Ar psichoterapija yra efektyvi? Daugeliui kyla abejonių dėl psichoterapijos pagrįstumo, patikimumo ir naudos asmenybės gyvenimo kokybei. Psichodinaminė psichoterapija - tai psichoterapijos kryptis, padedanti žmonėms suprasti savo gilesnes emocines problemas, jų šaknis ir įtaką dabartiniam gyvenimui. Ši terapijos forma remiasi psichoanalitine teorija, kuri pabrėžia pasąmonės svarbą ir tai, kaip praeities įvykiai gali formuoti mūsų dabartinį elgesį, emocijas ir santykius.
Psichodinaminės Psichoterapijos Esmė ir Pagrindiniai Principai
Psichodinaminės psichoterapijos ištakos glūdi psichoanalizėje, kurią sukūrė Z. Freud‘as. Jis laikomas psichodinaminės psichoterapijos tėvu. Šiuolaikinė psichodinaminė psichoterapija yra nutolusi nuo pradinių Freudo idėjų, evoliucionavusi, tačiau pradžia buvo ten. Psichodinaminė psichoterapija remiasi psichoanalitine asmenybės samprata, kur vienas svarbiausių tikslų yra atskleisti pasąmonėje slypinčius konfliktus, troškimus ir norus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocinei gerovei.
Pagrindiniai psichodinaminės psichoterapijos teiginiai yra šie:
- Žmogus yra valdomas pasąmoninių impulsų, taigi, jo elgesio motyvai yra pasąmoningi, o tai reiškia, kad jie yra sąmoningai nesuvokiami.
- Žmogus yra nuolatos veikiamas vidinių konfliktų. Tai ypač atsispindi pradėjus psichoterapiją - viena asmenybės dalis siekia pokyčių, o kita asmenybės dalis siekia išlikti stabili ir nepakitusi. Vidiniai konfliktai pasireiškia žmogaus kasdieninėje veikloje, ypač tada, kai reikia pasirinkti.
- Asmenybės raidą lemia jos įgimtos savybės, tėvų psichologinės charakteristikos ir ryšys tarp vaiko ir tėvų. Ypač svarbūs yra pirmieji gyvenimo metai.
- Siekdamas išsaugoti savo savivertę ir/ar sumažinti nerimą, žmogus naudoja psichologines gynybas, kurios būna nebrandžios (pvz.: neigimas, skėlimas (matymas tik juoda arba balta), projekcija ir kt.) arba brandžios (humoras, sublimacija ir kt.).
- Daug dėmesio skiriama darbui su pasipriešinimu, kadangi tam tikra asmenybės dalis vengia pokyčių. Pasipriešinimo formos gali būti labai įvairios - nuo tylos ir neturėjimo apie ką kalbėtis iki pamiršimo atvykti ar vėlavimo į konsultacijas.
- Pagrindinės varos - seksualumas ir agresija, kurių slopinimas arba netinkama išraiška sukelia asmenybės problemas ir simptomus.
- Psichiką sudaro trys struktūros: ID, Ego ir Superego.
Galima teigti, kad žmogus beveik savęs nepažįsta dėl daugybės įvairių vidinių pasąmoninių konfliktų, draudimų, nerimo ir gynybos mechanizmų, kurie verčia slėptis pačiam nuo savęs. Todėl psichodinaminės psichoterapijos vienas iš pagrindinių tikslų - padėti žmogui atrasti ir geriau pažinti bei įsisąmoninti savo pasąmoninius impulsus, gynybas, nerimą ir kitus jausmus.
Psichodinaminis požiūris teigia, kad dvasiniai fenomenai žmogaus sieloje yra susiję priežasties pasekmės ryšiais, kad asmenybė yra paslanki, ji keičiasi ir auga, kad suvokus ir išgyvenus problematiško elgesio ir savijautos priežastis, galima surasti pažangesnius, t.y. brandesnius prisitaikymo ir funkcionavimo būdus.
Taip pat skaitykite: Giluminė santykių analizė
Kaip Vyksta Psichodinaminės Psichoterapijos Procesas?
Terapijos metu pacientas yra skatinamas laisvai asocijuoti, kalbėti apie savo mintis, jausmus, fantazijas, norus ir sapnus, gilinamasi į ankstyvas patirtis, santykius su reikšmingais žmonėmis, pasikartojančius elgesio šablonus. Terapijos metu siekiama sukurti saugų ir pasitikėjimą keliantį terapinį santykį, kuriame pacientas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir patirtis. Santykis tarp paciento ir psichoterapeuto yra labai svarbus, terapijos metu jis nagrinėjamas, kyla įvairūs jausmai, apie tai kalbama, analizuojama, nes pats ryšys tarp paciento ir psichoterapeuto yra gal būt net svarbesnis gydomasis veiksnys nei intervencijos ar gydymo technikos.
Galima išskirti tris psichodinaminės psichoterapijos etapus:
- Pradžia: Tai pirminis susitikimas, kurio metu terapeutas ir pacientas susipažįsta. Pradiniame etape siūloma susitikti keletą kartų, pasikalbėti apie žmogaus istoriją, terapeutas įvertina, ar galės šiam konkrečiam žmogui padėti, atlieka asmenybės diagnostiką, ir tuomet po šių kelių kartų priimamas abipusis sprendimas įsipareigoti ilgalaikei giluminei psichoterapijai.
- Psichoterapijos tikslų siekimo etapas: Jo trukmė labai įvairi, priklauso nuo problemų pobūdžio, asmenybės struktūros, daugelio dalykų, paprastai giluminė psichoterapija trunka laike, tai ilgalaikis procesas, greitų rezultatų nereiktų tikėtis. Pirmieji pokyčiai gali pradėti ryškėti praėjus keliems mėnesiams, tad darbas nėra trumpas.
- Baigiamasis etapas: Tai apibendrinimo, taškų sudėliojimo, atsisveikinimo laikas.
Susitikimų trukmė yra 45 minutės, jie vyksta vieną arba du kartus savaitėje. Psichoterapija gali būti trumpalaikė (10 - 20 susitikimų) ir ilgalaikė (nuo 30 iki 100 ir daugiau susitikimų), priklausomai nuo jūsų poreikio ar sunkumų pobūdžio. Psichodimaminės psichoterapijos efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su jos trukme. Terapija tęsiasi tol, kol kenčiama dėl dvasinio diskomforto. Paprastai nenumatomas joks konkretus terminas, o terapija baigiama bendru psichoterapeuto ir paciento sutarimu. Pacientas turi teisę bet kada psichoterapijos atsisakyti, tačiau toks atsisakymas turi būti suvoktas (t.y. tam skiriami bent keli susitikimai).
Ko Siekiama Psichodinaminės Psichoterapijos Metu?
Psichodinaminė psichoterapija siekia ne tik palengvinti simptomus, bet ir suvokti jų priežastis (dėl ko žmogus būtent šiuo metu patiria panikos atakas arba dėl kokių priežasčių jam šiuo metu pasireiškia depresiniai simptomai). Taikant psichodinaminę psichoterapiją labai svarbu žinoti žmogaus istoriją nuo pat jo atsiradimo, nes daugiausiai atsakymų randama ankstyvoje vaikystėje.
Labai priklauso nuo žmogaus, bet bendrieji principai būtų tokie: žmogus gali lengviau toleruoti prieštaringumus, mažiau vertina pasaulį ir save juoda-balta kategorijomis, geba labiau atsižvelgti į kitą žmogų, į jo jausmus, atsiranda realistiškesnis savęs vaizdas, žmogus nebebijo savo ribotumų, jautrumų, įgyjamas sveikas savivertės jausmas, savo jėgos, gyvenimo kūrimo jausmas, savarankiškumas, autonomija, gebėjimas toleruoti vienatvę, nes nebereikia kito žmogaus, kad jaustųsi gyvas, geriau toleruoja nerimą, lengviau ištveria nemalonius intensyvius jausmus, gyvenimo sunkumus, nuo jų nepalūžta, sumažėja priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų, sumažėja simptomai, dėl kurių kreipėsi gydymo, kančia, geba susivokti savyje, įvardinti jausmus ar vidines būsenas, analizuoja savo elgesį, jo pasekmes, stebi save, įsisąmonina apie save pakankamai daug dalykų. Baigiamajame etape sumažėja jausmas, kad būtinas terapeutas tam, kad jausčiausi gerai.
Taip pat skaitykite: Asmenybės pokyčiai psichodinaminėje psichoterapijoje
Pagrindiniai Psichodinaminės Psichoterapijos Aspektai
Psichodinaminė psichoterapija orientuojasi į:
- Emocijų raišką: Pagrindinis dėmesys skiriamas emocijų raiškai. Skatinama emocijų išraiška ir emocijų tyrinėjimas. Terapeutas padeda į žodžius įterpti emocijas, suprasti jų prieštaringumą, paslėptą baimę, atpažinti emocijas, kurias bandoma paslėpti. Yra pripažinta, kad emocinė įžvalga nėra tas pats, kas intelektualinė įžvalga. Žmogus gali daug žinoti, bet taip nieko ir nesuprasti.
- Vengimo tyrinėjimą: Tyrinėjamas vengimas patirti neigiamas mintis ir jausmus. Žmonės gali užsiimti pačiais įvairiausiais dalykais vien tik tam, kad negalvoti ar nejausti to, kas yra nemalonu. Asmeninių santykių rėmuose yra nekalbama, vėluojama, pamirštama. Tai vengimo būdai, kuriais yra atkreipiamas dėmesys, kad santykiuose vyksta kažkas, kas yra nemalonu, bet dėl subjektyvių priežasčių yra vengiama kalbėti.
- Dominuojančių temų analizę: Psichodinaminės krypties psichoterapeutai analizuoja besikartojančias temas, įvykius paciento gyvenime, santykiuose, jausmuose. Kartais pacientas to nesupranta. Kiti, supranta, tačiau nežino ką daryti, kad tai liautųsi.
- Praeities įvykių supratimą: Praeitis nėra pagrindinis diskusijų objektas terapijos metu, tačiau tai yra labai svarbi dalis. Nes būtent praeitis, kartais labai aktyviai gyvena dabartyje. Nesupratus savo praeities, negali pilnavertiškai suprasti ir dabarties. Ši terapija pabrėžia vaikystės patirčių svarbą.
- Tarpasmeninių santykių nagrinėjimą: Tai labai svarbi psichoterapijos dalis. Jai yra skiriama labai daug dėmesio. Analizuojami terapiniai santykiai. Paciento ir terapeuto ryšys yra dar vienas labai svarbus terapijos aspektas, kuris labai dažnai tampa ir prasmingu, ir emociškai įkrautu. Šiame terapiniame santykyje tai pat iškyla pasikartojančios temos, atsikartoja asmeniniai santykiai. Pavyzdžiui: asmuo, kuris yra linkęs nepasitikėti kitais, ir į terapeutą gali „žiūrėti“ įtartinai, juo nepasitikėti. Asmuo, kuris bijo nepritarimo, atstūmimo, gali turėti didelių baimių (sąmoningų arba ne), kad terapeutas gali nutraukti psichoterapiją.
- Fantazijų pasaulio analizę: Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, psichodinaminė psichoterapija yra vienintelė, kuri neturi išankstinės darbotvarkės. Čia pacientai kalba tai, kas jiems ateina į galvą. Kuomet ilgainiui pacientams tai pavyksta, jų mintys, natūraliai pradeda aprėpti labai įvairius aspektus: norus, baimes, fantazijas, svajones ir pan.
- Pasąmonės įtaką: Psichodinaminė terapija siekia atskleisti pasąmonės procesus, kurie formuoja mūsų mintis, jausmus ir elgesį.
Kam Skirta Psichodinaminė Psichoterapija?
Asmeninė terapija yra skirta aptarti skausmingiems ar tiesiog intymesniems dalykams, kurių nesinori ar neatsiranda erdvės aptarti šeimoje ar su draugais. Tai yra šansas kiekvienam tapti brandesniu, priklausomai nuo pakopos, kurioje šiuo metu esate: tas, kuris galvoja, kad neturi problemų, turi galimybę tapti atviresniu sau ir atrasti savo trūkumus; tas, kuris jaučia, jog turi sunkumų su tėvais, sutuoktiniais, draugais, mokslais ar savęs vertinimu, gali detaliau panagrinėti tuos sunkumus ir atrasti naujus požiūrius į juos bei naujus būdus sau padėti. Tai ne visada reiškia, kad gyvenimas taps lengvesnis, bet jis tikrai gali tapti prasmingesnis ir gilesnis.
Pagalbos verta ieškoti, jei žemiau išvardinti simptomai trukdo jums jaustis laimingu ar tęsti įprastą veiklą:
- Kamuoja nuotaikų kaita ar jaučiatės depresiškas, prislėgtas.
- Jaučiate nerimą, o kartais jus apima panika.
- Jei turite įvairių baimių (parausti, nualpti, tamsos, vairuoti mašiną ir pan.).
- Jei jums trukdo įkyrios mintys ar veiksmai.
- Jei patyrėte sukrėtimą (avarija, netektis, smurtas, skyrybos ir kt.).
- Jei santykiai su jus supančiais žmonėmis įtemti ar alinantys.
- Jei nepatinkate sau ar nepasitikite savimi.
- Jei jaučiatės vienišas.
- Jei trūksta gyvenimo prasmės jausmo ar kyla minčių apie savižudybę.
- Jei turite įvairių somatinių skundų, bet gydytojai neranda ligos ir vadina tai „nervais“.
Psichodinaminės Psichoterapijos Efektyvumas
Tai, kad psichodinaminė psichoterapija yra efektyvi, patvirtina ne mažas skaičius studijų. Paskutiniai tyrimai rodo, kad psichoterapijos nauda siekia ne tik esamą momentą, bet terapijos poveikis išlieka net ir tada, kai terapija yra pasibaigusi. Tai pokyčiai, kurie įtakoja gebėjimą atspindėti savo vidines būsenas ir pokyčiai prieraišumo lygmenyje, taip pat pokyčiai mintyse, jausmuose, elgesyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad psichodinaminė psichoterapija gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį. Po šios terapijos žmonės dažnai jaučiasi emociškai stipresni, labiau priimantys save ir kitus, įgyja daugiau vidinės ramybės bei stabilumo.
Tiek medicinoje, tiek psichologijoje vienas plačiai priimtinų būdų skirtų duomenų apibendrinimui yra naudojamas meta - analizės metodas. Šis metodas leidžia palyginti skirtingų studijų rezultatus juos konvertuojant į apibendrintus rodiklius, iš kurių jau galima daryti tam tikras išvadas. Plačiai naudojama metrika yra tikimybės tankis - tai skirtumas tarp gydymo grupės ir kontrolės grupių, išreiškiamas standartinio nuokrypio vienetais. Tikimybės tankis išreikštas 1.0 nuokrypiu rodo, kad pacientai, gaunantys gydymą yra vienu standartiniu nuokrypiu sveikesni nei pacientai, negaunantys gydymo. Tikimybės tankis išreikštas 0,8 nuokrypiu yra laikomas didelio poveikio dydžiu; 0,5 vidutinio dydžio, 0,2 - mažo poveikio dydžio.
Taip pat skaitykite: Psichodinaminės psichoterapijos efektyvumas
Terapijos Organizavimas
Pirminė psichoterapinė konsultacija - tai vienas ar keli susitikimai, kurių metu specialistas įvertina jūsų nusiskundimus ir rekomenduoja Jums tinkamą gydymą: psichoterapiją (asmeninę arba grupinę) ar medikamentinį gydymą. Iš pradžių aptariamos priežastys, paskatinusios psichoterapijai. Psichoterapeutas stengiasi suprasti, kaip pacientas jaučiasi, ko tikisi, ar yra pasirengęs gilintis į savo pasąmoninius konfliktus. Kitu atveju gali būti rekomenduojama kitokios psichoterapijos formos. Pirminio pokalbio metu įvertinami paciento poreikiai, lūkesčiai, pasirengimas gilintis į vidinius konfliktus bei terapijos galimybės. Pacientas ir psichoterapeutas susipažįsta, ir palankiu atveju susiklosto abipusiu pasitikėjimu grindžiami santykiai. Tai tampa pagrindu vėlesniam gydymui. Su pacientu aptariamos ir psichoterapijos sąlygos (valandų skaičius, mokestis ir pan.)
Psichoterapinis konsultavimas vyksta tarpasmeninio kontakto pagrindu. Tai labai svarbus profesionaliai - žmogiškas ryšys, kuriame reikšmingi įprastinio bendravimo aspektai - pasitikėjimas, pagarba, tolerancija. Gali būti, kad jūsų savijauta terapinėje situacijoje atkartos kokią nors kitą jūsų gyvenimo situaciją, kai jūs jau panašiai jautėtės, ir tada tai galima išsamiai aptarti, turint tikslą susigaudyti jūsų jausmuose.
Lietuvos Psichoanalizės Draugija
Lietuvos psichoanalizės draugija, įkurta 1989 metais, yra viešasis juridinis asmuo (asociacija), vienijantis moksline, pedagogine bei praktine veikla užsiimančius psichologus, gydytojus ir kitus specialistus, gilinančius psichoanalizės ar psichoanalitinės psichoterapijos žinias. LPaD tikslas yra vienyti specialistus, besidominčius psichoanalize ir psichoanalitine psichoterapija bei taikančius psichoanalitinius metodus psichoanalizės, psichoterapijos praktikoje ar psichologiniame konsultavime; atstovauti jų interesams ir juos ginti valstybinėse, visuomeninėse ir viešose organizacijose; plėtoti psichoanalizės teoriją praktinėje, mokslinėje ir mokomojoje srityse; skleisti psichoanalizės žinias; užmegzti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis bei atskirais specialistais. LPaD veikia, laikydamasi Lietuvos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, ir savo veiklą grindžia šiais įstatais. Šiuo metu Draugijai priklauso 161 tikrųjų narių ir 88 narių-kandidatų. Šiuo metu galioja LPaD įstatų variantas, priimtas LPaD suvažiavime.
tags: #psichodinamine #psichoterapija #knyga