Šizofrenija - sudėtinga psichikos liga, apipinta mitais ir baimėmis. Ši liga paliečia ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimuosius, draugus, visą visuomenę. Literatūra, ypač autobiografinės knygos, gali tapti tiltu, jungiančiu mus su šia patirtimi, padedančiu suprasti, ką išgyvena žmogus, sergantis šizofrenija, ir kaip galime jam padėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą knygų, nagrinėjančių šizofrenijos temą, remiantis tiek sergančiųjų, tiek jų artimųjų patirtimis.
Artimųjų patirtys: Marin Sardy knyga apie brolį Tomą
Marin Sardy knygoje atsiskleidžia skaudus artimojo, susidūrusio su šizofrenija, patyrimas. Autorė pasakoja apie savo brolio Tomo ligos kelią, jo grimzdimą į benamystę ir šeimos pastangas padėti. Tomas, buvęs slidininkas, stovyklautojas ir kalnų kopėjas, po dvidešimtojo gimtadienio susidūrė su šizofrenijos simptomais.
Sardy aprašo, kaip Tomas pamažu grimzdo į benamystę. Taip ir nesužinojome, kada ir kokiu būdu neteko buto, ėmė nakvoti pas draugus ant sofų, kaip prasidėjo jo bėdos su policija. Nepastebėjome, kada susiformavo įprotis vaikščioti be sustojimo, bastytis Aliaskoje esančio mūsų gimtojo Ankoridžo gatvėmis ir dviračių takais - tai darė visą likusį gyvenimą. Daug vėliau draugai ir giminaičiai man papasakojo, kad jis, kamuojamas kliedesio apie moterį, ištisas dienas važinėdavo po miestą margindamas žemėlapį pastabomis ir strėlytėmis - įsivaizdavo, kad ta moteris pagrobta. Kartą klaidžiojantį ir murmantį Tomą suėmė policija, vėliau jis daktarui papasakojo bandęs pabėgti nuo pojūčio, kad „tuoj išgirs moters klyksmą“. Dar kitą kartą, kai tėčio nebuvo namuose, jis, matyt, atrakino spyną su kreditine kortele ir pasičiupo seną čekių knygelę nuo užblokuotos sąskaitos.
Šeima svarstė įvairias galimybes, kaip padėti Tomui:
- Gal galėtume įtaisyti Tomui butą? Paliks ką nors ant viryklės ir sudegins namus.
- O jei pasamdytume asmeninį prižiūrėtoją? Prižiūrėtojas negalėtų su Tomu būti dvidešimt keturias valandas per parą.
- Gal kreiptis į Aliaskos psichiatrijos institutą? API neturi pakankamai vietų, todėl išrašo pacientus kaip galima greičiau.
- Gal pabandyti privačią psichiatrinę ligoninę, kurioje Tomas galėtų pabūti ilgiau? Aliaskoje tokių ligoninių nėra.
- O gal paguldyti į privačią ligoninę kitoje valstijoje? Nepriversime jo toje ligoninėje pasilikti, o išsirašęs nuklys nežinia kur.
Tačiau visos jos atrodė neįmanomos.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Autorė atvirai pasakoja apie savo baimes ir bejėgiškumą. Gyvenau toli, Santa Fe, todėl nelabai galėjau padėti ir įpratau guostis tam tikrais dalykais, kuriuos žinojau apie savo brolį. Jis buvo slidininkas, stovyklautojas, kopėjas į kalnus. Buvo stiprus ir tvirtas, plataus intelekto diapazono ir praktiškai mąstantis - kai Tomui buvo dvidešimt keleri ir jis vis dar studijavo Kolumbijos universitete, sugebėjo dviračiu apvažiuoti Europą ir įkopti į sunkiai įveikiamą Mozės dantimi vadinamą kalną Aliaskoje. Žinojau: kol nepames savo įrangos ir sugebės rasti pakankamai maisto, išgyvens lauke, įsirengs stovyklavietę miškuose. Iš pradžių mano didžiausia baimė ir buvo, kad Tomas nuolat kenčia alkį. Naktimis stengiausi negalvoti apie blogiausia. Užuot galvojusi apie tai, įkurdindavau jį saugiausioje, šilčiausioje stovyklavietėje, kokią tik galėjau įsivaizduoti.
Sardy atskleidžia, kaip svarbu neprarasti ryšio su sergančiuoju, net jei tai labai sunku. 2009 m., kai Tomas jau trejus metus gyveno gatvėje, grįžau į Aliaską. Buvo birželis, šviesiausias mėnesis metuose. Skrisdama giedrą vakarą regėjau pietinius kalnus, viršūnių rezginį ir miestą supančius ledynus. Mano tikslas buvo rasti būdą, kaip prisikasti iki Tomo, rasti būdą, kaip jį įtikinti sugrįžti ir kreiptis pagalbos.
Ši knyga - tai ne tik pasakojimas apie šizofreniją, bet ir apie meilę, atsidavimą ir nuolatinę kovą už artimą žmogų.
Sergančiojo perspektyva: Arnhild Lauveng autobiografija
Arnhild Lauveng autobiografinė knyga - tai unikalus žvilgsnis į šizofreniją iš vidaus. Norvegų psichologė, praleidusi dešimt metų su šia diagnoze ir septynis iš jų psichiatrijos ligoninėse, atvirai pasakoja apie savo patirtį. Knygoje atsiveria pasaulis, kupinas haliucinacijų, baimių ir kančios.
Lauveng knyga padeda suprasti, kad haliucinacijos ir kiti simptomai turi savo logiką. Ji supažindina mus su pasauliu, kupinu haliucinacijų ir balsų, būriais iš paskos bėgančių žiurkių, plėšrių vilkų, šliaužiančių gyvačių ir net antgamtinių būtybių… Tačiau Lauveng atskleidžia, kad šie regėjimai ir haliucinacijos turi savo logiką. Palaikoma gydymo įstaigų personalo, niekada vilties nepraradusių mamos ir sesers, Lauveng kovojo su savo liga ir ją įveikė, nors ši pergalė iki šiol daugeliui atrodo neįtikima.
Taip pat skaitykite: Knygos apie streso valdymą
Autorė atvirai kalba apie savižalą kaip būdą išreikšti skausmą. Svarbiausia buvo išreikšti skausmą, tokį stiprų ir neįmanomą išsakyti žodžiais. Šitaip galėjau pranešti pasauliui apie savo skausmą, tokį stiprų ir neįmanoma išsakyti žodžiais.
Knygoje taip pat kritikuojamas požiūris į sergančiuosius kaip į „tiksinčias bombas“. Žmonės, sirgę ar sergantys psichikos ligomis, nėra blogesni ar būtinai „tiksinčios bombos“, bet nebūtinai ir geresni už kitus. Kai sirgau, jaučiau, kad didžiausias dėmesys skiriamas mano ligai ir silpnosioms mano savybėms.
Lauveng pabrėžia, kaip svarbu matyti žmogų, o ne tik jo ligą. Knygoje viskas aprašoma iš sergančio žmogaus perspektyvos. Tačiau skauda ne tgik dėl tuštumos, savižalos, haliucinacijų, bet ir dėl to, kaip į viską reaguoja artimieji, slaugytojai, gydytojai.
Ši knyga - tai kvietimas įsiklausyti į sergančiųjų balsus ir suprasti jų patirtis.
Kitos knygos ir šaltiniai
Be minėtų knygų, verta atkreipti dėmesį ir į kitus šaltinius, nagrinėjančius šizofrenijos temą.
Taip pat skaitykite: Svajonių interpretacijos pagal [Autoriaus Vardas]
"Šizofrenijos prodrominio periodo psichopatologija, diagnostika, prevencija" - mokomoji knyga, skirta medicinos ir psichologijos studentams, gydytojams psichiatrams bei vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams rezidentams. Šioje knygoje apžvelgiama literatūra ir išsamiau panagrinėti šizofrenijos pradžios požymiai, kartu apibendrinama sukaupta klinikinė patirtis.
Internetiniai forumai, tokie kaip "Schizophrenia.com", kuriuose žmonės dalijasi savo patirtimis ir patarimais, kaip susidoroti su liga.
Straipsniai, kuriuose patariama, kaip įtikinti šizofreniką gydytis. Juose pabrėžiama, kad reikia pasitelkti jo paties nepajudinamus įsitikinimus, o ne bandyti juos paneigti. Neprieštaraukite kliedesiams, nesusitelkite į ginčo argumentus. Pagarbiai klausykite ir empatizuokite.
Kaip galime padėti?
Susidūrus su šizofrenija, svarbu nepasiduoti baimei ir nežinojimu. Štai keletas patarimų, kaip galime padėti sergančiajam ir jo artimiesiems:
- Šviestimės. Kuo daugiau žinosime apie šizofreniją, tuo lengviau bus suprasti, ką išgyvena sergantis žmogus.
- Būkime empatiški. Stenkimės įsijausti į sergančiojo būseną ir suprasti jo jausmus.
- Neteiskime. Atminkime, kad šizofrenija - tai liga, o ne charakterio trūkumas.
- Palaikykime. Būkime šalia sergančiojo ir jo artimųjų, siūlykime pagalbą ir supratimą.
- Skatinkime gydymą. Padėkime sergančiajam kreiptis į specialistus ir laikytis gydymo plano.
tags: #knyga #apie #sizofrenija