Pogimdyminė depresija - tai rimta psichologinė būklė, kuri gali paveikti moteris po gimdymo. Svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos, kad būtų užtikrinta tiek motinos, tiek kūdikio gerovė. Šiame straipsnyje aptarsime pogimdyminės depresijos trukmę, priežastis, simptomus, gydymo būdus ir patarimus, kaip įveikti šią būklę.
Kas yra Pogimdyminė Depresija?
Pogimdyminė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Su ja susidūrus patiriami sunkumai tiek dėl savo emocinės bei fizinės būklės, tiek ir dėl tikro ar menamo nesugebėjimo pasirūpinti kūdikiu, nemokėjimo megzti su juo ryšio ir/arba palaikyti santykių su kitais žmonėmis.
Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“.
Pogimdyminės Depresijos Priežastys
Pogimdyminės depresijos priežastys būna įvairios ir dažnai atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos. Dažniausiai tai yra:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta tikros hormonų audros. Vienų kiekis smarkiai didėja, kiti - ženkliai mažėja. Tik atjunkant mažylį nuo krūties, hormonų kiekiai pamažu grįžta į įprastas vėžes, moteriai prasideda menstruacijos. Yra nemažai priežasčių manyti, kad moters emocinė būsena po gimdymo labiausiai priklauso nuo hormonų. Yra autorių, kurie pogimdyminę depresiją traktuoja kaip hormoninę (endokrininę) problemą.
- Fiziniai veiksniai: Neapleidžiantis nuovargis, nuolatinis miego trūkumas.
- Psichologiniai veiksniai: Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Mamai. Daugybė emocinių-psichologinių niuansų, kurie labai svarbūs, ir keli iš jų, susidėję vienu metu, gerokai apsunkina moters savijautą. Svarbu išsiaiškinti, ar planuotas, ar lauktas buvo šis vaikas? Kaip praėjo gimdymas? Kokie susiklostė santykiai su medikais? Ar gimdymo metu moteris jautė pakankamą medikų pagarbą ir rūpestį, ar buvo atsižvelgiama į jos norus, ar mama jaučia, kad buvo padaryta viskas, kad ji ir kūdikis jaustųsi gerai? Ar ji džiaugiasi gimdymu? O gal mama nusivylusi, nes viskas vyko ne taip, kaip tikėjosi, jaučiasi kažko nepadariusi?
- Socialiniai veiksniai: Palaikymo iš artimųjų stoka, dideli reikalavimai sau.
Pogimdyminės Depresijos Simptomai
Pogimdyminė depresija pasireiškia ir kaip įprasta depresija - stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas, apetito bei miego pokyčiai, kaltės jausmas, atsitraukimas nuo artimųjų (ar partnerio), prarastas malonumas atliekant mėgstamas veiklas, problemos sutelkiant dėmesį, nerimas, fiziniai (galvos, skrandžio ir pan.) skausmai, mintys apie savižudybę ir t.t.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Tačiau ji turi ir tik jai būdingų simptomų, kurie yra susiję su tėvyste ir/arba vaikeliu. Pogimdyvinės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito. Šie simptomai gali paveikti tiek gimdančio asmens, tiek partnerio gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu, atlikti kasdieninę veiklą.
Pagrindiniai depresijos požymiai:
- Nuotaika: Liūdesys, apatija, irzlumas, nerimas, baimė. Mamai tampa vis sunkiau rūpintis kūdikiu, ji gali pradėti pykti ant jo, manydama, kad tai jisai kalčiausias dėl jos vargų. Tuo pat metu moteris jaučiasi kalta, kad nepakankamai myli savo vaiką, kad nėra pati geriausia mama. Apima beviltiškumo, nepilnavertiškumo jausmas… Moterį kamuoja nerimas, gali net ištikti panikos priepuoliai. Prislėgta liūdna mama vis mažiau geba džiaugtis augančiu vaiku, ją slegia rutina tampanti kasdienybė, vis dažniau apima jausmas, kad gyvenimas eina pro šalį. Prasideda konfliktai šeimoje.
- Maistas: Dingsta apetitas, o ir laiko pavalgyti ne visada atsiranda. Arba priešingai - mama ištisai jaučiasi alkana (ir ne vien maisto…) ir visą dieną ką nors kramsnoja, tai netrunka virsti papildomais kilogramais ir dar labiau didina mamos nepasitenkinimą savimi bei savo gyvenimu.
- Miegas: Kone nuolatos jaučiamas miego trūkumas - arba vaikas neduoda miegoti, arba, net jei jis ir leidžia, mama tiesiog negali užmigti.
- Savigrauža: Mama vis labiau jaučiasi išsekusi, pervargusi, sugniuždyta. Jos nuotaika liūdna, ji dažnai verkia… ir graužia save už tai, kad taip jaučiasi, kad „išskydo“, kad „nesusiima“.
- Kūdikis: Kūdikis jaučia mamos baimę, liūdesį, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda dažniau verkšlenti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą.
- Mintys apie savižudybę: Kartais atrodo, kad tai niekada nesibaigs, kad nėra jokios išeities. Gali būti, kad kartais moteris pagalvoja apie savižudybę. Pati išsigąsta savo minčių. Ir labai gėdijasi papasakoti apie jas artimiausiems.
Pogimdyminės Depresijos Trukmė
Užsitęsusi pogimdyminė depresija labai sunkiai veikia moterį, tiek emociniu, tiek fiziniu požiūriu. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją.
Emocinė būklė, prasidedanti staiga, kartais net praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo, ir trunkanti nuo kelių dienų iki keleto savaičių, vadinama pogimdyvine melancholija. Tuo metu pogimdyminė depresija dažniau pasireiškia praėjus ilgesniam laikui po gimdymo - nuo kelių savaičių iki metų ir trunka iki kelių mėnesių.
Pogimdyminė Depresija Vyrams
Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Jie taip pat gali pernelyg įnikti į darbus, siekiant pabėgti nuo slogios emocinės savijautos.
Dažnai vyrai nesikreipia pagalbos, nes nei jie, nei aplinka nežino, jog pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir jiems. Taip pat vyrai yra linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl visuomenės stigmos apie vyrų emocinę bei psichologinę sveikatą. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo. Neretai jie apsiima arba jiems yra primetamas emocinio “stipruolio” vaidmuo, kas dar labiau atitolina juos nuo dėmesio skyrimo savo emocinei gerovei.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Pogimdyminės Depresijos Gydymas
Puiki žinia ta, kad pogimdyvinė depresija yra gydoma. Gydymo būdai apima:
- Psichoterapija: Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan.
- Medikamentinis gydymas: Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų. Svarbu suprasti, kad medikamentai nėra pageidaujama gydymo forma pogimdyviniu laikotarpiu, ypač, jei mama kūdikį žindo, tačiau jie yra galimi.
- Bendros sveikos gyvensenos taisyklės: Pakankamas kiekis miego, pasivaikščiojimų, sveikas maistas, tobulumo vengimas - taip pat svarbūs šios ligos įveikimo elementai.
- Dėmesingumas ir atsipalaidavimas: Naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
Kaip Įveikti Pogimdyminę Depresiją?
- Dalintis savo išgyvenimais: Vienas iš galimų pagalbos būdų - dalintis savo išgyvenimais su kitais tėvais, jų tarpe atrandant bendrumų.
- Kalbėtis su partneriu: Svarbu neužsisklęsti nuo partnerio ir kalbėtis su juo apie savo išgyvenimus, puoselėti santykius.
- Kreiptis profesionalios pagalbos: Nepamiršti ir emocinės paramos linijų teikiamos pagalbos, jeigu jaučiate, kad artima aplinka nesuteikia norimo emocinio palaikymo, neišklauso ar negeba atliepti jūsų jausmų.
- Rūpintis savimi: Mama turėtų nepamiršti rūpintis savimi, tapti truputį egoiste. Jei ji nepasirūpins savimi, negalės rūpintis ir vaiku. Ji turi drąsiai prašyti ir priimti kitų pagalbą. Pamirškite savo mylimą „aš viską pati”. Pagalbos prašymas nerodo silpnumo, nesugebėjimo, tai rodo stiprumą ir sveiką protą.
- Bendrauti su kitomis mamomis: Jei nepažįstate tokių, susipažinkite. Nes kitos mamos dažnai patiria panašių sunkumų, ir tokie pokalbiai padeda pasijusti žymiai geriau.
- Struktūruoti dieną: „Nenukvakti” labai padeda šiokia tokia dienos struktūra. Su mažu vaiku sunku tikėtis kasdien tiksliai tą pačią valandą kažką daryti, bet ryte gerai būtų rasti laiko palįsti po dušu, apsirengti, susišukuoti (vaikščioti ištisą dieną su chalatu gal ir patogu, bet emociškai geriau jaustis tai tikrai nepadeda). Rytinė kava-arbata-pusryčiai neturėtų virsti pavakariais. Kažkada jūs prausiate vaiką, kažkada einate į lauką, kažkada būtinai pietaujate, kažkada kartu miegate, kažkada pradedate laukti grįžtančių namiškių. Tas ritmas padeda struktūruoti dieną. O struktūra padeda išlaikyti „rėmus”.
- Miegoti kartu su vaiku: Kartojuosi - labai gerai pamiegoti dieną kartu su vaiku. Indai, šiukšlės, dulkės, skalbiniai palauks, niekur nedings.
- Turėti savo dienos ritualą: Verta turėti savo dienos ritualą. Jo trukmė ir turinys ne taip svarbu, svarbiausia, kad mamai tai būtų malonus užsiėmimas. Gal tai bus 5 minučių arbatos gėrimas su knyga rankoje susirangius fotelyje arba vakarinis pasisėdėjimas prie kompiuterio užmigus vaikui. O gal…
- Skirti laiko sau: Primygtinai rekomenduočiau paskirti laiko sau. Pradžioje gal tai bus tik valanda per savaitę, bet tai turi būti laikas, kai jūs veikiate tik tai, ko JUMS norisi, kaip kitiems tai beatrodytų nerimta, neprotinga, nepraktiška. Miegate. Išeinate miestan. Užsisakote masažą. Sėdite ir žiūrite į vieną tašką. Nesvarbu, ką darote, svarbu, kad tuomet jūs visiškai negalvojate apie vaiką, šeimą. Būnate ne mama, o moteris.
- Perskirstyti prioritetus: Reiktų perskirstyti prioritetus. Man labai patiko išgirsta formuluotė ,,pirmiau žmonės, paskui daiktai. Pirmiau maži, paskui didesni”. Aišku, išimčių būna, bet tikrai pirmiau poilsis, o gerokai paskiau - indų plovimas.
- Valgyti sveiką maistą: Maitinanti mama turėtų pati nepamiršti valgyti pilnavertį sveiką maistą. Gerai yra gerti raminančias, stiprinančias arbatas. Jeigu yra poreikis, verta vartoti maisto papildus, vitaminus. Apie juos yra visokių nuomonių, man atrodo svarbu, kad juos vartodama gerai jaustųsi mama, tada ir vaikui bus gerai. Aišku, abejojant reikia pasitarti.
- Neslėpti savo jausmų: Jeigu moteris jaučiasi blogai, ją vargina depresija, svarbu neslėpti savo jausmų. Jei liūdna - išsiverkti. Tikrai palengvės. Kaip jautiesi, verta papasakoti žmogui, kuriuo pasitiki.
- Kalbėtis apie savo savijautą: Darsyk - labai svarbu kalbėtis apie tai, kaip jūs jaučiatės, apie savo sunkumus. Su šeima, su drauge, su kita jauna mama. Su psichoterapeutu. Su kuo jums saugiau, geriau. Jei negalit kalbėtis su savu, pažįstamu žmogumi - yra psichologinės pagalbos telefonai. Svarbiausia yra kalbėtis apie savo savijautą.
- Nekaltinti savęs: Jei susirgot depresija, nekaltinkite savęs už tai. Tai yra liga ir jūs susirgot ne dėl to, kad esate silpna, nesugebate ,,susiimti” ar kad kažką blogai darėte. Tiesiog taip nutinka. Svarbu prisiminti, kad tai yra ganėtinai dažna liga (kaip minėjau, nuo jos kenčia apytiksliai kas aštunta moteris), kad yra galintys padėti specialistai. Ir kad verta į juos kreiptis. Ir kad jums tikrai palengvės.
Artimųjų Palaikymas
Psichologė E. Pakalnienė primena, kad sergant pogimdymine depresija labai svarbus artimųjų palaikymas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad pogimdyminė depresija, kaip ir kitos depresijos formos, yra išgydoma. Tačiau labai svarbu parama, empatija, padrąsinimas - toks šeimos palaikymas itin padeda sveikti. Artimieji turėtų suprasti, kad kiekviena liga turi būti gydoma.
Artimieji turėtų užtikrinti mamos poilsį, ramybę ir maitinimosi režimą. Reikia moterį pagloboti ir perimti iš jos visus buities darbus, mamai leisti rūpintis tik vaiku ir savimi, nes jiems reikia laiko susipažinti ir išmokti būti kartu. Ir jai neturėtų rūpėti maisto gaminimas, skalbimas, namų tvarkymas ir kiti ruošos darbai.
Susitarus tarpusavyje, vyras kažkuriam laikui turėtų perimti bendravimo su artimaisiais ir draugais naštą - atsiliepti į skambučius ir nebijoti pasakyti, kad mama dabar užsiėmusi, negali kalbėti, ir ji pati paskambins, kai galės. Reikia aiškiai ir drąsiai visiems pasakyti, iki kada jūs nepriimat svečių. Itin atkakliai besiveržiantiesiems pas jus (tai dažniausiai būna seneliai…) verta duoti darbo, pvz.: išvirti ir atvežti pietus, išeiti pasivaikščioti su vyresnėliu. Tuomet jie jausis svarbūs, reikalingi ir nebe taip atkakliai atakuos jus.
Be galo svarbu, kad namiškiai visokeriopai moterį palaikytų emociškai, pagirtų, visaip kaip parodytų, kad vertina ją pačią ir jos atliekamą darbą. Kad nekaltintų, nesmerktų, jei jaunai mamai ne viskas puikiai sekasi, nelygintų jos su kitomis jūsų pažįstamomis, auginančiomis vaikus.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Būtų puiku, kad artimieji pasiūlytų savo pagalbą. Kad kalbėdami su moterim, nesidrovėtų paklausti, kaip ji jaučiasi, ir būtų pasiruošę išgirsti bei priimti ne vien malonius, džiugius pasakojimus. Kad neišsigąstų ir nesakytų: „baik, ką tu čia dabar prisigalvoji”, jei moteris pasakoja apie savo baimes, abejones, nerimą. Sutrikusiai po gimdymo moteriai nereikia dalinti neprašytų patarimų. Nes tuomet moteris jaučiasi kritikuojama, net smerkiama. Bet jeigu ji pati klausia, reikia pasidalinti patirtimi. Svarbu, kad namiškiai paskatintų moterį kreiptis pagalbos į specialistus.
Pagalba Kreiptis
Aktorės V. Bičkutė ir I. Stonkuvienė drąsina moteris kreiptis pagalbos ir tai daryti ne tik dėl vaikelio, bet ir dėl savo gerovės. Psichologė E. Pakalnienė pataria paskambinti ar parašyti į nemokamas emocines paramos tarnybas. Taip pat kreiptis į Psichikos sveikatos centrus, kur dirba psichologai ir psichiatrai ar į Visuomenės sveikatos biurus, kur taip pat dirba psichologai. Visa ši pagalba yra nemokama.
Pogimdyvinė Melancholija vs. Pogimdyminė Depresija
Motinystės melancholija ir pogimdyvinė depresija - tai dvi skirtingos būklės, su kuriomis susiduria moterys po gimdymo. Tai dažnai susiję su hormonų pokyčiais, nuovargiu ir prisitaikymu prie naujos kasdienybės. Šie jausmai paprastai praeina per kelias savaites ir netrukdo motinai pasirūpinti savimi ir kūdikiu.
Pogimdyvinė depresija yra rimtesnė ir ilgalaikė būsena, kuri dažniausiai trunka ilgiau nei dvi savaites. Ji pasižymi intensyvesniais simptomais, tokiais kaip nuolatinis liūdesys, apatija, nerimas, sunkumai rūpintis kūdikiu, miego sutrikimai ir pan.
Pogimdyvinės melancholijos požymiai: staigūs nuotaikos pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, sunku susikaupti, keičiasi apetitas, gali laikinai sutrikti miegas. Melancholijos atveju moters nuotaikos svyruoja, ji jaučiasi tai linksma, tai apsipila ašaromis, tačiau jausmai nėra tokie kraštutiniai ir stiprūs, kaip pogimdyvinės depresijos atveju, kai euforiją keičia visiška apatija, galimos labai destruktyvios mintys (pavyzdžiui, mintys apie savižudybę ar kūdikio žalojimą), panikos atakos ir pan.
Pogimdyvinė Psichozė
Pogimdyvinė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Pogimdyvinės psichozės požymiai:
- pervargusi moteris kurį laiką praktiškai nustoja miegoti
- ji gali būti arba giliai depresiška (liūdna, apatiška, niekuo nesirūpinanti) arba perdėtai energinga (pvz., trečią valandą nakties karštligiškai pradeda namie generalinį valymą, kiek padirbėjusi, viską meta, puola skalbti, vėl meta…)
- gali turėti keistų idėjų (pvz., tvirtinti esanti mergelė Marija, jos misija - išgelbėti pasaulį…)
- gali girdėti garsus, balsus, matyti vaizdus, kurių kiti negirdi, nemato. Prarandamas ryšys su realybe. Ir tuo pat metu moteriai visa tai atrodo normalu, nekelia problemų.
Panašiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, greičiausiai pradžioje reikės psichiatro pagalbos, gali būti, kad kažkiek laiko moteriai teks gydytis ligoninėje.