Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Lietuvoje sergamumas miokardo infarktu didėjo nuo 206 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2007 m. iki 298 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2018 m. Be to, pastebima, kad sergantieji jaunėja. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip stresas veikia mirtingumo statistiką, kokios yra pagrindinės rizikos grupės ir kokios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Miokardo infarktas: kas tai ir kodėl jis pavojingas?
Miokardo infarktas įvyksta tuomet, kai nutrūksta širdies raumenį (miokardą) maitinančios arterijos kraujotaka ir pažeidžiama raumens dalis. Tai yra lėtinės išeminės širdies ligos (IŠL) pasekmė, kai ilgesnį laiką veikiant įvairiems rizikos veiksniams yra pažeidžiamos širdį maitinančių arterijų sienelės, šių kraujagyslių spindis pamažu siaurėja ir galiausiai dėl esančių pakitimų nutrūksta kraujo tėkmė, maitinanti širdies raumenį.
Pagrindiniai miokardo infarkto simptomai priklauso nuo pažeistos širdį maitinančios arterijos vietos, jos dydžio, pažeistų kraujagyslių kiekio ir nuo to, kokia kraujotaka toje miokardo vietoje yra iš kitų arterijų. Vis dėlto pagrindiniai ir dažniausi simptomai yra stiprus skausmas krūtinėje, paprastai jaučiamas kairėje jos pusėje, tačiau skausmas gali plisti ir į dešinę pusę, taip pat į nugarą, po mentimi, į ranką, riešą, net žandikaulį. Galimas ir skausmas ties skrandžio duobute, o jį paprastai lydi šalto prakaito pylimas, mirties baimė, bendras silpnumas, gali būti pykinimas. Be to, pasitaiko atvejų, kuomet juntamas ne skausmas, o stiprus dusulys, ypač sergantiems cukriniu diabetu. Neretai miokardo infarktas baigiasi staigia ir netikėta mirtimi, nors anksčiau žmogus jokių simptomų nejautė.
Rizikos veiksniai: ką galime kontroliuoti ir ko ne?
Išeiminių širdies ligų, sukeliančių miokardo infarktą, priežastis skirstome į dvi grupes: rizikos veiksniai, kuriuos galime valdyti, ir tie, kurių negalime pakeisti.
Veiksniai, kuriuos galime valdyti:
- Nesubalansuota mityba
- Rūkymas
- Mažas fizinis aktyvumas
- Per didelis svoris
- Aukštas kraujospūdis
- Aukštas cukraus kiekis kraujyje
- Stresas
- Padidėjęs kraujo krešumas
- Padidėjęs nedidelio tankio lipoproteinų kiekis, nustatomas atliekant specialų tyrimą
Veiksniai, kurių negalima pakeisti:
- Amžius (vyrams virš 40 m., moterims virš 50 m.)
- Lytis (vyrams - didesnė rizika)
- Paveldimumas
- Anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems
- Jau nustatytos aterosklerozinės kilmės kraujagyslių ligos (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir t.t.)
Streso ir miego trūkumo įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms
Didelę dalį rizikos veiksnių galime kontroliuoti patys. Itin svarbu nerūkyti, vengti pasyvaus rūkymo, atkreipti ypatingą dėmesį į mitybą: kuo mažiau pusgaminių, produktų su pridėtiniu cukrumi, o visi saldūs produktai, tarp jų ir medus bei vaisiai, turėtų būti vartojami tik iki 12 val. dienos, nebent žmogaus fizinis aktyvumas išties aukštas. Jei norime vartoti angliavandenius, jie turi būti suvartojami energijai fizinio krūvio metu, nes priešingu atveju tai kaupiasi riebalų pavidalu ne tik pilvo ar šlaunų srityje, bet ir aplink vidaus organus, sukelia cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, podagrą, onkologines ligas.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Kokybiškas miegas taip pat itin svarbus. Buvo atlikti tyrimai, jog eilę metų tą pirmadienį, kai laikas iš žiemos laiko keičiamas į vasaros laiką, t.y. miegama 1 valanda trumpiau, įvyksta 24 proc. daugiau miokardo infarkto atvejų, lyginant su kitomis dienomis. O keičiant laiką iš vasaros į žiemos, kai miegama 1 valanda ilgiau, miokardo infarkto atvejų sumažėja 21 proc.
Galiausiai, vengiant miokardo infarkto, būtina mažinti streso, įtampos kiekį gyvenime. Atlikti tyrimai parodė, jog COVID-19 pandemijos metu labai reikšmingai padidėjo sergamumas ŠKL ir miokardo infarktu. Tai buvo siejama ne tik su sudėtingesne tvarka patekti pas gydytoją kardiologą, tačiau ir su stipriai padidėjusiu streso lygiu. Norint sumažinti stresą, būtina skirti pakankamai laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui, užsiimti malonia veikla, būti fiziškai aktyviems, valgyti sveiką ir kokybišką maistą, kuo daugiau būti gamtoje ir gryname ore, taip pat padėti kitiems.
Kaip atpažinti miokardo infarktą ir ką daryti?
Miokardo infarktas gali ištikti bet kur ir bet kada, todėl svarbu žinoti, kaip jį atpažinti ir kaip elgtis. Atpažįstant miokardo infarktą, itin svarbus skausmo apibūdinimas: MI atveju šis yra intensyvus, gniaužiantis, maudžiantis, deginantis skausmas krūtinėje, tipinė lokalizacija - už krūtinkaulio arba kairėje krūtinės ląstos pusėje, galintis plisti į kaklą, apatinį žandikaulį ar kairę ranką. Visgi nederėtų šio skausmo painioti su aštriais, duriančiais skausmais krūtinėje, kurie taip pat gali įradijuoti į kairę ranką - tokie skausmai dažniausiai nėra būdingi miokardo infarktui. Juos gali sąlygoti kita krūtinės, stuburo ar peties patologija. Sunkiais MI atvejais galimas sąmonės netekimas ir gyvybinių funkcijų sustojimas.
Pirmasis žingsnis įtariant miokardo infarktą - kviesti greitąją medicinos pagalbą, antrasis - padėti žmogui nusiraminti iki atvyks greitoji medicinos pagalba. Asmenys, patiriantys miokardo infarktą, dažniausiai būna susijaudinę, išsigandę, tad dar labiau padidėja deguonies poreikis miokarde, sąlygojantis dar didesnę miokardo (širdies raumens) pažaidą. Todėl svarbiausia padėti žmogui nurimti, jeigu žmogus stovi - padėti atsisėsti ir nuolat sekti jo gyvybines funkcijas, o joms sutrikus būtina laiku suteikti pirmąją pagalbą.
Kai sustoja širdis, pradinis gaivinimas turėtų būti pradėtas nedelsiant, nes apytikriai po 3-4 minučių prasideda negrįžtami galvos smegenų pokyčiai - galvos smegenų ląstelių žūtis, o po 8-10 minučių žmogus miršta. Nedelsiant pradėjus pradinį gaivinimą, t.y. sukūrus dirbtinę kraujotaką spaudinėjant krūtinės ląstą ir, turint apsaugos priemones, pradėjus dirbtinį kvėpavimą ar taikant išorinę defibriliaciją, žmogaus išgyvenamumo šansai padidėja 2-4 kartus, o taip pat sumažėja neurologinio pažeidimo mastas žmogų atgaivinus. Todėl pamačius susmukusį žmogų būtina išdrįsti prieiti ir, įvertinus gyvybines funkcijas, iškart pradėti išorinį širdies masažą bei, esant galimybei, taikyti defibriliaciją.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Kalbant apie medikamentines pagalbos priemones esant skausmui krūtinėje, jų vartojimas nepatikslinus diagnozės gali būti ne tiek naudingas, kiek žalingas, nes krūtinės skausmo priežasčių sąrašas yra itin ilgas ir esant kai kurioms būklėms netinkamų medikamentų vartojimas gali tik pabloginti situaciją. Todėl medikamentines priemones saugiau gali paskirti greitosios medicinos pagalbos personalas, įvertinęs kliniką ir atlikęs elektrokardiogramą. Ankstyvesnis medikamentų skyrimas gali būti naudingas, jei žmogus jau buvo patyręs miokardo infarktą ar turi ilgą koronarinės širdies ligos istoriją.
Psichikos sveikatos svarba ir streso įtaka mirtingumui
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. laikotarpiu padidėjo 1,3 karto. Stresas, įtampa darbe ir socialinė izoliacija gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, didindami kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir skatindami uždegiminius procesus.
COVID-19 pandemija parodė, kaip stresas gali paveikti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Karantinas, socialinė izoliacija ir baimė dėl sveikatos padidino streso lygį, o tai prisidėjo prie didesnio sergamumo ŠKL ir miokardo infarktu.
Alkoholio vartojimas ir mirtingumas
Neriant giliau, iš Higienos instituto duomenų matyti, kad daugiau nei pusė alkoholio vartojimo tiesiogiai sukeltų mirčių lėmė alkoholinė kepenų liga, pernai nusinešusi 346 gyvybes. Palyginimui, tokių mirčių 2019 m. buvo 226, 2020 m. - 301. Alkoholis kasmet pasiglemžia vis daugiau lietuvių gyvybių.
Pandemija sukėlė daug streso. Žmonės turėjo izoliuotis, sėdėti namie, negalėjo keliauti, socializuotis. Daugelį tai privedė prie depresijos, kurią jie skandino alkoholyje. Guostis galima nebent tuo, kad gūdžiais 2010 m. buvo dar blogiau. Tąmet alkoholinė kepenų liga Lietuvoje atėmė 445 gyvybes. Ženklią dalį stipriųjų gėrimų sukeltų mirčių statistikoje ir toliau sudaro atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu. Pernai dėl šios priežasties mirė 139 Lietuvos gyventojai. Palyginimui, 2020 m. fiksuotos 136 tokios mirtys, bet 2019 m. - 159. Nusikėlę į 2010 m. sužinome, kad tuomet atsitiktinai apsinuodiję alkoholiu mirė net 310 lietuvių.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Medikai nurodo, kad jų pagalbos dėl apsinuodijimo alkoholiu prašo tiek nuolat girtaujantys asmenys, tiek per šventes stipriųjų gėrimų padauginę lietuviai. Į gydytojų rankas patenka ir didesnį alkoholio kiekį pavartoję nepilnamečiai.
Plaučių vėžys: statistika ir prevencija
Lapkritis - Kovos su plaučių vėžiu mėnuo. Tai daugiausiai gyvybių nusinešanti vėžio forma. Tai yra aštunta dažniausia žmonių mirties priežastis pasaulyje. Šiurpi plaučių vėžio statistika įrodo, kad apie šią ligą kiekvienas turėtume žinoti kur kas daugiau. Pagal 2014 m. Pasaulinę vėžio ataskaitą, visame pasaulyje per metus nustatyti 1.8 milijonai naujų susirgimo plaučių vėžiu atvejų. Kadangi plaučių vėžį labai sunku prognozuoti, visame pasaulyje per metus ši liga nusinešė 1.6 milijonų žmonių gyvybes. Remdamasi rūkymo, sergamumo ir mirčių priežasčių tendencijų analize, PSO prognozuoja, kad plaučių vėžiui teks vis didesnė dalis iš visų mirties priežasčių.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje plaučių vėžys buvo 5-a pagal dažnį mirties priežastis vyrams ir 8-a - moterims. Iš viso nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 7872 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo plaučių vėžio - 1309 asmenys. Antra pagal dažnį mirties priežastis tarp piktybinių navikų buvo skrandžio vėžys, nuo kurio mirė 643 asmenys, trečia - krūties vėžys, nusinešęs 568 asmenų gyvybes.
Apie 90 proc. visų plaučių vėžiu susirgusių asmenų rūko arba rūkė praeityje. Dar apie 6-7 proc. sudaro rūkalių partneriai, šeimos nariai, kurie priversti pasyviai rūkyti. Tik nedidelė dalis ligonių susirgo plaučių vėžiu dėl kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, tokių kaip asbestas.
Svarbiausias rizikos veiksnys susirgti plaučių vėžiu yra rūkymas, todėl tose šalyse, kuriose rūkymo paplitimas didžiausias - sergamumas plaučių vėžiu yra didžiausias. Tačiau tenka pastebėti, kad šiuolaikinės tendencijos yra tokios, kad mažėja rūkančių vyrų, tačiau daugėja rūkančių moterų. Lietuvoje vis dar didelė gyventojų dalis rūko. Svarbu žinoti, kad palyginti su niekada nerūkiusiais, rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie keliasdešimt kartų didesnė. Todėl svarbiausia plaučių vėžio prevencijos ir sergamumo mažinimo priemonė yra atsisakymas tabako rūkymo.
Mirtingumo statistika Lietuvoje: bendras vaizdas
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės - beveik tiek, kiek gyventojų turi Alytaus miestas. Šis mirčių skaičius per metus ūgtelėjo - 2021 m. šalis neteko 4 199 asmenimis daugiau nei 2020-aisiais. Viena tokio gyventojų mirtingumo augimo priežasčių - COVID-19 pandemija, tačiau specialistai pabrėžia, kad daugiausia šalies gyventojų vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šios ligos sudarė beveik pusę - 48,2 proc. - visų mirties atvejų, o 14,7 proc. mirčių lėmė COVID-19.
Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, praėjusių metų šalies gyventojų mirtingumo statistika išties kelia nerimą. Jos duomenimis, mirčių nuo COVID-19 skaičius paaugo kone 3 kartus: nuo 5,2 proc. 2020-aisiais iki 14,7 proc. 2021-aisiais. Kita vertus, kraujotakos sistemos ligų mirtingumo kreivė nusileido. Pernai šios ligos lėmė 4,5 proc. mažiau mirčių nei užpernai.
Visgi skubėti tuo džiaugtis nereikėtų. Kraujotakos sistemos ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių Lietuvoje priežastimi, tik jų procentinė išraiška kito, nes ši proporcingai lyginta su COVID-19 nulemtu mirtingumu. Labai daug žmonių šalyje sirgo koronavirusu, daug jų ir mirė. Kitas priežastinis ryšys - dauguma mirusiųjų buvo rizikos grupėje, nes sirgo lėtinėmis - širdies ir kraujotakos sistemos - ligomis. Taigi, jos lėmė ir nemažą dalį mirčių nuo COVID-19.
Ji priduria, kad pernai mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16-64 metų), iš kurių 70,5 proc. buvo vyrai, 29,5 proc. - moterys. Anot J. Čelutkienės, didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų ir moterų dažniausiai mirdavo nuo išeminių širdies ligų. Tačiau 2021-aisiais situacija pasikeitė. Praėjusiais metais pagrindine jaunesnių darbingo amžiaus moterų mirties priežastimi tapo nebe širdies ligos, o COVID-19. Tokių rodiklių dar nėra buvę. Darbingo amžiaus moterų grupėje COVID-19 aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Kodėl? JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją širdies ligos jau buvo visų rasių ir etninių grupių moterų sąrašo viršuje. Tik dabar matome koronaviruso sukeltą streso, socialinių iššūkių, išaugusių atsakomybių ir mažesnio rūpinimosi savimi rezultatą. Šios priežastys neretai lemia širdies ligų vystymąsi, patekimą į rizikos grupes, o tai dažnai baigiasi mirtimi nuo COVID-19.
Medikės žodžius tik patvirtina bendra šalies gyventojų mirčių statistika. Nors nuo 2015-ųjų mirtingumas nuo širdies ligų mažėjo, prieš kelerius metus jis vėl pradėjo augti. Užpernai šios ligos nusinešė 9,8 proc. daugiau gyvybių nei 2019-aisiais, pernai - 8,8 proc.
Situaciją smarkiai pablogino COVID-19 pandemija. Karantinas apribojo sveikatos priežiūros teikimo paslaugas, pacientai gerokai rečiau lankėsi pas šeimos gydytojus, kardiologus, kitus specialistus. Tiek stacionarių, tiek ambulatorinių gydymosi galimybių mažėjo, sutriko diagnostika, prevencija. Taip pradėjo kilti mirtingumas tiek nuo COVID-19, tiek nuo kraujotakos sistemos ligų. Pastarųjų susirgimų riziką pastebimai kelia ir didelis cholesterolio kiekis, tačiau moksliniai tyrimai teikia daug vilties. Jie rodo, kad žmonių, vartojusių cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, statinus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė, o buvimo laikas ligoninėje - apie 39 proc. Anot J. Čelutkienės, statinai yra vieni saugiausių kardiologinių vaistų.
Taip pat reiktų nepamiršti, kad gera sveikata yra kompleksinių veiksmų rezultatas. Siekiant išvengti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtina rūpintis savo mityba, vengti streso, gyventi aktyviai, atsisakyti žalingų įpročių.
Prevencinės priemonės: kaip sumažinti riziką?
Norint sumažinti streso poveikį sveikatai ir mirtingumo statistiką, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Sveika mityba: Valgykite daug vaisių, daržovių, grūdų ir liesos mėsos. Venkite perdirbtų maisto produktų, saldžių gėrimų ir riebalų.
- Fizinis aktyvumas: Reguliariai sportuokite bent 30 minučių per dieną.
- Kokybiškas miegas: Miegokite 7-8 valandas per naktį.
- Streso valdymas: Išmokite valdyti stresą per meditaciją, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas.
- Žalingų įpročių atsisakymas: Nerūkykite ir nevartokite alkoholio per daug.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir atlikite reikiamus sveikatos patikrinimus.