Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, padedanti mobilizuoti jėgas, siekiant tikslo ar išvengti pavojaus. Tam tikras nerimo kiekis netgi naudingas, nes įspėja apie gresiantį pavojų, padeda išvengti nelaimių ir motyvuoja veikti. Tačiau per didelis ar ilgai trunkantis nerimas gali varginti, peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime nerimo sutrikimus, pasireiškiančius vaikams ir paaugliams, jų simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Nerimas: būsena ar bruožas?
Nerimas gali būti apibūdinamas kaip būsena arba bruožas. Nerimo jutimas tam tikru momentu, stresinėse situacijose, vadinamas būsena. Ilgai trunkantis, net visą gyvenimą, nerimas vertinamas kaip bruožas, būdingas asmenybės sutrikimui. Nerimu vadinama subjektyviai nemaloni būsena - nuotaikos sutrikimas, bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Nerimas skiriasi nuo baimės, nes baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę, o nerimas - neracionalus pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos.
Paauglystė - sudėtingas laikotarpis
Paauglystė yra sudėtingas amžiaus periodas - perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Psichologiniu požiūriu, paauglystė skirstoma į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų). Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, menkas rizikos įvertinimas, polinkis atmesti kitų patarimus. Per pastarąjį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą.
Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13-18 metų) JAV kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų. Mergaitėms nerimo sutrikimai fiksuojami dažniau nei berniukams. COVID-19 pandemijos metu atlikti tyrimai JAV rodo, kad dėl socialinės izoliacijos, netikrumo ir sutrikdytos rutinos paauglių nerimo lygis dar padidėjo iki 43%.
Nerimo priežastys paaugliams
Nerimo priežasčių sąrašas gali būti labai ilgas. Išskirkime kelias labiausiai veikiančias šiuolaikinį paauglį:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Genetinis komponentas: Polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, paveldima tam tikra smegenų struktūra ir funkcionavimas, hormonų gamyba, cheminių medžiagų išskyrimas, kas tiesiogiai įtakoja būdą, nuotaikas, atsparumą stresui.
- Skaudūs patyrimai: Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas gali paveikti emocinę, psichologinę, socialinę ir fizinę paauglio savijautą.
- Socialinis spaudimas: Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse ir lengvai pasiduoda socialiniam spaudimui.
- Kūno pokyčiai: Jaunuoliai lygina save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais. Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.
- Akademinis spaudimas: Paaugliai stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Ypač žalingas tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones.
- Identiteto krizė: Paauglystėje aktualios tapatumo paieškos, formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės.
- Technologijos ir socialiniai tinklai: Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo, paaugliai jaučiasi dar labiau izoliuoti, įsitempę ir liūdni.
Nerimo sutrikimų tipai paaugliams
- Atsiskyrimo nerimas: Perdėtas nerimavimas dėl artimųjų, neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų.
- Socialinis nerimas: Intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas.
- Panikos atakos: Staiga kylantis panikos priepuolis be konkrečios priežasties, kurio metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Simptomai panašūs į insulto: kūno tirpimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, tad prie viso to prisideda ir mirties baimė.
- Generalizuotas nerimas: Visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja.
Nerimo sutrikimų simptomai
Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skirstomi į fizinius, emocinius ir elgesio pokyčius.
Fiziniai simptomai:
- Nuovargis
- Nemiga
- Raumenų įtampa
- Galvos skausmai, svaigimai
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Virškinimo problemos
- „Gumulas“ gerklėje, dusulys
- Pykinimas
Emocinės reakcijos:
- Nuolatinis susirūpinimas
- Panikos priepuoliai
- Nepagrįsta baimė ar grėsmė
- Bloga nuotaika bei dirglumas
Elgesio pokyčiai:
- Akademiniai sunkumai
- Dėmesio koncentracijos sunkumai
- Vengimas socialinių situacijų
- Nervingi įpročiai (nagų kramtymas, plaukų pešiojimas)
Kaip padėti paaugliui, jaučiančiam nerimą?
- Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką: Svarbiausia parama paaugliams yra tėvai. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas, dėmesys miego ir mitybos kokybei. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją, veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo.
- Bendrauti su mokytojais: Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą: Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
- Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis: Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
- Skatinti fizinį aktyvumą: Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau.
- Atsipalaidavimo technikos: Supažindinti paauglius su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija. Vienas iš kvėpavimo pratimų: skaičiuojant iki keturių įkvepiama pro nosį, skaičiuojant iki septynių kvėpavimas sulaikomas, skaičiuojant iki aštuonių - iškvepiama. Taip pat galima taikyti 3-3-3 nerimo suvaldymo taisyklę: nukreipti mintis nuo nepalankių situacijų, susikaupti ir nusiraminti.
- Riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis į specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes, siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti.
Gydymo būdai:
- Medikamentai: Vaistus skiria psichiatras.
- Kognityvinė elgesio terapija: Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose.
Mokyklos vaidmuo
Daugelis mokyklų turi socialinius pedagogus ar psichologus, kurie gali suteikti vaikams pirminę pagalbą. Kai kuriose mokyklose yra suburtos vaiko gerovės komandos. Mokytojui siūloma stengtis kurti ryšį su mokiniu, rasti laiko pabendrauti trise su klasės auklėtoju. Pastebėjus, kad kartojasi panašūs vaiko elgesio epizodai, reikia pasiūlyti jam kreiptis pagalbos į specialistus.
Tėvų vaidmuo
Tėvams reikia leisti vaikui jausti visus jausmus, nemenkinti sakant, kad „nėra ko jaudintis, praeis“. Reikia leisti vaikui pajusti realų pasaulį, pratinti prie tikro gyvenimo, mokyti jį kalbėtis apie jausmus. Kilus konfliktui su mokytoju, nedaryti išankstinių išvadų, nemokyti vaiko rinktis pusių. Reikia siekti pozityvios tėvystės - daugiau matyti gerus dalykus, iškilusias problemas spręsti iš karto, neatidėliojant. Paguosti, nuraminti ir mokyti vaikus mąstyti teigiamai - jei man nepavyko šiandien, ką aš galiu daryti kitaip, kad pavyktų rytoj?
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Ypač sudėtingas yra paauglystės laikotarpis, kai jaunuoliai ieško savasties, sprendžia egzistencines problemas. Vaikai labiausiai išgyvena, kad jie nuvils tėvus, mokytojus, neišpildys jų lūkesčių. Labai svarbu gebėti atskirti suaugusiųjų lūkesčius nuo vaikų norų. Reikia išdrįsti atiduoti atsakomybę į vaikų rankas. Reikia išgirsti, ko vaikai nori, ir padėti eiti pasirinkta kryptimi.
Nerimas ir švietimo sistema
Mokykla daug kam asocijuojasi su nerimu ir stresu, su privalomu pareigų vykdymu. Visuomenėje vis dar paplitęs įsitikinimas, kad reikia mokytis labai gerai. Todėl mokyklos varžosi tarpusavyje, siekia aukštų reitingų, nori gabių mokinių. Tai kelia įtampą. Visa švietimo sistema vis dar orientuota į mokinių paruošimą egzaminams. Egzaminų išlaikymas iškeliamas kaip pagrindinis tikslas, o emocinio raštingumo svarba lieka kažkur paraštėse.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #ir #paaugliu #nerimo #sutrikimia