Kiekvienas žmogus yra unikalus, o asmenybės unikalumas yra daugelio psichologinių teorijų dėmesio centre. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip asmenybės unikalumas atsiskleidžia per mąstymą, remiantis skirtingų teoretikų požiūriais ir atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės kontekstą. Straipsnyje bus aptariamas asmenybės prigimties klausimas, atsižvelgiant į K. Horney (sociokultūrinė psichoanalizė) ir G. W. Allport (dispozinė teorija) teorijas, bei nagrinėjama, kaip individualus mąstymas ir patirtis formuoja unikalų asmenybės portretą.
Įvadas į Asmenybės Unikalumą
Asmenybės unikalumas - tai kiekvieno žmogaus individualios savybės, patirtys ir mąstymo būdai, kurie jį išskiria iš kitų. Vienos moterys yra ramios ir paslaptingos, kitos spinduliuoja energiją, dar kitos išsiskiria savo išmintimi ar empatija. Žmonės prie kitų traukia dėl autentiškumo, empatijos ir gebėjimo kurti saugią atmosferą, taip pat dėl pasitikėjimo savimi, aiškumo ir mąstymo. Kiekvienas žmogus yra tarsi gaivaus oro gurkšnis - jo unikalumas, spontaniškumas ir laisvė įkvepia kitus būti savimi. Žmonės prisimena tuos, kurie nemėgina įtilpti į jokius rėmus.
K. Horney ir Sociokultūrinė Asmenybės Teorija
K. Horney, kalbėdama apie asmenybę, pabrėžia, kad jos vystymuisi didelę įtaką daro sociokultūrinė aplinka, o veiksnys, lemiantis vystymąsi, yra socialiniai santykiai tarp vaiko ir tėvų. K. Horney labiau kreipia dėmesį į neurotinę asmenybę, o neurozę aiškina kaip unikalių tarpasmeninių santykių sutrikimą. Neurozės pagrindą, pasak Horney, sudaro konfliktas tarp pykčio ir nerimo.
Sociokultūrinės Aplinkos Įtaka
K. Horney teigimu, asmenybės vystymąsi veikia sociokultūrinė aplinka. Ypač daug ji rašė apie socialinius santykius tarp vaiko ir tėvų. Jeigu šeimoje vaikas jaučia pavydą broliui, seseriai ar vienam iš tėvų, tai šie jausmai turės įtakos tolesniam jo gyvenimui. Pavydas - tai žmogiškos reakcijos, bet jas dirbtinai skatina atmosfera, kurioje vaikas auga. Pavydą kursto tokie veiksniai kaip žmogiškos šilumos stygius ir konkurencija. Tokia situacija atsiranda šeimoje, kai tėvai būna nusivylę savo gyvenimu. Jeigu vaikas dėl kokių nors priežasčių jaučia priešiškumą kuriam nors šeimos nariui, tačiau vietoj to, kad maištautų, tą priešiškumą išstumia į pasąmonę, jam kyla pavojai tokie kaip jausti kaltę ir nesijausti vertam meilės. Vėlesniame gyvenime išstumtas priešiškumas gali sukelti nerimą. Priešiškumą išstumti į pasąmonę taip pat verčia bejėgiškumas, baimė, meilė, kaltės jausmas.
Vaiko Priklausomybė nuo Tėvų
Vaiko gyvenime turi įtakos priklausomybė nuo tėvų. Tai lemia tėvų, auklėjančių savo atžalą, siekiai - ar jie nori išauklėti vaiką stiprų, drąsų, nepriklausomą, apsukrų įvairiomis aplinkybėmis, ar labiausiai stengiamasi jį pridengti, padaryti klusnų, neleisti pažinti tikro gyvenimo, kitaip tariant įsprausti jį į vaikiškumą iki sulauks dvidešimties ar ilgiau. Galiausiai kuo labiau vaikas stengiasi maskuoti neapykantą savo šeimai, pavyzdžiui, taikydamasis prie tėvų pažiūrų, juo stipriau jis projektuoja savo nerimą į išorinį pasaulį ir šitaip įsitikina, kad „pasaulis“ apskritai yra pavojingas ir grėsmingas, o žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis priešiškame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie kalbą ir tikrovės suvokimą
G. W. Allport ir Dispozinė Asmenybės Teorija
G.W.Allport teigia, kad asmenybė - tai vidinė, dinaminė individo psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų prisitaikymą prie aplinkos, elgesį ir mąstymą; asmenybė yra tai, kas slepiasi po išorinėmis savybėmis ir elgesiu. Dviejų vienodų asmenybių negali būti. Pasak Allport, apskritai psichologijos tikslas - sumažinti nesantarvę tarp filosofijos krypčių.
Laisvė ir Determinizmas
Pasak G.W.Allport, žmogus turi mažai laisvės pasirinkti, bet jis vis dėlto gali rinktis. Pavyzdžiui, kai žmogus susiduria su kliūtimi, tada jis nusprendžia ką jam daryti ir nugali sunkumus. Veikėjas nesugeba apžvelgti savo veiksmų didžiulėje erdvės ir laiko matricoje. Jis veikia pasirinkimo, o ne likimo sistemoje. Laisvė priklauso nuo to, ar individas turi daug elgesio pasirinkimo galimybių. Taigi tik vieną sugebėjimą turinčiam, tik vieną sprendimą žinančiam asmeniui prieinama tik vienas laisvės laipsnis. Labai patyrusiam asmeniui, žinančiam daug elgesio krypčių, pasiekiami ir aukštesni laisvės laipsniai, t.y. plačiai išsilavinęs žmogus laisvesnis už siaurai išsilavinusį. Žmogus gali valdyti savo emocijas, nes jis yra laisvas. Priešingai negu K.Horney, G.W.Allport teigia, kad apie žmogų galima daugiau sužinoti tyrinėjant jo sąmoningus planus, nei išstumtus į pasąmonę vaikystės prisiminimus. Suaugęs žmogus suvokia, ką jis daro ir kodėl, t.y. jis žino savo tikslus. Vadinasi, žmogaus elgesys, pasak G.W.Allport, nėra determinuotas.
Racionalumas ir Iracionalumas
G.W.Allport mano, kad žmogus yra visiškai racionali būtybė, kuri remiasi savo logiškais samprotavimais, priimdama sprendimus, apmąstydama įvykius. Žmogus gali save racionaliai valdyti, tai yra - rasti protingą problemų sprendimą, planuoti tikslus, tinkamai prisitaikyti prie aplinkos. Žmogaus elgesį palaiko mąstymo procesai - planavimas ir ketinimai. Taigi dauguma žmonių yra užsiėmę savo gyvenimo ateitimi, žmogaus tikslai, planai, ketinimai ir pasirinkimai yra nukreipti į ateitį. Kalbėdamas apie racionalumą G.W.Allport remiasi J.Locke‘u ir Leibnitzu teiginiais apie intelektą. Leibnitzo manymu, intelektas yra savaime nuolatos aktyvus, pratęs racionaliai spręsti klausimus. Aktyviam asmeniui yra būdingas intelektas, racionalus mąstymas. Asmenybę valdo ne tik žmogaus rūšiai bendrų potraukių negausų paveldą veikiantys stimulai. Asmenybės tapsmo procesą valdo dar ir dispozicija suprasti savo galimybes. Tai yra, visuose savo raidos etapuose tapti būdinga žmogiška būtybe. Vienas pačių būtiniausių sugebėjimų - tai individuacija, individualaus gyvenimo būdo formavimas. Tiems, kas to stiliaus laikosi, būdinga save įsisąmoninti, kritiškai vertinti ir ugdyti. Daugelis filosofų racionaliąją asmenybės prigimtį laikė pačia ryškiausia asmenybės savybe.
Asmenybės Prigimties Poliarinės Sąvokos
Abiejų teoretikų požiūrį į žmogaus prigimtį galima apibrėžti devyniomis poliarinėmis sąvokomis:
- Laisvė ir determinizmas: Kiek žmogaus elgesys yra nulemtas jo sąmonės ir pasąmonės, kiek jis turi vidinės laisvės kontroliuoti savo mintis ir elgesį.
- Racionalumas ir iracionalumas: Kokiu laipsniu mūsų sąmoningas protas veikia kasdieninį elgesį.
- Holizmas ir elementalizmas: Ar žmogų galima pažinti ir paaiškinti tik analizuojant asmenybę kaip nedalomą ir vieningą visumą, ar analizuojant kiekvieną elgesio aspektą atskirai.
- Konstitucionalizmas ir invaironmentalizmas: Ar asmenybė yra aplinkos rezultatas, ar ir genetinių faktorių ir auklėjimo rezultatas.
- Kintamumas ir pastovumas: Kiek žmogus gali pasikeisti per savo gyvenimą.
- Subjektyvumas ir objektyvumas: Ar žmogus gyvena savo subjektyviame pasaulyje, kuris labiausiai ir veikia jo elgesį, ar žmogaus elgesį labiau veikia objektyvūs, išoriniai veiksniai.
- Proaktyvumas ir reaktyvumas: Ar žmogaus elgesį skatina vidiniai asmenybės veiksniai, ar aplinka.
Šios sąvokos padeda suprasti, kaip skirtingi teoretikai interpretuoja žmogaus prigimtį ir asmenybės vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Asmenybės Unikalumas ir Šiuolaikinė Visuomenė
Šiandieninė visuomenė skatina individualumą ir unikalumą, tačiau kartu susiduriama su tam tikrais iššūkiais ir paradoksais. Vienas iš jų - „aš ne tokia kaip kitos“ fenomenas, kuris gali neigiamai veikti moterų solidarumą ir skatinti konkurenciją.
„Aš Ne Tokia Kaip Kitos“ Fenomenas
Dabartinė jaunoji karta yra linkusi griauti senesniems laikams įprastus ir nekvestionuojamus visuomenės standartus bei stereotipus. Šiandien tampa akivaizdu, jog dėl vis labiau liberalėjančios visuomenės, daugelis seniai įsigalėjusių socialinių konstruktų ar net žeminančių standartų nyksta, o jų problemiškumas vis dažniau iškeliamas į dienos šviesą. Toksiška visuomenės praktika nuo mažų dienų skatina moteriškumą ir tradicines lyčių roles, tačiau kartu ragina vengti vyriško dėmesio ir prielankumo. Juk visuomet atrodė, kad moterys privalo atrodyti patraukliai, net ir būdama namie ir plaudama indus, mandagus, kartais net koketiškas bendravimas ilgą laiką buvo siejamas su moteriškumo kerais. Tuomet, populiariojoje kultūroje moterys imta vaizduoti dvejopai. Pirmuoju stereotipu dažniausiai būdavo sukuriama linksma ir nuotykių ieškanti blondinė, kuri nevengia flirto ir vyrų dėmesio, tačiau yra gana paviršutiniška ir siekianti asmeninės naudos. Tikėtina, jog kiekvienas mūsų yra matęs bent vieną tokį kino filmą, serialą, o galbūt ir skaitęs knygą. Tokios merginos pristatomos kaip geresnės, tiksliau suvokiančios toksiško vyriškumo įtakojamą visuomenę bei griaunančios jos standartus. Tokia stereotipinė logika persikelia ir į gyvenimo realijas, moterys vis dar yra linksniuojamos bei pašiepiamos dėl tokių dalykų kaip pomėgis apsipirkinėti ar dažytis. Nors mūsų visuomenė yra sparčiai modernėjanti, tačiau kartu išlaiko ir tam tikras tradicijas bei normas. Nors lyties suvokimo tema diskusijų gali būti aršių, šiuo atveju koncentruojamasi tik į faktą, jog moteriškumas ir vyriškumas vis dar turi konkrečius vaizdinius, kurie gali sukurti nereikalingas priešpriešas. Moteriškumas nėra konkreti ir neginčytina esybė, veikiau kiekvieno asmens suvokimas. Svarbus supratimas, kad žmonės nėra vienodi, jų pasirinkimai, gyvenimo būdas, savybės ir charakterio ypatybės koreliuoja ne tik su lytimi. Taip vystosi mizoginija, vienas iš negatyvių šiandienos visuomenės bruožų. Iš tiesų, mizoginija gali būti priskiriama net politinei ideologijai ir padeda tam tikra prasme padeda išlaikyti patriarchalinį valdymą. Pirmoji, dažnai pateikiama kaip atsvara antrajai, gėris prieš blogį, protas prieš grožį. Taip ir gimė „aš ne tokia kaip kitos‘‘ moterų karta, kuri šia filosofija užaugino ir savąsias dukras. Juk žmogus nėra vienpusis ir galutinis sutvėrimas. Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais šis fenomenas vis labiau pašiepiamas, kartu atkreipiamas ir dėmesys į internalizuotą mizogoniją - pačių moterų neapykantą moterims. Tai nėra solidaru, ypač dabar, kai moterys skatinamos viena į kitą žvelgti kaip į drauges, ne konkurentes. Iš tiesų, praėję dešimtmečiai buvo palanki terpė šiam fenomenui įsigalėti. Nors visuomenė laisvėjo, tačiau, kai kurie stereotipai ir žmonių kategorizavimas liko gajūs. Atsisakant moterų supriešinimo stengiamasi sujungti visuomenės grupę, kuri dažniau konkuruoja dėl kitos lyties dėmesio, o ne asmeninių pasiekimų. Asmeniniai žmogaus pasirinkimai, būdo bruožai, net hobiai, neturėtų būti smerktini ir įstumiami į lyties apibrėžtus rėmus. Unikalumas svarbus kiekvienam asmeniui, tačiau jis nėra sukuriamas dirbtinai. Toksiškas savosios lyties nuvertinimas ir niekinimas gana kenksmingai veikia stereotipinių lyčių vaidmenų kaitą, riboja žmogaus laisvę. Realus ar tariamas kitoniškumas yra tik priemonė leidžianti įvertinti kitas moteris, jų vertę.
Kritinis Mąstymas ir Asmenybės Ugdymas
Kritinis mąstymas yra esminis įgūdis, padedantis individams prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos ir priimti pagrįstus sprendimus. Ugdant kritinį mąstymą, skatinamas asmens savarankiškumas, socialinis aktyvumas ir sąmoningas dalyvavimas demokratinėje visuomenėje.
Kritinio Mąstymo Svarba
Ateities perspektyva reikalauja ne vieno mąstymo būdo, paremto įvairiapusiais, nuolat tobulinamais ar net transformuojamais gyvenimo įgūdžiais. Žmogus dažnai pakliūna į neaiškias ir prieštaringas situacijas, kai nebe pakanka tiesiogiai suvokti objektus ar prisiminti, kas buvo pamiršta: atsakymas į iškilusius klausimus randamas pasitelkus tam tikrus būdus ir priemones, mintyse pertvarkant turimas žinias, t.y. mąstant. Šiuolaikiniame pasaulyje, individo gebėjimas kritiškai mąstyti yra ypač svarbus, nes padeda lengviau prisitaikyti prie XXI amžiaus poreikių, o kartu suteikia galimybę objektyviai įvertinti visa, ką mokomės ir ką darome.
Kritinio Mąstymo Ugdymo Metodai
Programa kartu skatina mokytojus naudoti šios dienos aktualijas atitinkantį turinį, intensyviai naudotis kritinio mąstymo ugdymo metodais, siekiant pilietiškai aktyvaus ir savarankiško, socialiai veiklaus, sąmoningai kompetetingo demokratinės visuomenės nario ugdymo.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis