Depresija - tai liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Svarbu suprasti, kiek žmonių pasveiksta nuo šios ligos, kad būtų galima įvertinti gydymo efektyvumą ir planuoti sveikatos priežiūros paslaugas. Šiame straipsnyje apžvelgsime statistinius duomenis apie depresijos gydymą Lietuvoje ir pasaulyje, atsižvelgdami į skirtingus amžiaus grupes, gydymo metodus ir kitus svarbius veiksnius.
Depresijos paplitimas ir gydymo prieinamumas
PSO ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei 300 milijonų žmonių pasaulyje gyveno su depresija. Europos Sąjungoje daugiau nei 50 milijonų piliečių patiria psichikos sutrikimų tam tikrais savo gyvenimo laikotarpiais. Lietuvoje 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad 12 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų per dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus.
Nepaisant didelio depresijos paplitimo, tik maža dalis sergančiųjų gauna adekvatų gydymą. Tik apie 20 proc. depresija sergančių žmonių gauna visavertį ir adekvatų gydymą. Tai lemia įvairios priežastys, įskaitant neatpažintą ligą, stigmatizaciją ir baimę kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Pandemijos ir karantino metu susirgimų depresija skaičius tik dar labiau išaugo. Oficiali statistika COVID-19 metu buvo iškraipyta dėl sumažėjusio paslaugų prieinamumo, todėl neatspindėjo realios situacijos. Tyrimai rodo, kad besiskundžiančių žmonių depresijos simptomais skaičius smarkiai išaugo visame pasaulyje.
Depresijos rūšys ir gydymo metodai
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią. Lengvai depresijai gydyti turėtų užtekti psichoterapijos, vidutinė gydoma medikamentais ir psichoterapija. Sunki depresija pirmiausia gydoma medikamentais, o vėliau prisideda psichoterapiniai metodai.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Depresijos būna dviejų rūšių: endogeninės ir egzogeninės. Endogeninę depresiją asmuo atsineša kartu su savo genais ir turi polinkį sirgti. Egzogeninė depresija kyla iš išorinių priežasčių.
Visame pasaulyje visų psichikos ligų gydymui pripažintas modelis yra biopsichosocialinis. Tai reiškia, kad, gydydami ligą, turime veikti biologinius, psichologinius ir socialinius faktorius. Biologinis - tai įvairūs smegenų biocheminiai procesai, kurie veikiami vaistais, medicininiais aparatais ir kitais būdais, kurie tiesiogiai ir biologiškai veikia smegenis. Antrasis veiksnys yra psichologiniai dalykai. Tai yra psichoterapija arba psichologinis konsultavimas. Ir trečiasis dalykas - socialinis aspektas, kurį būtina įvertinti. Sėkmingas gydymas turėtų apimti visus šiuos tris aspektus, o kiek ir kurio aspekto daugiau, priklauso individualiai nuo asmens.
Be medikamentų, depresijai gydyti dar galima naudoti transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir elektroimpulsinę terapiją.
Medikamentų šalutinis poveikis ir priklausomybė
Šalutinių reiškinių nuo antidepresantų būna tik vieną-dvi pirmąsias savaites ir jie būna simboliniai: lengvas pykinimas, apetito sumažėjimas, burnos džiūvimas ir pan. Žmonės bijo priprasti prie antidepresantų, nors jie net neduoda pripratimo. Daugelis žmonių painioja šiuos vaistus su benzodiazepinais arba raminančiais vaistais, prie kurių priprantama.
Antidepresantai veikia pačią ligos priežastį, o kiti vaistai pašalina tik simptomus. Tuo metu geriau jautiesi, tačiau depresijos taip neišgydysi.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Amžiaus grupės ir depresija
Negalėtume išskirti amžiaus grupės, jos įvairios. Vyresnių žmonių pagrindinis iššūkis - vienišumas, somatinės ligos, tačiau yra aiški priežastis ir aiškesnis gydymas. Deja, depresijos augimo tendencija yra labiau į jaunimo grupę. Dabar turime daug iššūkių su narkotikais.
Tyrimai rodo, kad su amžiumi ne tik daugėja gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, bet ir depresijos simptomai buvo reikšmingesni. Tarp gyventojų, turinčių žemo lygio išsilavinimą, depresijos simptomus jautusių dalis buvo daug didesnė nei tarp turinčių aukšto lygio išsilavinimą.
Depresijos pasikartojimas
Pirmas depresijos epizodas gali būti ir vienintelis. Arba gali būti pasikartojantis, kai žmogus pasveiksta ir vėl po kurio laiko atkrenta. Atkryčių pasitaiko dažnai, tačiau būna ir taip, kad žmogus turi tik vieną epizodą. Depresija dažniausiai susijusi su gyvenimo konkrečiais įvykiais. Jei asmuo problemas išsisprendžia ir gydosi, tai jis vėliau ir nebesuserga. Tačiau daliai žmonių depresijos yra linkusios kartotis, kadangi mes negalime visų problemų išspręsti.
Deja, ypač dažnai atkritimai dažniausiai atsiranda po to, kai žmogus savavališkai nustoja gerti vaistus. Asmuo juos vartoja keletą mėnesių, jam pasidaro geriau ir tuos vaistus numeta į šalį. Jis jaučia pagerėjimą, tačiau šį pasveikimą būtina stabilizuoti, negalima savarankiškai gydymą nutraukti į šoną.
Gydymas psichiatrijos ligoninėje
Patys žmonės ateina labai retai, dažniausiai pacientai pas mus į ligoninę patenka su siuntimu iš kitų gydytojų, jei specialistas mato, kad būtinas stacionarinis gydymas. Kita dalis yra atvežama greitosios medicinos pagalbos. Priėmimo skyriuje visą parą budi gydytojas - psichiatras, kuris vertina paciento būklę trimis etapais: kokios pagalbos jam reikia, paciento norus ir kokia aplinka jį supa. Tikrai neguldome į ligoninę, jei pacientas to nenori. Vadovaujantis įstatymais, prievarta pacientą galima guldyti tik tada, jei jis pavojingas tiesiogiai sau ir kitiems. Be to, tai sprendžia tik teismas.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Jei ši liga yra efektyviai gydoma, didžiajai daliai pacientų dažniausiai depresijos epizodai nesikartoja. Daugelio žmonių aplinkose tikrai yra tokių žmonių, kurie sėkmingai gydosi depresiją ir jūs apie tai net nežinote.
Depresija ir visuomenė
Dėl įsidarbinimo specialybių sąrašuose depresija nebėra įtraukta. Nei profesijų, nei vairavimo teisės nėra apribotos. Yra likę tik keletas apribojimų ir tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei asmuo turi teisę turėti ginklą ir šiuo metu serga sunkia depresija. Tuo metu jam apribotas leidimas turėti ginklą, tačiau tai yra laikinas dalykas. Kai pasveiksta, leidimas grąžinamas atgal.
Psichiatrų padėtis Lietuvoje
Iš tiesų trūksta psichiatrų. Kitose šalyse yra psichiatrų, turinčių dideles komandas, kurios nuima dalį techninių darbų. Tada psichiatras užsiima tik diagnostika, gydymo plano sudarymu, o kitus darbus tęsia komanda. Lietuvoje gydytojai yra vis dar „pigūs“. Taip pat yra labai netolygus specialistų pasiskirstymas Lietuvoje. Rajonuose labai trūksta įvairių specialistų, tačiau visi renkasi didmiesčius dėl didesnių galimybių. Milžiniška problema su vaikų psichiatrais ir psichoterapeutais. Eilės didelės, patekti sudėtinga, o vaikų, turinčių psichikos problemų, deja, vis daugėja.
Perdegimo sindromas, depresija ir alkoholizmas medicinos specialistų tarpe yra ypač didelis. Su medikais yra labai blogai, nes jų trūksta, dirba dideliais krūviais, todėl jie pervargę. Atlyginimai neleidžia deramai gyventi, toliau tobulinti savo žinių, kvalifikacijos, todėl dauguma plėšosi tarp dvejų arba trijų darbų.
tags: #kiek #pasveiksta #nuo #depresijos