Šis straipsnis skirtas išnagrinėti kliedesių, patiriamų prieš mirtį, priežastis, apraiškas ir galimus pagalbos būdus. Straipsnyje remiamasi įvairių psichikos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, depresija ir bipolinis sutrikimas, apžvalga, taip pat aptariami savižudybės rizikos veiksniai ir prevencijos strategijos. Siekiama suteikti informacijos tiek sergantiems asmenims, tiek jų artimiesiems ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
Šizofrenija ir Savižudybė: Ryšys ir Prevencija
Šizofrenija yra psichikos liga, paveikianti žmogaus mąstymą, jausmus, valią ir elgesį. Dažniausiai diagnozuojama 16-30 metų amžiaus žmonėms. Negydoma šizofrenija gali sukelti rimtų problemų, turinčių įtakos kiekvienai gyvenimo sričiai. Sergantis žmogus dažnai nesupranta, kad sunkumai kyla dėl ligos, todėl pagalbos kreipiasi šeimos nariai. Savižudiškas elgesys yra viena iš pagrindinių ir skaudžiausių šizofrenija sergančių asmenų komplikacijų. Tam įtakos turi demografiniai ir psichosocialiniai veiksniai: jaunesnis pacientų amžius, lytis, pajamų stygius, problemiški santykiai su artimaisiais, piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis. Siekiant sumažinti šizofrenija sergančių asmenų savižudybės tikimybę, svarbu laiku taikyti veiksmingas prevencijos priemones. Tai sunkus ir sudėtingas darbas, reikalaujantis gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos. Prevencijai taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės: antipsichoziniai vaistai, kognityvinė terapija, šeimos palaikymas.
Šizofrenijos Apraiškos ir Formos
Šizofrenija turi daug apraiškų, daug skirtingų „veidų“. Iš dalies tai atsispindi ir dabar galiojančioje klasifikacijoje. Pagal tai, kokie simptomai vyrauja, išskiriame įvairias formas. Pavyzdžiui, jei dominuoja kliedesiai ar haliucinacijos, kalbame apie paranoidinę šizofreniją. Reta ir sunki forma - katatoninė šizofrenija, kai katatoninis stuporas (sustingimas, kurio metu nevaikštoma, nevalgoma, nekalbama ir t.t.) keičiamas katatoninio sujaudinimo, kuris kartais labiausiai panašus į siautėjimą. Vis rečiau stebime hebefreninę šizofreniją, kuri būdinga jauniems žmonėms ir pasireiškia neadekvačiu elgesiu. Vis dar daug klausimų sulaukia paprastoji šizofrenija, kurios metu kliedesiai ir haliucinacijos yra mažai išreikšti, o dominuoja neproduktyvus mąstymas, keistoki įsitikinimai, valios ir emocijų sferos blėsimas.
Taip pat egzistuoja įvairūs šizofrenijos eigos variantai: kartais tai priepuoliai, tarp kurių išlieka dalis simptomų, kartais tai priepuoliai, tarp kurių tie simptomai visai išnyksta. Kartais mes nestebime priepuolių, o matome lėtą ir vangų būsenos blogėjimą. Šizoafektinis sutrikimas ir šizotipinis sutrikimas priskiriami šizofreninių sutrikimų grupei. Pirmajam būdingi šizofrenijos simptomai kartu su nuotaikos sutrikimo simptomais, pvz., manija ar depresija. Antrajam - pastovus ar progresuojantis elgesio keistumas, mąstymo ir emocijų pasikeitimai, kurie, tačiau, nesiekia tokio lygmens, kad galima būtų diagnozuoti šizofreniją.
Pagalba Priklausomai Nuo Sutrikimo Formos
Šizofrenija dažnai susideda iš dviejų skirtingų pasireiškimo etapų: ūmių būsenų, kai patiriami kliedesiai ir haliucinacijos stipriai veikia elgesį, ir tarp ūmių periodų egzistuojančių ne taip stipriai išreikštų kliedesių ar haliucinacijų, bet vykstantis laipsniškas valios ir emocijų sferos blėsimas, kuris veda į nykstančius asmeninius ir socialinius santykius, veiklų apleidimą. Esant ūmioms būsenoms, malšinamas sujaudinimas ir nerimas, veikiami kliedesiai ir haliucinacijos. Tarp paūmėjimo epizodų labai svarbi atkryčio prevencija. Vaistų dozės mažesnės, orientacija į tuos simptomus, kuriuos stebime. Jei atsiranda depresija - gydymas atitinkamas. Jei yra nemiga - orientuojamės į vaistus, kurie kartu veikia ir miegą. Psichologinė ar psichoterapinė pagalba taip pat labai svarbi. Kalbant apie gydymą, reikėtų paminėti ir gydymui rezistentiškas būsenas, kai įprastinis gydymas neduoda norimų rezultatų. Tokiu atveju taikome medikamentus ar nemedikamentines priemones, kurios efektyvios tokių būsenų gydyme.
Taip pat skaitykite: Parkinsono ligos simptomai ir stadijos
Kokybiškas Gyvenimas Su Šizofrenija
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas, kaip ir daugelis lėtinių. Tam tikrą sudėtingumą įneša sąvoka „psichikos liga“. Čia reikšmės turi stigma, taip pat pačiai šizofrenijai būdingas kritikos nebuvimas, t. y. nepripažįstama, kad sergama, todėl nesiekiama pagalbos. Jei asmuo nepripažįsta, kad serga ir nevartoja gydymo šių „ramių“ periodų metu, sustabdyti ligą nėra lengva. Medikamentinių priemonių pasirinkimas yra didelis. Galima rinktis tarp tabletinių vaistų formų ir injekcinių, o kai kurios injekcijos atliekamos kas keli mėnesiai. Būtina paminėti ir psichosocialines pagalbos priemones, kurios svarbios kokybiškam funkcionavimui. Tai psichologinė ar psichoterapinė pagalba pačiam pacientui ir jo šeimai, socialinių poreikių užtikrinimas, paciento įtraukimas į jam galimas atlikti ir prasmingas veiklas, socialinio rato buvimas ir t.t. Derinys viso to gali vesti prie kokybiško gyvenimo: su periodiniais, bet trumpais paūmėjimais ir pakankamai kokybišku periodu tarp jų.
Psichikos Sveikatos Sutrikimų Priežastys
Beveik visos psichikos ligos yra veikiamos kelių faktorių derinio, t. y. biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Kiekvieno sutrikimo atveju šių faktorių dėlionė yra skirtinga. Nors biologiniai faktoriai šizofrenijos atveju laikomi bene svarbiausiais, tačiau atsižvelgti reikia ir į kitus. Ankstyva vaikystės trauma vis dažniau minima, kai mes kalbame apie šizofreniją, o ir kitas psichozes. Migracija, bedarbystė, socialinė izoliacija - tai irgi veiksniai, kurie stipriai prisideda prie blogesnės psichikos sveikatos.
Savižudybės Problema ir Rizikos Veiksniai
Psichikos sutrikimais sergantiems asmenims būdinga padidėjusi savižudybių rizika. Savižudybės problemos aktualumas šiais laikais yra neginčytinas. Dauguma savižudybių visame pasaulyje yra susijusios su depresija, šizofrenija, psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Depresija - dažniausiai pasitaikantis psichikos sutrikimas tarp savižudybę įvykdžiusių asmenų. Šizofrenija sergantys asmenys renkasi labiau letalius savižudybės metodus, turi 20-50 kartų didesnę tikimybę įvykdyti savižudybę lyginant su bendra populiacija, 25-50% šizofrenija sergančių pacientų bent kartą mėgino žudytis.
Savižudybės Prevencija
Savižudybe yra vadinamas elgesys, kuriuo siekiama pasitraukti iš gyvenimo. Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 asmenis, tarp kurių yra ne tik šeimos nariai, bet ir nusižudžiusį asmenį artimiau pažinoję žmonės. Savižudybė - tai daugelio veiksnių poveikio padarinys. Tarp jų yra išskiriami genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai, dažnai apsunkinti traumos ar praradimo. Kad ir kas sąlygotų savižudybę, pirmiausia tai suprantama kaip psichologinė problema. Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Vis dėlto asmenys, kurie bandė žudytis, dėl profesionalios psichologinės pagalbos sugeba išspręsti daugelį problemų ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.
Rizikos Veiksniai
Neatsiejamas savižudybės rizikos veiksnys yra praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais ir t.t.. Savižudybių riziką padidina ankstesni savižudybės bandymai. Didesnę riziką nusižudyti patiria nusižudžiusių artimieji, dėl netekties išgyvenantys psichologinę traumą, patiriantys stresą ir kaltės jausmą, taip pat dėl to, kad dažnai dėl vyraujančios stigmos vengia kreiptis psichologinės pagalbos. Didesnę riziką nusižudyti patiria psichikos sveikatos arba priklausomybės ligomis sergantys asmenys, taip pat asmenys, turintys įgimtų ar įgytų fizinių sutrikimų, ligų ar jas lydinčio lėtinio skausmo.
Taip pat skaitykite: Kliedesių ir demencijos valdymas
Požymiai
Dalis nusižudžiusių asmenų apie savo ketinimus slepia iki pat galo, ir net patys artimiausi šeimos nariai savižudybės grėsmės gali nepastebėti. Tačiau visada verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba:
- kad nenori gyventi
- kad mirtis būtų geriausia išeitis
- kad yra našta kitiems
- kad nėra gyvenimo prasmės
- kad geriau būtų užmigti ir nepabusti
- kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga
- kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą
- jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“
- bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, neįprastai ir perdėtai ja domisi.
Visada pasitikėkite savo nuojauta, jei ji jums sako, kad artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų. Pasikalbėkite su juo ir pasakykite, kad nerimaujate dėl jo, bei tiesiai paklauskite, ar neturi minčių apie savižudybę.
Kliedesiai ir Haliucinacijos Šizofrenijos Kontekste
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius.
Pirmieji Simptomai
Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Taip pat skaitykite: Kliedesių formos ir priežastys
Pozityvūs Simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs Simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą.
Gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras.
Klinikiniai Pavyzdžiai ir Perspėjimai
Kaip pasakojo didžėjaus draugai, vaikinas iš pozityvaus žmogaus tapo visišku savo šešėliu - tapo pasyvus, niekas neišspausdavo jo šypsenos. Tačiau jis pats nepripažino ligos. Nors įkalbėtas ir apsilankė pas psichiatrą, jo skirto gydymo atsisakė. „Plika akimi matėsi, kad jam blogai. Medikai, mano galva, turėtų prisiimti atsakomybę už kiekvieną pacientą, o ne paleisti jį sunkios būklės gydytis namo. Jis juk neadekvatus tokios būsenos!“ - kalbėjo atlikėjas Soliaris, iškeldamas klausimą apie priverstinio gydymo būtinybę tokiais atvejais. Kaunietis pasidalino istorija apie draugą, kuris nusižudė gulėdamas ligoninėje, medikų apsuptyje.
Priepuolis Emigracijoje
Draugas pernai buvo išvykęs uždarbiauti į Angliją. Grįžęs pradėjo kliedėti, rašinėdamas keistas žinutes, kad jį pasislėpę filmuoja namuose, šnipinėja. Bendromis pastangomis pavyko įkalbėti, kad jis sugrįžtų į Lietuvą. Čia pradėjo gydytis, situacija apsitvarkė, kliedesiai liovėsi. Deja, po kurio laiko jie vėl pasikartojo: vieną dieną nei iš šio, nei iš to namuose jis pradėjo siautėti, viską daužyti. Mama iškvietė policiją ir greitąją pagalbą.
Panašu, kad ligoninėje jo draugas kentėjo, kadangi priepuoliai kartojosi. Jo bičiuliai periodiškai sulaukdavo žinučių, kuriomis jis išsakydavo savo baimę, kad šie ateis ir jį sumuš ar kaip kitaip pakenks, kaltindavo juos įvairiais nebūtais dalykais. Priepuoliui praėjus, jis puikiai atsimindavo, kaip elgėsi ir ką kalbėjo ar rašė, ir nuoširdžiai visų atsiprašinėdavo. Tuo tarpu gydytojai tik skėsčiojo rankomis, sakydami, kad vis dar nesiseka rasti tinkamų vaistų, kurie suvaldytų situaciją.
Ausinė "Liepė" Nusižudyti
Jis pasakojo, kad tuomet, kai prasideda šizofrenijos priepuolis, jam į ausį ausinė kalba, viską aiškina ir nurodinėja, ką jam daryti. Kartą prasitarė, kad ausinė jam liepia šokti pro langą. Sakė: „Aš nusižudysiu.“ Bandžiau jį palaikyti, aiškinau, kad mes visi jo laukiame, kada jis pasveiks ir grįš iš ligoninės. Tačiau jis vis kartojo: „Negaliu, ausinė liepia, ir aš nieko negaliu padaryti.“
Kai jis atsigaudavo po priepuolio, suprasdavo, kad kažkas yra negerai, tačiau priepuolio metu darydavo viską, ką ausinė liepia. Vienu metu jis buvo dingęs. Kai po kelių dienų atsirado, pasisakė, kad buvo prisirijęs vaistų. Nesuprantu, kaip tai įvyko, kai aplink seselės, kameros, daugybė personalo. Po kelių dienų jis vėl dingo. Netrukus sulaukiau kito draugo skambučio, kuris pranešė, kad mūsų bičiulis mirė. Kažkokiu būdu jis vėl pasivogė tablečių ir išgėrė. Pusę valandos gulėjo palatoje nukritęs, bet vėl jo niekas nepastebėjo.
Šios istorijos pabrėžia, kaip svarbu atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos problemas ir laiku kreiptis pagalbos. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą ir gydymą ligoninėse, kad būtų išvengta tragedijų.
Depresija ir Bipolinis Sutrikimas Kaip Savižudybės Rizikos Veiksniai
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo prof. Arūno Germanavičiaus teigimu, depresija ir kiti psichikos sutrikimai yra pagrindiniai savižudybės rizikos veiksniai. Dažniausiai šizofrenija sergantys žmonės nėra pavojingi sau ar kitiems. Daug pavojingesnė - bipolinė depresija, kai žmogus patiria didelius nuotaikos svyravus, t. y. per keletą savaičių ar net dienų visiškai pasikeičia nuotaika, energijos lygis, minčių struktūra, jų turinys, atsiranda labai didelis pesimizmas.
Bipolinė Depresija
Tokioje visiškoje beviltiškumo būsenoje atsidūrę žmonės neretai bando žudytis, ypač jei tai būna pirmas bipolinio sutrikimo epizodas. Bipolinės depresijos priežastys yra labiau genetinės, o aplinkos veiksniai (narkotikų, alkoholio vartojimas, darbas naktimis ir pan.) tik išprovokuoja ją. Dėl to bandomi įvairūs kiti būdai - tiek mokant pačius pacientus, tiek jų artimuosius.
Priverstinis Gydymas
Paklaustas, ką mano apie priverstinį gydymą, jei žmogus su gresiančia didžiule savižudybės rizika atsisako gydytis, A.Germanavičius teigė, kad jis egzistuoja visame pasaulyje, tik jo mastai ir būklių sąrašas, dėl kurių žmogų galima hospitalizuoti ir gydyti priverstinai, skiriasi. Daugelyje pasaulių šalių, taip pat ir Lietuvoje, galioja nuostata, kad jeigu pacientas serga psichikos sutrikimu, dėl kurio jo veiksmai kelia rimtą pavojų jo sveikatai ir gyvybei bei kitų žmonių sveikatai ir gyvybei arba turtui, tokiais atvejais žmogų galima guldyti į ligoninę ir gydyti priverstinai.
Pagalbos Modelis
Šiuo metu yra bėda, kad nekonsultuojami sergančiųjų artimieji - už tokias paslaugas valstybė nemoka. Todėl artimieji kartais patys elgiasi neadekvačiai - arba visiškai nusišalina nuo to žmogaus priežiūros, arba kaip tik perdėtai pradeda jį globoti. Pavyzdžiui, matome labai didelę stigmatizaciją dėl šizofrenijos. Patys artimieji tiems žmonėms labai daug draudžia, taip gadindami ligonių savęs suvokimą, ir tuomet jie nesiryžta daryti to, ką iš tiesų galėtų daryti, pavyzdžiui, ieškotis dalinai apmokamo darbo, prasmingo užimtumo.
Dvipolis Afektinis Sutrikimas: Priežastys, Simptomai ir Gydymas
Dvipolis afektinis sutrikimas - tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manijos epizodas), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas mažėja (depresijos epizodas). Tarp epizodų būna visiško pasveikimo laikotarpis.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Dvipolio sutrikimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Ligą lemia daug veiksnių, kuriems veikiant kartu, ji pasireiškia. Manoma, kad ši liga yra genetiškai paveldima, nes stebima tendencija ligai būti perduotai iš kartos į kartą. Kita vertus, 1 iš 100 vaikų turės šį sutrikimą, nors jų šeimose dvipolinės depresijos atvejų nepasitaikė. Pagrindiniai sergančiųjų dvipoliniu sutrikimu sunkumai ir yra tarpasmeninių santykių (taip pat ir šeimoje) problemos, nesugebėjimas reikšti, kontroliuoti ir suprasti savo emocijų, sunkumai įveikiant stresą. Manoma, kad įvairios traumos ir hormoniniai sutrikimai taip pat gali turėti įtakos šio sutrikimo išsivystymui.
Simptomai
Išskiriami du dvipolinio afektinio sutrikimo tipai: I tipo ir II tipo. Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, ar vyrauja manijos epizodas, depresijos epizodas ar mišri būklė. Manijos epizodui būdinga pakili, euforinė arba dirgli nuotaika, padidėjęs aktyvumas, skubotas kalbėjimas, išsiblaškymas, savikritikos stoka, perdėta didybė ir optimizmas. Depresijos epizodui būdinga liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos (mąstymas) ir sulėtėję judesiai, nesimėgavimas tais dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, prarandamas gebėjimas domėtis tiek sena, tiek nauja veikla.
Diagnostika
Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.
Gydymas
Optimaliausias dvipolinio afektinio sutrikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją. Medikamentinis gydymas priklauso nuo epizodo, kuris yra labiau išreikštas dvipolinio afektinio sutrikimo metu, nes šio sutrikimo fazių (depresijos ar manijos) simptomai yra visiškai priešingi. Taip pat taikoma individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija.
Profilaktika
Profilaktinis gydymas pradedamas esant visiškam atoslūgiui. Palaikomajam gydymui vartojamas tas pats nuotaikos stabilizatorius su kuriuo buvo pasiekta remisija. Profilaktinio gydymo sėkmė priklauso nuo parenkamo gydymo tinkamumo.
Patarimai Sergančiajam Ir Jo Artimiesiems
Svarbu bendradarbiauti su medicinos personalu, būti atviriems ir išmokti atkreipti dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus, sergančiajam dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą, sureguliuoti fizinį aktyvumą, stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, keisti gyvenimo ir mitybos įpročius, sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius, šeimos narius.
Huntingtono Liga: Genetinė Neurodegeneracinė Liga
Huntingtono liga (HL) ‒ paveldima, nepagydoma neurodegeneracinė liga, kurią sukelia genetinis defektas Hantingtono geno 4 oje chromosomoje. Kiekvienam vaikui, kurio vienas iš tėvų turi šį geną, yra 50% tikimybė paveldėti šį geną ir susirgti HL. Kiekvieno žmogaus ligos vystymasis yra kitoks ir žemiau aprašomi galimi simptomai, nebūtinai pasireiškia visiems: atminties sutrikimai, sunkumai su koncentracija, sprendimų priėmimu ir planavimu. Dažniausiai šia liga serga 35‒44 m. asmenys, o jaunesni kaip 10 m. ir vyresni kaip 70 m.
Kadangi Huntingtono liga yra genetinė, galimybė gauti genetinį patarimą gali būti labai svarbi šeimoms, kurios žino, kad ši liga gali būti paveldėta. Dėl šios ligos retumo ir sunkumo, tiek sergantiesiems, tiek jų šeimoms yra labai svarbi psichologinė ir socialinė parama.
Panikos Atakos: Kaip Atpažinti ir Kaip Sau Padėti
Panikos ataka - tai staiga kylantis intensyvus nerimo ar baimės epizodas, dažnai lydimas fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, oro trūkumas, krūtinės spaudimas ar galvos svaigimas. Nors panikos atakos pačios savaime nėra pavojingos, jų išgyvenimas gali būti labai gąsdinantis ir trikdyti kasdienį gyvenimą.
Kaip Atpažinti?
Panikos atakos metu dažnai pasireiškia:
- Staigus, stiprus širdies plakimas.
- Oro trūkumo, dusulio jausmas.
- Drebėjimas, šaltas prakaitas.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas.
- Silpnumas ar galvos svaigimas.
- Baimė prarasti sąmonę, kontrolę ar net mirti.
Ką Daryti Panikos Atakos Metu?
Svarbiausia - suprasti, kad panikos ataka praeis. Padėti gali šie žingsniai:
- Kvėpuokite lėtai ir ritmingai.
- Stenkitės nebijoti pačios atakos.
- Nukreipkite dėmesį.
- Judėkite, jei įmanoma.
Kodėl Atsiranda Panikos Atakos?
Panikos atakos priežastys gali būti įvairios. Dažniausi rizikos veiksniai:
- Ilgalaikis psichologinis stresas.
- Nerimo sutrikimai ar potrauminiai išgyvenimai.
- Miego trūkumas.
- Per didelis kofeino vartojimas.
- Genetinės ir biologinės predispozicijos.
Psichozė: Sutrikęs Santykis Su Realybe
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.
Psichozės Tipai
- Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio.
- Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.
Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus, bei socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
tags: #kliedesiai #pries #mirti