rūpintis savo mityba.
- Miego kokybė: Rūpinkitės savo miego kokybe ir kiekybe.
- Streso valdymas: Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
Savipagalbos Programos
Savipagalbos programoje interentu „Be depresijos” rasite išsamią informaciją apie depresiją ir veiksmingiausius bei universaliausius pagalbos sau būdus. Turėsite galimybę juos išbandyti. Po šios programos būsite išbandę ir atradę, kurie būdai Jums yra veiksmingiausi, galėsite sėkmingai tuo naudotis savo savijautai reguliuoti kasdien. Reikės darbo, laiko ir pastangų.
Kaip Padėti Depresija Sergančiam Žmogui?
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.
Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.
tags: #vidutinio #sunkumo #depresijos #epizodas