Parkinsono liga yra progresuojantis neurologinis sutrikimas, paveikiantis judėjimą. Ši liga, kuriai būdingas dopamino trūkumas smegenyse, dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali paveikti ir jaunesnius asmenis. Straipsnyje aptariami Parkinsono ligos simptomai, stadijos, gydymo galimybės ir psichozės, kuri kartais gali pasireikšti sergant šia liga, ypatumai.
Parkinsono ligos simptomai ir stadijos
Ligos pradžioje neretai juntamas judesių sulėtėjimas, kartais drebėjimas. Pasak gydytojų, šiuos simptomus pirmiausia pastebi tiek pats sergantysis, tiek aplinkiniai. Susirgus Parkinsono liga, atsiranda ir kiti judesių sutrikimai: einant žmogus gali pradėti vilkti vieną koją, žingsniuojant nustoti judinti rankas, nežymiai pradėti linkti į priekį arba netikėtai atsirasti skubi eisena.
Parkinsono liga pradžioje pasireiškia vienoje kūno pusėje, tačiau ligai progresuojant simptomai apima visą kūną. Dažnai pirmieji ligos simptomai gali būti laikomi tiesiog senatvės požymiu. Vis dėlto, jei vyresnio amžiaus žmogaus eisena kinta, sulėtėja judesiai, tai gali būti ir prasidedančios ligos požymiai. Kita vertus, drebėjimas nebūtinai reiškia Parkinsono ligos pradžią, todėl svarbu laiku kreiptis į neurologą.
Parkinsono ligos stadijos:
- 1 stadija: pacientui pastebimi lengvi simptomai, kurie paprastai netrukdo kasdienei veiklai. Drebėjimas (tremoras) ir kiti judėjimo sutrikimų simptomai pasireiškia vienoje kūno pusėje. Draugai, šeimos nariai gali pastebėti eisenos, laikysenos ir veido išraiškos pakitimus.
- 2 stadija: simptomai stiprėja. Tremoras, sukaustymas ir kiti judėjimo funkcijos sutrikimai jau paveikia abi kūno puses. Eisenos ir laikysenos sutrikimai jau yra akivaizdūs. Šioje stadijoje pacientas dar gali gyventi vienas, bet kasdienių darbų atlikimas tampa sudėtingesnis ir užtrunka ilgiau.
- 3 stadija: laikoma ligos progresavimo viduriniuoju etapu. Šiai stadijai būdingas pusiausvyros praradimas, judesių sulėtėjimas, didesnė kritimų tikimybė. Nors pacientas dar vis yra savarankiškas, ligos simptomai paveikia jo kasdienius veiksmus: apsirengimą, valgymą, buitį.
- 4 stadija: simptomai tampa sunkūs ir ribojantys. Pacientas dar gali savarankiškai atsistoti, eiti, bet jau gali prireikti vaikštynės ar pagalbos kasdieniuose darbuose, pacientas nebegali gyventi vienas.
- 5 stadija: labiausiai pažengusi stadija: kojų sukaustymas gali trukdyti atsistoti, stovėti, eiti. Pacientui reikalingas neįgaliojo vežimėlis arba jis prikaustomas prie lovos. Atlikti bet kokiems veiksmams reikalinga slaugančio asmens pagalba. Pacientui gali pasireikšti haliucinacijos ar kliedesiai.
Parkinsono ligos priežastys ir gydymas
Dar šiandien Parkinsono ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios, kaip ir veiksniai, skatinantys ligos progresą. Gydytojų teigimu, dažniausiai sunku nuspėti, kaip greitai liga gali pažengti. Būna pacientų, sergančių Parkinsono liga virš 30 metų, tačiau gebančių gyventi savarankiškai, savimi pasirūpinti, tačiau būna atvejų, kada liga ypač greitai progresuoja, o kodėl taip įvyksta - atsakymo iki šio nėra. Parkinsono liga dažniausiai diagnozuojama 60-70 metų amžiaus, tačiau šiandien neretai ligos simptomai pastebimi ir pasiekus 50-ties metų ribą. Gydytojų teigimu, šia liga suserga ir jauni, 30-ties metų žmonės, tačiau tokius atvejus dažniausiai lemia genetika.
Taip pat skaitykite: Psichikos sutrikimai Parkinsono ligos atveju
Parkinsono ligos gydymas yra simptominis, kuris yra gana efektyvus. Susirgus liga ir skiriant atitinkamą gydymą žmogus išlieka darbingas ir neretai aplinkiniams ligos požymiai dar kurį laiką būna nepastebimi. Be to, nors Parkinsono liga aprašyta prieš 200 metų, iki pat šiandien dar nėra atrasta profilaktikos būdų, kaip šios ligos galima išvengti ar ją atitolinti.
Medikamentinis gydymas
Madopar yra kombinuotasis levodopos ir benserazido preparatas Parkinsono ligai gydyti. Levodopa yra aminorūgštis, vartojama dopamino trūkumui, susijusiam su Parkinsono liga, šalinti. Kadangi ne mažiau kaip 95 % išgertos levodopos dekarboksilinama periferiniuose organuose (žarnose, kepenyse, inkstuose, širdyje, skrandyje), jos į smegenis patenka labai mažai. Jei gydoma vien levodopa, ne smegenyse susidaręs dopaminas, bei iš jo atsiradusios adrenerginės medžiagos dažnai sukelia nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai.
Jei vartojama gydomoji dekarboksilazės inhibitoriaus benserazido dozė, šios medžiagos į smegenis patenka mažai (smegenyse būna mažiau negu 6 % plazmoje esančios koncentracijos). Benserazidas, vartojamas kartu su levodopa, beveik visiškai nuslopina jos dekarboksilinimą periferiniuose audiniuose, ypač žarnų gleivinėje, todėl panašaus stiprumo poveikiui sukelti reikia maždaug 20 % tos dozės, kuri reikalinga gydant vien levodopa. Vadinasi, nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui ir širdies bei kraujagyslių sistemai atsiranda daug rečiau.
Madopar preparatu gydoma Parkinsono liga bei antrinis parkinsonizmas, išskyrus vaistų sukeltą parkinsonizmą.
Dozė kiekvienam pacientui yra skirtinga. Ji priklauso nuo ekstrapiramidinių simptomų sunkumo ir vaisto toleravimo. Reikia vengti didelės vienkartinės dozės. Kas 3 - 7 dienas paros dozę galima didinti puse Madopar disperguojamosios tabletės (50 mg levodopos kartu su 12,5 mg benserazido), viena Madopar 100 mg/25 mg kapsule ar Madopar disperguojamąja tablete (100 mg levodopos kartu su 25 mg benserazido).
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga
Oprymea veiklioji medžiaga yra pramipeksolis, jis priklauso vaistų, vadinamų dopamino agonistais, grupei. Jie stimuliuoja dopamino receptorius, esančius galvos smegenyse. Dopamino receptorių stimuliavimas galvos smegenyse sukelia nervinius impulsus, padedančius kontroliuoti kūno judesius. Oprymea vartojama suaugusiems žmonėms idiopatinės Parkinsono ligos simptomams gydyti. Galima vartoti vien Oprymea arba kartu su levodopa (kitu vaistu Parkinsono ligai gydyti).
Chirurginis gydymas
Esant progresuojančiai ligai, kai medikamentinis gydymas tampa neefektyvus, gali būti taikoma gilioji smegenų stimuliacija. Jos metu chirurgiškai implantuojamas mažas prietaisas, panašus į širdies stimuliatorių, kuris siunčia elektrinius signalus į tam tikras smegenų sritis. Per nedideles angas, išgręžtas kaukolėje, giliai smegenyse įdedami maži elektrodai. Šie elektrodai generuoja žemos įtampos signalus į tam tikrą smegenų sritį ir keičia neuronų aktyvumą. Nedidelė baterija, panaši į širdies stimuliatorių, yra implantuojama po raktikauliu. Laidas, jungiantis elektrodus su baterija, pravedamas po oda, už ausies, išilgai kaklo.
Stimuliatoriaus parametrai kiekvienam pacientui nustatomi individualiai: specialiu valdikliu gydytojas pradeda programuoti stimuliatorių ir ieškoti paties efektyviausio nuolatinės stimuliacijos taško. Nors šis metodas ligą tik pristabdo, ji ir toliau progresuoja, bet po šios operacijos sergančiojo Parkinsono liga funkcinis aktyvumas labai pagerėja.
Kitos gydymo priemonės
Apie 90 proc. Parkinsono liga sergančių žmonių kenčia ir nuo depresijos, kurią įveikti kartais būna sunkiau nei Parkinsono simptomus, juolab kad vaistai nuo depresijos labai nedera su vaistais nuo Parkinsono ligos.
Kai kurie pacientai patys susikuria mankštos sistemas, kuriose sujungia Rytų filosofiją, tai či metodus ir savo patirtį. Šių pratimų komplekso pagrindas - kvėpavimas ir atsipalaidavimas.
Taip pat skaitykite: Parkinsono ligos depresijos gydymas
Psichozė ir Parkinsono liga
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės tipai:
- Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
tags: #parkinsono #liga #ir #kliedesiai