Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologo konsultacijų svarbą, išsklaidysime mitus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie psichikos sveikatą. Suprasime, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas, kokiais atvejais kreiptis į kiekvieną iš jų ir kaip psichologinė pagalba gali padėti pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.
Kodėl psichologo konsultacija vis dar apipinta mitais?
Dažnai žiūrint televizijos laidas ar filmus, kuriuose rodomos situacijos, kai žmonėms reikalinga psichologinė pagalba, susiduriame su neigiamu požiūriu į psichologus ir psichiatrus. Toks požiūris visuomenėje susiformavo dėl informacijos trūkumo ir išankstinių nusistatymų. Meniniai filmai, dažnai vaizduojantys psichikos sutrikimus kaip kraštutinius atvejus arba psichoterapeutus kaip bejausmius žmones, prisideda prie neigiamo įvaizdžio formavimo.
Jei žmogui skauda dantį, jis nedvejodamas kreipsis į gydytoją. Tačiau, kai žmogus jaučia vidinį skausmą ir negali mėgautis gyvenimu, kažkodėl priimta didžiuotis tuo, kad pats susitvarkysiu. Ne vienas žinomas veikėjas mėgsta pareikšti, kad kokios gyvenimo negandos bekrėtė, niekada nesikreipė į psichoterapeutus. Kas trukdo žmonėms kreiptis į psichikos specialistus esant vidiniams sunkumams? Ar ne informacijos trūkumas ir išankstinis nusistatymas?
Kas yra psichologija ir psichiatrija?
Psichologija ir psichiatrija turi bendras šaknis, kylančias iš seniausių laikų, kai antikos išminčiai susidomėjo siela, atmintimi, temperamentais ir pan. 19 amžiuje jos tapo atskiromis mokslo šakomis. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichiatrija yra medicinos mokslo šaka, besigilinanti į psichikos surikimų priežastis, jų paplitiną, diagnozavimą ir gydymą.
Paprasčiau pasakius psichologija gilinasi į tai, kaip žmogus mąsto, ką ir kodėl jaučia, kaip reaguoja į vienokius ar kitokius dalykus, kas nulemia jo elgesį, sprendimus, kas įtakoja jo charakterio savybes.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Psichologija gali būti žmonių grupių, amžiaus tarpsnių, darbo santykių ir turėti mažai ką bendro su medicina. Tik medicininė, klinikinė psichologijos sritis persidengia su medicina. Psichiatrija, remdamasi ir psichologijos žiniomis, gilinasi į tai, kaip nuotaikos, jausmai, mąstymas yra susiję su sveikata, mėgina nuspręsti kada jausmai ir sprendimai tampa neadekvatūs situacijai, elgesys nebetelpa į bendražmogiškus rėmus. Psichiatrai mėgina įvertinti, kur dar normalus elgesys, mąstymas, nuotaikos, o kur jau liguisti. Deja aiškios ribos tarp to, kas normalu ir aiškiai sutrikę nėra.
Kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas?
Dažną žmogų glumina mintis "nejau aš toks sutrikęs, kad man jau reikia psichiatro?", o dar tiek pavadinimų psichiatras, psichologas, psichoterapeutas, psichoanalitikas tai išvis nebeaišku, kas kuo užsiima. Vyrauja šmintis, kad psichiatrai tik tiems, kurie nebeatsakingi už savo veiksmus, kliedi, kvailioja,- liaudiškai sakant bepročiai, o psichologas gali tik pakalbėti. Kaip gi čia yra?
- Psichologas yra specialistas, baigęs psichologijos studijas. Jis gali konsultuoti, patarti, tačiau negali skirti vaistų. Psichologas gali padėti surasti sprendimą pačiam, atpažinti mąstymo klaidas ir jų nekartoti. Jis konsultuoja ir teikia psichologinę pagalbą, bet nėra gydytojas, todėl nereikia sirgti, kad galėtumėte į jį kreiptis.
- Psichiatras yra gydytojas, pasirinkęs psichiatrijos specializaciją. Jis konsultuoja ir teikia gydymo paslaugas, gali skirti vaistus. Psichiatras gilinasi į tai, kaip nuotaikos, jausmai, mąstymas yra susiję su sveikata, mėgina nuspręsti kada jausmai ir sprendimai tampa neadekvatūs situacijai, elgesys nebetelpa į bendražmogiškus rėmus. Gydymą vaistais paskirti gali tik psichiatras, nes jis yra gydytojas.
- Psichoterapeutas gali būti tiek psichiatras, tiek psichologas, baigęs papildomas psichoterapijos studijas. Psichoterapija yra gydymo būdas, paremtas kalbėjimu, kuris skiriasi nuo paprasto pašnekesio, nes nevengiama sunkių temų, mėginama įsigilinti į žmogaus jausmus, neįsisąmonintus norus. Reaguojama ne tik į tai, kas yra tekste, bet ir "už teksto". Psichoterapijos yra daug rūšių: elgesio (biheivioristinė), geštalt, hipnoterapija, psichoanalizė.
Kada kreiptis į psichikos sveikatos specialistą?
Psichiatrija labai plati sritis ir neapsiriboja vien depresijomis ar schizofrenija. Nerimas, stresas, valgymo sutrikimai, trinkanti atmintis ir dėmesys, nemiga, įkyrios mintys, perdėtas nepasitikėjimas taip pat psichiatrijos sritis. Kuomet "streikuoja" kūnas - "vartosi širdis", nevirškina, skauda skrandį, svaigsta, skauda galvą, o kūniškų priežasčių tam nerandama, gali padėti psichiatras ne dėl to, kad kas nors abejoja to žmogaus protingumu ar įtaria apsimetinėjimu, o dėl to, kad centrinė nervų sistema reguliuoja ir kūno veiklą, o specialistai gali įvertinti, kaip tai atsitiko.
Kreiptis į psichologą reikėtų šiais atvejais: esant intensyviems ir užsitęsusiems emociniams išgyvenimams (pavyzdžiui, po netekties, skyrybų ar traumos), santykių problemoms, emociniam perdegimui, padidėjusiam nerimui ar prislėgtai nuotaikai. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, bet negalite tiksliai nustatyti problemos priežasties, verta pasikonsultuoti su specialistu. Verta kreiptis į psichologą, kai emociniai ir psichologiniai sunkumai trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui, santykiams arba neišnyksta laikui bėgant.
Pagrindiniai psichikos sutrikimų požymiai
Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų:
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
- Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arbavalgymo sutrikimai.
- Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
- Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystytipo traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
- Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesiodeficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumųformos.
- Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
- Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumųar sunkių gyvenimo įvykių.
Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.
Depresija
Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingi keli požymiai: pažeminta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir judesiai, savęs nuvertinimas ir kaltinimas, apatija, jėgų stoka, negalėjimas pasidžiaugti, nesinori bendrauti, sutrikęs miegas ir apetitas, kartais nepaaiškinami skausmai.
Pagrindiniai depresijos požymiai:
- Sunkumas susikaupti, blaškymasis.
- Sutrikęs miegas (nemiga arba mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs apetitas).
- Energijos stoka, nuovargis.
- Intereso praradimas.
- Savivertės sumažėjimas.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę.
Depresijos skirstomos į endogeninę, kuri atsiranda dėl polinkio į depresiją, t.y. įgimto neuromediatorių trūkumo ir egzogeninę, kurią sukelia išoriniai veiksniai (stresas, netektys, nusivylimas). Svarbu atpažinti sezoninę depresiją, kuri prasideda rudenį-žiemą, kuomet sumažėja šviesos ir smegenys pradeda mažiau gaminti seratonino. Kad būtų diagnozuota sezoninė depresija, depresijos simptomai turi pasireikšti mažiausiai du metus iš eilės. Sezoninė depresija efektyviai gydoma seratonininiais antidepresantais (SSRI), šviesos lempa, kognityvine elgesio terapija.
Nerimas ir panikos atakos
Nerimas - natūrali žmogaus emocija, visi jaučiame nerimą. Jis mums padeda išvengti pavojų, motyvuoja. Jei nejaustume nerimo, turbūt ilgai neišgyventume. Tai sveikas nerimas. Tačiau yra ir patologinis nerimas, kuris užvaldo žmogų, atima resursus, sutrikdo kasdieninę veiklą. Jis gali pasireikšti psichologiniais simptomais (nerimo jausmas, įtampa, permąstymas) arba fiziologiniais simptomais (galvos svaigimas, padažnėjęs pulsas, pykinimas, dusimas, problemos su viduriais, įsitempę raumenys).
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Esant nerimui yra būdinga mąstymo klaida katastrofizavimas, grėsmė atrodo reali, tikra, nors ji dar net neįvyko ir nežinia ar įvyks. Grėsmingos mintys dar nėra faktai, tai tik vaizduotės vaisius. Naudinga būtų prisėsti ir ant popierius užsirašyti kokie faktai (įrodymai) paneigia šią grėsmingą mintį. Taip įjungiamas kritinis mąstymas vietoje emocinio. Tai padeda žmogui pamatyti situaciją iš kitos pusės ir nusiraminti.
Panikos ataka - tai stipriausia nerimo išraiška, jos metu žmogus jaučia intensyvią baimę, stiprius kūno pojūčius, kuriuos katastrofizuoja ir jam atrodo, kad gali numirti, nualpti, uždusti ar prarasti kontrolę, nuo to kyla dar didesnė baimė ir žmogus papuola į užburtą ratą. Pavienes panikos atakas patiria daugelis žmonių. Tačiau tam, kad būtų diagnozuotas panikos sutrikimas, panikos atakos turi kartotis kelis kartus per mėnesį.
Psichoterapijos metu mokomės susitvarkyti su pačia panikos ataka, suardyti užburtą ratą. Esmė suvokti, kad kūno pojūčiai nemalonūs, bet nepavojingi, nuo jų neįmanoma numirti, gauti infarktą ar insultą. Žmogus pamažu yra mokomas supratimo, kad tai yra nerimas, relaksacinio kvėpavimo panikos metu. Kuo mažiau žmogus bijo panikos atakos, tuo greičiau ji traukiasi.
Nemiga
Nemiga - visiems pasitaiko nemigo naktų, tačiau, kad būtų diagnozuotas nemigos sutrikimas, nemiga turi tęstis bent 3 k. per savaitę, 3 mėnesius ir turėtų įtakos kitai dienai pvz. mieguistumas, sunku susikoncentruoti, dirglumas.
Pirmas būdas kaip susigrąžinti kokybišką miegą peržiūrėti savo miego higieną (reguliariai eiti miegoti, nenaudoti ekranų prieš miegą, eiti miegoti kai norisi, o ne tada kai reikia, lovoje gulėti tik kai miegama, neprisisportuoti ir neprisivalgyti prieš miegą, nesnausti dieną, turėti atpalaiduojančių ritualų prieš einant miegoti). Jei miego higienos laikymasis nepadeda geriau miegoti, papildomai galima naudoti melatoniną, gaba papildus, magnį, raminančias žoleles. Jei ir tai nepadeda, pats laikas kreiptis į psichiatrą, kad parinktų migdomuosius vaistus ir padėtų susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Fobijos
Fobija - tai stipri kokio nors objekto baimė, kuri sukelia ryškias vegetacines reakcijas, vengimą, sutrikdo kasdienį gyvenimą. Fobijas efektyviai gydyti padeda kognityvinė elgesio terapija.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Obsesinis kompulsinis sutrikimas gali pasireikšti tik įkyriomis mintimis, tik kompulsijomis (ritualais) arba abiejų deriniu. Vienas iš būdų kaip sau padėti, nustoti su jomis kovoti, nesureikšminti. Tai tik mintys, smegenų perteklinės veiklos produktas, panašiai kaip į elektroninio pašto dėžutę ateina „šiukšlės“, taip į mūsų galvą ateina įkyrios mintys. Jos neatspindi koks yra žmogus, kokios jo vertybės ir jos niekada nepavirsta į sąmoningą veiksmą. Labai svarbu su jomis nesusilieti, nesitapatinti.
Kaip suardyti šį užburtą ratą? Reikia smegenims parodyti, kad nusiraminti įmanoma ir neatlikus kompulsijos. Kai kyla įkyrios mintys ir vaizdiniai, auga įtampa, šiuo momentu labai svarbu susilaikyti nuo potraukio atlikti kompulsiją, kurį laiką įtampa laikysis, jausite diskomfortą, bet palaipsniui jis pradės mažėti. Tai labai svarbi patirtis - žmogus supranta, kad gali ištverti įtampą ir ji atslūgsta neatlikus kompulsijos. Smegenims tai irgi labai svarbi žinia - smegenys palaipsniui pripranta prie įtampos ir ji palaipsniui pradeda mažėti. Kiekvieną kartą susilaikant nuo kompulsijos, kils vis mažesnė ir mažesnė įtampa. Svarbu suprasti, kad aš galiu rinktis: atlikti kompulsiją ar neatlikti. Ši patirtis yra išlaisvinanti.
Psichoterapijos rūšys
Psichoterapija - tai terapinių intervencijų sistema, veikianti psichiką, ir per psichiką - žmogaus organizmą. Psichoterapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius nei jis taikė problemų sprendimo būdus. Gydantis medikamentais ir kartu taikant psichoterapiją, pasiekiama geresnių rezultatų nei vartojant tik vaistus. Taip pat mažesnė atkryčio rizika, ilgiau išlieka terapinis poveikis.
Yra įvairių psichoterapijos rūšių, įskaitant:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Kognityvinis-elgesio psichoterapijos metodas pagrįstas I. P. Pavlovo sąlyginių refleksų teorija, B. Skinnerio darbais, A. Becko ir A. Kaip rodo pavadinimas, šis metodas apima tiek darbo su įsitikinimais, taip vadinamomis iracionaliomis mintimis (kognityvinio komponento), tiek elgesio lavinimo technikomis. Kognityvinis-elgesio psichoterapijos ir psichologinės pagalbos metodas skiriasi nuo psichoanalizės pagrindiniais bruožais ir sutelkia dėmesį į dabartinę žmogaus būseną bei mūsų minčių įtaką emocinėms apraiškoms ir veiksmams.
- Psichoanalitinė terapija: Psichoanalitinė terapija labiausiai tinka asmenybės sutrikimams, neurozėms, depresijai gydyti. Kai patiriama emocinių ir bendravimo problemų, kamuoja nerimo būsenos, panikos priepuoliai, slegia bloga nuotaika, depresija, kyla suicidinių minčių, patiriami adaptacijos sunkumai, esant priklausomybės nuo alkoholio, cheminių medžiagų problemoms, esant valgymo sutrikimams, po patirtų traumų, ligų ar netekčių. Psichoanalitinės terapijos esmė yra išsiaiškinti ir tyrinėti tų savasties aspektų, kurie yra pačiam žmogui nepakankamai žinomi. Psichoterapija padeda pasiekti gilesnių asmenybės pasikeitimų.
Kaip pasiruošti pirmai konsultacijai?
Paprastai nėra labai drąsu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą, ypač jei tai yra pirmas kartas - daug neapibrėžtumo, nerimavimo dėl eigos. Pagalbos kreipimasis parodo sunkumų įsisąmoninimą ir atsakomybės už save prisiėmimą: suprantu, kad taip gyventi, kaip dabar, nebegaliu arba nebenoriu, ir man reikia pagalbininko pokyčiams. Kviečiu žiūrėti į konsultantą kaip į sąjungininką siekiant geresnio gyvenimo Jums.
Bendradarbiavimas sesijų metu labai svarbus: būtent klientas yra geriausias savo sunkumų ekspertas, klientas formuluoja užsakymą terapijai, kartu su konsultantu konkretizuoja tikslus, vertina progresą, teikia grįžtamąjį ryšį specialistui ir taip įtakoja proceso eigą. Paprastai pirmų susitikimų metu aktyvesnis būna konsultantas, pavyzdžiui, jei klientas nežino, nuo ko pradėti, specialistas padeda padaryti pradžią. Vėliau, terapijos egoje, vis daugiau atsakomybės už terapijos eigą perima klientas.
Psichologo konsultacijos nauda
Psichologo konsultacija gali padėti:
- Geriau suprasti save ir savo emocijas.
- Įveikti nerimą, depresiją ir kitus psichikos sutrikimus.
- Pagerinti santykius su kitais žmonėmis.
- Išspręsti konfliktus ir problemas.
- Padidinti pasitikėjimą savimi.
- Pasiekti asmeninio augimo.
Socialinė stigma ir pagalbos kreipimasis
Visuomenėje įsišaknijusi psichikos sveikatos stigma trukdo žmonėms kreiptis pagalbos. Dažnai kreiptis į gydančius specialistus paprasčiausiai gėda. Tačiau svarbu suprasti, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi, kaip ir fizinė sveikata. Jei jaučiate, kad Jums reikalinga pagalba, nebijokite kreiptis į specialistą.
tags: #psichologo #konsultacija #mastymas #nuotaika #asmenybe