Įvadas
Psichologinis klimatas klasėje yra svarbus veiksnys, lemiantis mokinių gerovę, motyvaciją ir mokymosi rezultatus. Šiame straipsnyje bus apibrėžta klasės psichologinio klimato sąvoka, aptariami jo formavimo veiksniai ir reikšmė, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip kurti palankų psichologinį klimatą klasėje.
Kas yra klasės psichologinis klimatas?
Psichologinis klimatas - tai sąlygiškai pastovi ir tipiška psichoemocinė būsena, susidaranti dirbant ir bendraujant su kitais žmonėmis darbo arba kitoje aplinkoje. Klasės psichologinis klimatas apima mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius, vyraujančias nuotaikas, emocijas, jausmus ir bendrą atmosferą klasėje. Tai subjektyvus mokinių suvokimas apie klasės aplinką, įskaitant tarpusavio santykius, mokytojų elgesį ir klasės taisykles. Psichologinis klimatas klasėje apibūdinamas jo vertybine orientacija.
Klasės psichologinio klimato svarba
Palankus psichologinis klimatas klasėje turi didelę reikšmę mokinių:
- Gerovei: Teigiama atmosfera klasėje mažina stresą, nerimą ir kitas neigiamas emocijas, gerina mokinių savijautą ir psichologinę sveikatą.
- Motyvacijai: Palankus klimatas skatina mokinių norą mokytis, domėtis naujomis žiniomis ir siekti aukštesnių rezultatų.
- Mokymosi rezultatams: Teigiama atmosfera klasėje gerina mokinių dėmesį, susikaupimą ir atmintį, o tai padeda geriau įsisavinti mokomąją medžiagą.
- Socialiniams įgūdžiams: Palankus klimatas skatina mokinių bendravimą, bendradarbiavimą ir pagarbą vienas kitam, o tai padeda ugdyti socialinius įgūdžius.
- Asmenybės atsiskleidimui: Asmenybės atsiskleidimas priklauso nuo žmogaus žinių apie save patį, jo prigimtį ir gyvenimo prasmę; sugebėjimo įsisąmoninti savo asmenišką patyrimą ir save dabarties momentu; nuo savarankiškų pasirinkimų ir apsisprendimų, meilės ir atsakomybės.
Veiksniai, lemiantys klasės psichologinį klimatą
Klasės psichologinį klimatą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Mokytojo asmenybę ir bendravimo stilių: Mokytojas, kaip klasės lyderis, yra atsakingas už psichologinį klasės klimatą. Jis priklauso nuo bendravimo su mokiniais stiliaus. Būna mokytojas autoritaras, kuris valdo jėga ir siekia, kad vaikai paklustų taisyklėms, mokytojas demokratas, kuris dalijasi valdžia su vaikais, ir mokytojas nuolaidžiautojas, kuris valdžią atiduoda į klasės rankas. Kaip klasės lyderis, mokytojas turi protingai panaudoti savo autoritetą, ugdyti vaikų savikontrolę ir tinkamą elgesį, atsižvelgdamas į jų poreikius. Jis turi priimti vaiką tokį, koks jis yra, ir ugdyti išsilavinusį, laisvą žmogų, demokratinės visuomenės pilietį.
- Mokinių tarpusavio santykius: Draugiška atmosfera bet kokioje socialinėje grupėje teigiamai veikia žmogų. Klasėje pirmaisiais mėnesiais vaiko žvilgsnis nuolat krypsta į mokytoją, o klasės draugai kurį laiką lieka fone. Patekęs į didelę vaikų grupę, naujokas pasimeta ir ilgai nepastebi net savo suolo kaimyno ar kaimynės, nežino jų vardų. Vaikai mokslo metų pradžioje ne tik neprisimena bendraklasių vardų, bet dažnai jų pačių neatpažįsta. Vaikų bendravimą dažniausiai lemia suolo kaimynystė, gyvenamoji vieta, bendras kelias namo ir pan. Tai rodo, kad klasėje artimai, nuoširdžiai nebendraujama. I klasės mokytojui derėtų pasistengti specialiai sudaryti situacijas, kuriose vaikai nuo pat pradžių galėtų artimiau susipažinti, susidraugauti, organizuoti bendrus kūrybinius žaidimus.
- Klasės taisykles ir normas: Klasės taisyklės ir normos turėtų būti aiškios, teisingos ir nuosekliai taikomos. Jos turėtų užtikrinti saugią ir pagarbią aplinką visiems mokiniams.
- Mokyklos politiką ir kultūrą: Mokyklos politika ir kultūra turėtų skatinti teigiamus mokinių ir mokytojų santykius, pagarbą įvairovei ir įtraukų ugdymą.
Mokinių asmeninės stiprybės ir psichologinis funkcionavimas
Tyrimai rodo, kad vyresnių klasių mokinių didesnis asmeninių stiprybių naudojimas, nesustiprina ryšio tarp mokinių subjektyviai vertinamo mokyklos klimato ir jų psichologinio funkcionavimo. Tačiau abu veiksniai - mokinių subjektyviai vertinamas mokyklos klimatas ir jų naudojimasis asmeninėmis stiprybėmis - nepriklausomai vienas nuo kito, reikšmingai prognozuoja mokinių psichologinį funkcionavimą. Taigi, siekiant geresnio mokinių psichologinio funkcionavimo, neužtenka sukurti palankiai mokinių vertinamą mokyklos aplinką, ne ką mažiau svarbu sukurti galimybes mokiniams panaudoti savo asmenines stipriąsias puses.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimo svarba paaugliams
Specialiosios mokyklos klimatas
Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti specialiosios mokyklos įvaizdžio veiksnius organizacijos kultūros ir klimato aspektais. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad teigiamą specialiosios mokyklos įvaizdį lemia pedagogų, tėvų ir mokinių bendradarbiavimas, mokyklos ryšiai su visuomene, kitomis ugdymo įstaigomis, mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai bei specialistų kvalifikacija, patirtis. Daugumos pedagogų nuomone, tradicijos padeda kurti šiltesnius tarpusavio santykius bei paskatina komandinį darbą, bendradarbiavimą. Nedidelės dalies pedagogų nuomone, tradiciniai mokyklos renginiai padeda atspindėti mokyklos kultūrą ir svarbūs specialiosios mokyklos įvaizdžiui visuomenėje, keli pedagogai didžiausią tradicinis renginys vertę įžvelgia mokinių saviraiškos bei socialinių gebėjimų ugdymui. Apklausos rezultatai parodė, kad specialiosios mokyklos klimatas geras: dauguma tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad pedagogų kolektyvas draugiškas; bendravimas ir bendradarbiavimas mokyklose grindžiamas geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo principais.
Kaip kurti palankų psichologinį klimatą klasėje?
Norint sukurti palankų psichologinį klimatą klasėje, mokytojai gali:
- Būti empatiški ir supratingi: Mokytojai turėtų stengtis suprasti mokinių jausmus ir poreikius, reaguoti į juos su empatija ir rūpesčiu.
- Skatinti teigiamus santykius: Mokytojai turėtų skatinti mokinių bendravimą, bendradarbiavimą ir pagarbą vienas kitam, organizuoti komandinio darbo užduotis ir kitas veiklas, kurios padėtų mokiniams susidraugauti.
- Kurti saugią ir palaikančią aplinką: Mokytojai turėtų užtikrinti, kad klasėje nebūtų patyčių, diskriminacijos ar kitokio netinkamo elgesio. Jie turėtų skatinti mokinius reikšti savo nuomonę, klausti klausimus ir dalytis savo mintimis, nesibaiminant būti kritikuojamiems ar pašiepiamiems.
- Būti teisingi ir nuoseklūs: Mokytojai turėtų taikyti klasės taisykles ir normas teisingai ir nuosekliai, vengdami bet kokio šališkumo ar diskriminacijos.
- Skatinti mokinių savarankiškumą ir atsakomybę: Mokytojai turėtų skatinti mokinius prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, suteikti jiems galimybę rinktis užduotis ir projektus, taip pat dalyvauti klasės valdyme.
- Būti pozityvūs ir entuziastingi: Mokytojų pozityvumas ir entuziazmas gali užkrėsti mokinius, sukurti teigiamą atmosferą klasėje ir padidinti mokinių motyvaciją.
- Žaidimų svarba: Pirmokui žaidimas padeda pažinti supančią aplinką, giliau suprasti savo mintis, jausmus. Žaidimu jis gali perteikti mintis, jausmus, norus, svajones, o tai suteikia daug teigiamų emocijų.
- Spręsti problemas: Vienas svarbesnių mokėjimų, norint apsispręsti ar atsakingai pasirinkti, yra mokėjimas spręsti problemas. Be to, vaikas, būdamas problemos sprendimo dalyviu, dėl suteiktos laisvės ir galimybės pačiam spręsti noriau vykdys sprendimus. O suaugusieji neturėtų vaiko laikyti „problema“, kurią reikia išspręsti. Taip pat nereikėtų manyti, kad suaugusieji visada žino teisingą atsakymą. Turime išmokti atskleisti vaikui savo jausmus ir suprasti jo - tik tada kartu galėsime rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
- Teigiamas savęs vertinimas: Kad vaikas norėtų ką nors savarankiškai nuspręsti ir atsakingai elgtis, reikalingas teigiamas savęs vertinimas. Juk nuo to, kaip mes vertiname save, priklauso mūsų pačių mąstymas, emocijos, troškimai, vertybės, tikslai ir elgesys. Taigi vaikas turi suvokti savo vertę, įsisąmoninti, kad jau pats savaime jis yra vertybė.
Taip pat skaitykite: Kaip bendraklasiai reaguoja į elgesio sunkumus?
Taip pat skaitykite: Užduotys skaitymo įgūdžiams lavinti
tags: #klases #psichologinis #klimatas