Depresija - vis dažniau diagnozuojama psichikos liga, kuri paveikia daugelį žmonių visame pasaulyje. Depresijos gydymas yra ilgas ir kruopštus darbas, todėl svarbu neskubėti ir nesitikėti greitų rezultatų. Vienas iš dažniausiai siūlomų gydymo būdų yra antidepresantai. Tačiau, kaip ilgai juos reikėtų vartoti? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia antidepresantai, kokie yra jų vartojimo trukmės aspektai, šalutiniai poveikiai ir kitos svarbios detalės.
Kaip Veikia Antidepresantai?
Dauguma antidepresantų pakeičia galvos smegenų cheminių medžiagų balansą, dar vadinamą neuromediatoriais arba neurotransmiteriais. Neuromediatoriai perduoda elektrinius signalus iš vienos nervinės ląstelės kitai. Neuromediatorių trūkumas gali sukelti emocinius sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją. Antidepresantai padeda neuromediatoriams lengviau pasiekti smegenų ląsteles, skatindami šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuodami nuotaikos bei nerimo lygį.
Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Organizmas gauna jų su maistu, tačiau, sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse. Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, apsaugodami nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje.
Antidepresantų Veiksmingumas ir Terapijos Derinimas
Antidepresantai - labai veiksmingi vaistai, jei vartojami kartu su terapija. Šis derinys yra pripažintas kaip veiksmingiausias depresijos gydymo metodas. Dauguma žmonių, vartojančių antidepresantus, pripažįsta, kad tokie simptomai kaip liūdesys, apatija, beviltiškumo jausmas - gerokai sumažėjo.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikinis tyrėjas Irving Kirsch peržiūrėjo vaistų kompanijų atliktus tyrimus ir nustatė, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo ne geriau negu į placebo tabletes. Kito tyrimo metu placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto. Visgi, sergantiems sunkia depresijos forma, antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Jei per 3 savaites depresijos simptomai nesumažėjo, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gali būti, kad jums paskirti vaistai netinka arba tiesiog reikia pakeisti vaistų dozavimą. Tai normali praktika, nes dažnai pirmieji išrašyti vaistai pacientams nepadeda.
Gydymo Trukmė
Kaip ilgai reikės vartoti antidepresantus - gana sudėtingas klausimas. Gydymas pareikalaus nemažai laiko, gali prireikti 4-6 mėnesių ir ilgiau. Nutraukti vaistų vartojimą pacientas neturėtų savo iniciatyva, spręsti turi gydytojas, įvertinęs būklę. Pradėjus vartoti vaistus teigiami pasikeitimai gali būti pastebimi per savaitę ar dvi. Gydymą rekomenduojama tęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesius po to, kai savijauta pagerėja.
Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams, gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Galimas Šalutinis Poveikis
Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 metų.
Ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Antidepresantų Tipai
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
Populiarūs SSRI grupės antidepresantai:
- Escitalopramas (Cipralex): Padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Sertralinas (Asentra, Zoloft): Sutrikus serotonino apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija.
- Citalopramas (Cipramil, Ciral): Populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
Kiti antidepresantų tipai:
- Agomelatinas: Veikia melatonino medžiagų apykaitą, kuris susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme.
- Mirtazapinas (Mirtazen, Remeron): Antidepresantas miegui, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti.
- NARI (Reboksetinas, Atomoksetinas)
- SNRI (Venlafaksinas, Desvenlafaksinas, Duloksetinas)
- SARI (Trazadonas - Triticco, Nefazadonas)
- NaSSA (Mirtazapinas)
- NDRI (Bupropionas)
- Brintellix - Vortioksetinas (Vortioxetin): Naujos kartos serotogeninis antidepresantas.
Be to, depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).
Kaip Vartoti Escitalopram Actavis (pavyzdys)
Escitalopram Actavis yra antidepresantas, priklausantis selektyviųjų atgalinio serotonino sugrąžinimo inhibitorių (SSRI) grupei. Šie vaistai veikia didindami serotonino kiekį galvos smegenyse. Serotonino sistemos sutrikimai galvos smegenyse yra svarbūs veiksniai depresijai ir į ją panašioms ligoms pasireikšti.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Escitalopram Actavis gydomos šios ligos:
- Depresija (didžiosios depresijos epizodai).
- Panikos sutrikimams su agorafobija arba be jos (pvz., bijojimas išeiti iš namų, įeiti į parduotuves, būti minioje ar viešose vietose).
- Socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija).
- Generalizuotas nerimo sutrikimas.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Svarbu: Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Dozavimas suaugusiems žmonėms:
- Depresijai gydyti: Rekomenduojama Escitalopram Actavis dozė yra 10 mg kartą per parą. Gydytojas šią dozę gali padidinti iki didžiausios rekomenduojamos paros dozės - 20 mg.
- Panikos sutrikimui su agorafobija arba be jos gydyti: Pirmą gydymo savaitę Escitalopram Actavis dozė yra 5 mg kartą per parą. Po to dozė didinama iki 10 mg kartą per parą. Vėliau gydytojas dozę gali padidinti iki didžiausios paros dozės - 20 mg.
- Socialinio nerimo sutrikimui (socialinei fobijai) gydyti: Rekomenduojama Escitalopram Actavis dozė yra 10 mg kartą per parą. Priklausomai nuo Jūsų organizmo reakcijos į vaistą gydytojas paros dozę gali sumažinti iki 5 mg arba padidinti iki 20 mg.
- Generalizuoto nerimo sutrikimui gydyti: Rekomenduojama Escitalopram Actavis dozė yra 10 mg kartą per parą. Jūsų gydytojas gali dozę padidinti iki 20 mg per parą.
- Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui gydyti: Rekomenduojama Escitalopram Actavis dozė - 10 mg kartą per parą. Gydytojas paros dozę gali padidinti iki didžiausios, t. y. 20 mg.
Vartojimo trukmė: Gali praeiti kelios savaitės, kol pajusite palengvėjimą. Escitalopram Actavis vartojimą tęskite ir tada, kai būklės palengvėjimo dar nejuntate. Nekeiskite vaisto dozės, prieš tai nepasitarę su gydytoju. Escitalopram Actavis vartokite tiek laiko, kiek gydytojo nurodyta. Jei gydymą baigsite per anksti, ligos simptomai gali atsinaujinti. Gydymą rekomenduojama tęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesius po to, kai savijauta pagerėja.
Svarbūs Įspėjimai ir Atsargumo Priemonės
Prieš pradėdami vartoti Escitalopram Actavis, pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju. Būtinai pasakykite gydytojui, jeigu sergate epilepsija, vargina kepenų ar inkstų veiklos sutrikimas, sergate cukriniu diabetu, sumažėjęs natrio kiekis kraujyje, turite polinkį į lengvai pasireiškiantį kraujavimą ar kraujosruvas, sergate išemine širdies liga, yra ar buvo širdies sutrikimų arba neseniai patyrėte širdies priepuolį, vargina sutrikimas, vadinamas QT intervalo pailgėjimu, arba jei šį sutrikimą patiria Jūsų artimieji giminaičiai, ramybės metu Jūsų širdis plaka retai ir (arba) jei žinote, kad Jūsų organizme gali trūkti druskų dėl ilgalaikio stipraus viduriavimo ar vėmimo arba dėl diuretikų vartojimo, Jūsų širdis plaka dažnai ar neritmiškai arba jei stojantis patiriate alpulį, kolapsą ar svaigulį, jei sergate ar anksčiau sirgote glaukoma.
Antidepresantai Nėštumo Metu
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną. Jei vartojate Escitalopram Actavis, pasakykite apie tai akušerei ir (ar) gydytojui. Jeigu Escitalopram Actavis vartojate paskutiniųjų trijų nėštumo mėnesių laikotarpiu, turite žinoti, kad Jūsų naujagimiui gali pasireikšti šalutinis poveikis. Jeigu Jūsų naujagimiui atsirado bet koks iš išvardytų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Antidepresantai ir Alkoholis
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
tags: #kiek #laiko #vartojami #antidepresantai