Įvadas
Edukacinė psichologija yra psichologijos šaka, tirianti psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro mokymo, mokymosi ir ugdymo procese. Ji taip pat nagrinėja mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų ugdymo bendruomenės subjektų elgesį, veiklą bei tarpusavio sąveiką. Ši sritis yra itin svarbi siekiant suprasti, kaip vaikai mokosi, vystosi ir kaip galima veiksmingiausiai juos ugdyti. Šiame straipsnyje panagrinėsime edukacinės psichologijos svarbą vaikams, jos taikymo galimybes ir praktinius aspektus mokyklose.
Edukacinės psichologijos esmė ir tikslai
Pedagoginė psichologija susistemina turimą informaciją apie kokį nors mokymo(si) reiškinį (pavyzdžiui, mokymosi motyvaciją, intelektą, nerimą, pažangumą), tiria ryšius tarp įvairių psichologinių kintamųjų (pavyzdžiui, paauglio nerimo ir tėvų auklėjimo). Ji padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus, aiškinti, prognozuoti ir valdyti mokymosi reiškinius (pavyzdžiui, mokiniai geriausiai įsimena pamokos pradžioje ir pabaigoje), ieško mokymo(si) būdų. Pagal tyrimų objektą skiriama mokymo(si) ir ugdymo psichologija. Jos abi grindžiamos idėja, kad vaiko psichika formuojasi jam perimant socialinį patyrimą. Daugelis psichologų mokymąsi laiko specifine veikla, kuri padeda susidaryti vaizdiniams, sąvokoms, susiklostyti pažiūroms, perimti dorovės normas, įsisavinti praktinius veiksmus ir kita.
Edukacinė psichologija apima psichologinius žmogaus ypatumus, susijusius su ugdymu(si), mokymu(si) ir auklėjimu(si). Svarbu paminėti tai, jog pedagoginė psichologija apima beveik visus raidos tarpsnius Vadinasi, toks darbas, kaip dažnai galvojama, vien vaikais neapsiriboja, kadangi bendradarbiaujama ir su mokytojais bei mokinių tėvais (globėjais). Taip pat toks platus amžiaus spektras pateikia neribotas galimybes realizuoti save įvairiose mažiau ar daugiau liestose pedagoginės psichologijos nišose.
Pagrindiniai edukacinės psichologijos tikslai:
- Mokymosi procesų supratimas: Ištirti, kaip vaikai įgyja žinių, formuoja įgūdžius ir tobulina gebėjimus.
- Individualių skirtumų įvertinimas: Nustatyti, kaip skirtingi vaikai mokosi skirtingai, atsižvelgiant į jų kognityvinius, emocinius ir socialinius ypatumus.
- Efektyvių ugdymo metodų kūrimas: Parengti ir įgyvendinti ugdymo strategijas, kurios būtų pritaikytos konkretiems vaikų poreikiams ir mokymosi stiliams.
- Mokymosi sunkumų prevencija ir įveikimas: Identifikuoti vaikus, patiriančius mokymosi sunkumų, ir teikti jiems reikiamą pagalbą bei paramą.
- Emocinės gerovės užtikrinimas: Kurti palankią emocinę aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir motyvuoti mokytis.
Vaiko raidos psichologijos svarba
Pedagoginė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas ir jos dėsningumus aiškinant besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašo kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairaus amžiaus tarpsniais. Psichikos raidos ir mokymosi santykį (išmokimą) tyrė Šveicarijos psichologas ir pedagogas J. Piaget, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas ir pedagogas J. S. Bruneris, rusų psichologas L. Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija yra svarbi edukacinės psichologijos dalis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą, išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų), formalių operacijų (11-15 metų). Psichikos raidą apibūdino asimiliacijos (naujai suvokiamos medžiagos priderinimas prie esamų pažinimo struktūrų) ir akomodacijos (pažinimo struktūrų keitimas, kad jos atitiktų tai, kas suvokiama sąvokomis). Vaikas turi prisitaikyti, tai yra adaptuotis prie aplinkos. Adaptacija vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją tuo pačiu metu.
J. Bruneris tyrė vaiko pažinimo funkcijų raidą. Pasak jo, pažinimo plėtrai būtina sisteminga mokytojo ir mokinio sąveika, normaliai intelekto raidai nepakanka vien gimti kultūringoje aplinkoje.
Edukacinės psichologijos taikymas praktikoje
Edukacinės psichologijos žinios ir principai gali būti sėkmingai taikomi įvairiose srityse:
- Švietimo įstaigos: Mokyklose ir darželiuose edukacinės psichologijos specialistai padeda mokytojams suprasti mokinių mokymosi ypatumus, kurti individualizuotas ugdymo programas, spręsti elgesio problemas ir gerinti bendrą klasės atmosferą.
- Šeimos konsultavimas: Psichologai konsultuoja tėvus, kaip efektyviai bendrauti su vaikais, spręsti auklėjimo sunkumus, motyvuoti mokytis ir kurti harmoningus santykius šeimoje.
- Specializuotos pagalbos centrai: Vaikų raidos centruose ir klinikose edukacinės psichologijos specialistai teikia pagalbą vaikams, turintiems mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų, atlieka psichologinį įvertinimą ir sudaro individualius intervencijos planus.
- Moksliniai tyrimai: Edukacinės psichologijos srityje nuolat vykdomi tyrimai, siekiant geriau suprasti mokymosi procesus, nustatyti veiksmingiausius ugdymo metodus ir kurti naujas intervencijos programas.
Mokyklinės psichologijos programos
Mokyklinės psichologijos programos yra skirtos psichologinės pagalbos teikimui ugdymo proceso dalyviams. Šių programų metu specialistai mokosi vykdyti vertinamuosius ir mokslinius tyrimus, ugdosi įvairius gebėjimus. Programos dalyviai susipažįsta su dažniausiomis psichologinėmis problemomis, kurios kyla vaikams ir paaugliams ugdymo įstaigose, ir specialisto galimybėmis jas spręsti, taip pat su psichologinio vaiko įvertinimo principais, skirtingais psichoterapijos ir tyrimų metodais, rizikingo elgesio prevencija, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir paauglių psichologija. Taip pat, programose numatyti pasirenkamieji dalykai, nagrinėjantys konfliktų valdymą, kūrybiškumo lavinimą, darbą su šeima, karjeros konsultavimą ir kitas veiklas ugdymo įstaigose.
Programose nuosekliai derinama teorinės psichologijos žinios, tyrimai ir praktika Programoje apimamos tikslinės grupės: vaikai nuo kūdikystės ir jaunuoliai iki 21 m. (turintys specialiuosius ugdymo poreikius), jų šeima, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinčios institucijos, bendruomenė. Holistiškas požiūris taikant psichologines intervencijas, prevenciją ir sveikatos stiprinimą. Ekologiniu požiūriu ir problemos sprendimo analize grindžiama vaiko psichologinio įvertinimo samprata kartu taikant konkrečius vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Studijų pasiekimų vertinimui taikomi metodai, orientuoti į nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimą ir užduoties atlikimo proceso vertinimą ir įsivertinimą. Daugumai dalykų taikomas kaupiamasis vertinimas.
Mokyklinės psichologijos programos temos
Mokyklinės psichologijos programos apima įvairias temas, kurios yra svarbios dirbant su vaikais ir paaugliais mokyklose. Štai keletas pavyzdžių:
- Bendravimas grupėje
- Lėlių terapija
- Kodėl reikia sekti pasakas?
- Meno terapija ir mokymosi sunkumai
- Vaiko pyktis ir agresija
- Vaikų baimės
- Netektis
- SUP vaikai. Autizmas
- SUP vaikai. Hiperaktyvumas
- Autizmas vaikystėje
- Disleksija
- Ugdymo diferencijavimas
- Koučingo technikos
- Viešas kalbėjimas
- Konfliktų mediacija
- Susirinkimų vedimas
- Stresas darbe
- Mikroklimatas komandoje
- Konfliktai
- Pradinukas
- Sunkumai paauglystėje
- Vaikų ir tėvų konfliktai
- Nenoriu mokytis!
- Priklausomybė nuo kompiuterio
- Stresas mokykloje
- Psichologinis atsparumas
Edukacinės psichologijos studijos Lietuvoje
Norint tapti edukacinės psichologijos specialistu, būtina įgyti aukštąjį išsilavinimą šioje srityje. Studijų programos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinčioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos - teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis.
Edukacinės psichologijos programų absolventų patirtys
Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys. Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga.
Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose - tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete - didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių.
Pastaruosius penkerius metus darbuojuosi vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje viename Norvegijos miestelyje. Poliklinika užsiima vaikų ir paauglių tyrimu, diagnostika bei gydymu. Dirbame su įvairių sunkumų turinčiais vaikais bei jų artimiausia aplinka, tėvais ir mokymo įstaigomis. Savo darbe nuolat naudoju žinias, įgytas Edukacinės psichologijos magistrantūros studijų metu.
Edukacinės psichologijos magistro studijas užbaigiau 2013 m. Dabar esu VIMS - International Meridian School psichologė bei Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė. Šios magistro studijos buvo labai kryptingos ir orientuotos į realias žinias bei įgūdžius, kurių reikės dirbant, itin daug pasitikėjimo savimi suteikė aktyvi praktika mokykloje. Pabaigus studijas iš karto pradėjau darbą gimnazijoje, jausdama tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, tai buvo tik startas profesinei karjerai, mat renkantis šią sritį, svarbu priimti ir mokymosi visą gyvenimą stilių.
Rinkdamasi Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijas tikėjausi, kad čia gausiu plačių žinių apie vaiko raidą, emocijų, elgesio ir mokymosi ypatumus. Ir šie mano lūkesčiai išsipildė su kaupu! Ypatingai vertinu tai, kad mokėmės matyti vaiko patiriamus sunkumus ir ieškoti jų sprendimo, atsižvelgdami į kontekstą: vaiko stiprybes, šeimą, mokyklos ir bendruomenės teikiamas paslaugas. Šiose studijose sukuriama daug galimybių stiprinti praktinius konsultavimo, vertinimo, prevencinių programų kūrimo įgūdžius. Taip pat man svarbu, kad išmokau taikyti patikimus, standartizuotus, Lietuvoje adaptuotus įvertinimo įrankius.
Vasaros edukacinės programos vaikams
Vasaros atostogų metu vaikai gali dalyvauti specializuotose edukacinėse programose, kurios padeda jiems tobulinti įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą ir smagiai praleisti laiką.
Vasaros edukacinė programa 7-18 m. Stovyklos pamainų datas rasite registracijos formoje, stovyklos vyks nuo birželio 30 d. Pamainos trukmė 5 d. nuo 9 iki 13 val. Stovyklos veiklos bus pritaikytos pagal amžiaus grupes, atsižvelgiant į psichosocialinius poreikius ir galimybes. Jaunesniems vaikams vyks emocijų pažinimo žaidimai, pasakų terapija ir kūrybinės dirbtuvės, o vyresniems - savęs pažinimo užsiėmimai, streso valdymo diskusijos ir psichoedukacinės dirbtuvės. Vaikai ir paaugliai dalyvaus socialinio ir emocinio ugdymo veiklose, kurios gerins bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdys empatiją ir pasitikėjimą savimi. Bus organizuojami emocijų atpažinimo ir valdymo pratimai, komandiniai žaidimai bei pasitikėjimo stiprinimo užduotys. Konfliktų valdymo situacijos bus sprendžiamos per interaktyvias diskusijas ir vaidmenų žaidimus. Atliekamos užduotys skatins kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą. Vaikai kurs meno projektus gamtoje, ugdydami kūrybiškumą ir saviraišką. Kvėpavimo, atsipalaidavimo bei dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai padės valdyti stresą ir ugdyti emocinį atsparumą. Praktinės dirbtuvės suteiks įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienes problemas, kurias vaikai, tikimasi, panaudos mokykloje ir namuose.
Pozityvaus ugdymo programos mokytojams
Pozityvaus ugdymo įgūdžių tobulinimo programa pagal STEP-M metodiką skirta mokytojams, dirbantiems su vaikais nuo kūdikystės iki 5 klasės. Vieną mokytojų grupę sudaro 8-14 dalyviai (-ės). Grupė pagal STEP-M programą susitinka 10 kartų. Organizuojame tiek kontaktinius, tiek nuotolinius (Zoom) susitikimus. Mokomasi pagal „Mokytojo knygą“. STEP-M programų susitikimuose dalyvauja programos vadovas (-ė) ir grupės dalyviai-mokytojai. Programos trukmė - 56 ak. val. Programa akredituota VDU Švietimo akademijos. STEP-M programos rengėjos: psichologės dr. Jolita Jonynienė, Audronė Kerpaitė, Jūratė Lietuvnikienė, Rūta Lingytė, psichologė-psichoterapeutė Aušra Norė ir andragogė Ijola Petrauskienė. STEP-M programas baigusiems dalyviams-mokytojams išduodami kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys pažymėjimai. Kiekvienos grupės dalyviams (-ėms) suteikiama tęstinių supervizijų galimybė.
Susitikimo metu įgarsinsite kylančius klausimus apie mokinių elgesį, atrasite, ko galite tikėtis iš STEP-M programos. Susitikimo metu aptarsite psichologines mokinių elgesio priežastis, atpažinsite pasikartojančius jų elgesio modelius.
Psichologijos dalyko svarba gimnazijoje
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.
Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus. Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija), Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija), Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas. III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.
Pažinimo procesų ir asmenybės sampratos nagrinėjimas psichologijos pamokose
Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.
Socialinių santykių analizė psichologijos pamokose
Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.
Psichinės sveikatos ugdymas mokykloje
Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.
tags: #kiek #vaikai #turi #mokytis #psichologijos