Xanax, kurio veiklioji medžiaga yra alprazolamas, yra benzodiazepinų grupės vaistas, dažnai skiriamas nerimo, panikos sutrikimų ir nerimo, susijusio su depresija, gydymui. Šiame straipsnyje aptariamas Xanax vartojimas, dozavimas, galimas šalutinis poveikis ir svarbios atsargumo priemonės, daugiausia dėmesio skiriant nutraukimo simptomams ir gydymui.
Kas yra Xanax ir kam jis vartojamas?
Alprazolamas, parduodamas kaip Xanax, priklauso benzodiazepinų klasei ir veikia stiprindamas tam tikrų neurotransmiterių aktyvumą smegenyse. Jis dažniausiai naudojamas trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo ir su depresija susijusio nerimo gydymui suaugusiesiems, kai sutrikimai yra sunkūs, riboja paciento veiklą ir labai vargina. Jis taip pat vartojamas trumpalaikiam panikos sutrikimo, su agorafobija (erdvės baime) ar be jos, gydymui. Vaisto galima vartoti tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja ligonio veiklą ar labai vargina.
Kaip vartoti Xanax?
Xanax visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Negalima vartoti didesnėmis dozėmis ar ilgesnį laiką, nei rekomenduota. Griežtai draudžiama dalintis Xanax su kitais žmonėmis, ypač su tais, kurie turėjo priklausomybės problemų. Netinkamas vaisto vartojimas gali sukelti rimtų pasekmių.
Prailginto veikimo tabletes būtina nuryti nesukramtant, nesmulkinant ir nelaužant. Jei simptomai nepagerėja arba pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikio vartojimo atveju gali prireikti reguliarių medicininių tyrimų. Staigus šio vaisto nutraukimas gali būti pavojingas, todėl būtina tai daryti tik gydytojo priežiūroje.
Xanax dozavimas
Dozavimas priklauso nuo individualių paciento poreikių ir ligos sunkumo.
Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti
- Nerimas: Pradinė suaugusiųjų paros dozė yra 0,75-1,5 mg, išdalijama į 2-3 dalis. Palaikomoji dozė yra 0,5-4 mg per parą, išdalijama į 2-3 dalis.
- Depresija: Pradinė suaugusiųjų paros dozė yra 1,5 mg, išdalijama į 3 dalis. Palaikomoji dozė yra 1,5-4,5 mg per parą, išdalijama į 2-3 dalis.
- Panikos sutrikimas: Pradinė suaugusiųjų paros dozė yra 0,5-1 mg prieš miegą. Palaikomoji dozė gali būti koreguojama pagal reakciją į gydymą, didinant dozę ne daugiau nei po 1 mg per dieną kas 3-4 paras. Vartojimų skaičių daugiausiai galima didinti iki 3 ar 4 kartų per parą.
Senyviems pacientams pradinė paros dozė yra 0,5-0,75 mg, išdalijama į 3 dalis. Palaikomoji dozė yra 0,5-0,75 mg per parą (per kelis kartus). Jei pacientas toleruoja, prireikus dozę galima palaipsniui didinti. Pacientams, kurių inkstų ir (ar) kepenų veikla sutrikusi, skiriama minimali veiksminga dozė.
Nutraukiant vaisto vartojimą, dozę reikia mažinti palaipsniui - ne daugiau kaip 0,5 mg kas tris dienas. Kai kuriems pacientams gali prireikti dar lėtesnio mažinimo. Ilgalaikio vartojimo atveju dozę galima didinti kas 3-4 dienas, ne daugiau kaip 1 mg per parą.
Praleista dozė ir perdozavimas
Jei praleidote dozę, išgerkite ją kuo greičiau. Tačiau jei jau beveik laikas kitai dozei, praleiskite pamirštąją ir laikykitės įprasto dozavimo grafiko. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Perdozavimo atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba ligoninę. Xanax tablečių perdozavimas gali pasireikšti mieguistumu, sumišimu, koordinacijos sutrikimais, neaiškia kalba ir galiausiai - koma. Buvo atvejų, kai, perdozavus Xanax, susilpnėjo kvėpavimas, ištiko apnėja (kvėpavimo sustojimas), kartais prasidėjo traukuliai.
Kada nereikėtų vartoti Xanax?
Šio vaisto negalima vartoti, jei pacientas:
Taip pat skaitykite: Xanax dozavimas ir vartojimas
- Yra alergiškas alprazolamui, benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei XANAX medžiagai.
- Serga sunkia miastenija (liga, dėl kurios silpnėja raumenys).
- Serga sunkiu kvėpavimo nepakankamumu.
- Serga miego apnėja (ilgalaikis praeinantis kvėpavimo sustojimas miego metu).
- Serga sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu.
- Vartoja priešgrybelinius vaistus, tokius kaip itrakonazolas ar ketokonazolas.
Prieš pradedant vartoti šį vaistą, gydytojas turėtų būti informuotas apie esamus arba buvusius sveikatos sutrikimus, tokius kaip kvėpavimo problemos, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, depresija, nuotaikos sutrikimai, mintys apie savižudybę, kepenų ar inkstų ligos.
Vartojant šį vaistą nėštumo metu, kūdikis gali gimti su pavojingais abstinencijos simptomais, dėl kurių jam gali reikėti ilgalaikės medicininės priežiūros. Todėl nėščiosioms ir žindančioms moterims šio vaisto vartoti nerekomenduojama. Xanax nėra patvirtintas naudoti jaunesniems nei 18 metų asmenims.
Atsargumo priemonės
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas, sergantiems sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu arba miego apnėja, Xanax skiriamas atsargiai. Ilgai vartojami benzodiazepinai, įskaitant Xanax, gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę. Jos pavojus padidėja šį vaistą (kaip ir kitus benzodiazepinus) vartojant didelėmis dozėmis ir ilgai. Šis pavojus yra dar didesnis asmenims, kurie piktnaudžiauja ar anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, vaistais bei tuo atveju, jei tuo pat metu vartojami keli benzodiazepinų grupės vaistai (nepriklausomai nuo to, ar nuo nerimo, ar nemigai gydyti arba narkotikais).
Benzodiazepinai depresijos nesukelia, tačiau, juos vartojant, gali pasireikšti depresija su mintimis apie savižudybę ir net mėginimais nusižudyti, arba be jų. Taip atsitinka retai ir nenumatomai. Visi benzodiazepinai, įskaitant Xanax, gali laikinai sutrikdyti atmintį (sukelti amneziją).
Gauta duomenų, kad vartojant benzodiazepinų gali atsirasti tokių reakcijų kaip nenustygstamumas, baimingas susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, nederamas elgesys ar kitokie elgesio sutrikimai. Tokiu atveju būtina nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Vaikams ir senyviems žmonėms tokio poveikio rizika yra didesnė.
Taip pat skaitykite: Xanax atsargumo priemonės
Nutraukus šio vaisto vartojimą, gali pasireikšti vadinamasis atoveiksmio sindromas, t. y. simptomai, nuo kurių alprazolamo vartota. Tokių simptomų gali atsirasti ir laikotarpiu tarp dozių vartojimo, ypač jei vartojama didelė dozė. Jei pasireiškia atoveiksmio sindromas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Xanax nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.
Sąveika su kitais vaistais
Kartu su benzodiazepinais (įskaitant alprazolamą) vartojant kitas medžiagas, kurios slopina centrinę nervų sistemą, slopinamasis poveikis sumuojasi. Alprazolamą vartojant kartu su vaistais, kurie trikdo jo metabolizmą, gali padidėti alprazolamo koncentracija ir sustiprėti jo poveikis.
Xanax nerekomenduojama skirti kartu su vaistais nuo grybelių sukeltų ligų (pvz., ketokonazolo, itrakonazolo ir kitų azolų grupės vaistų). Xanax rekomenduojama skirti atsargiai kartu su antidepresantais, cimetidinu, makrolidų grupės antibiotikais, kalcio kanalų blokatoriais, digoksinu, geriamaisiais kontraceptikais, vaistais, kuriais gydomi ŽIV infekuoti ligoniai, vaistais nuo psichikos sutrikimų, migdomaisiais, nerimą šalinančiais ir raminamąjį poveikį sukeliančiais vaistais, anestezijai sukelti vartojamais vaistais ir antihistamininiais vaistais.
Kartu vartojami Xanax ir opioidai (vaistai stipriam skausmui malšinti, vaistai pakaitinei terapijai ir kai kurie vaistai nuo kosulio) didina mieguistumo, sunkumo kvėpuojant (kvėpavimo slopinimo), komos riziką ir gali būti gyvybei pavojingi. Jei gydytojas Jums paskyrė Xanax kartu su opioidais, jis turėtų apriboti dozę ir vartojimo kartu trukmę.
Vartodami Xanax tablečių, visiškai negerkite alkoholio.
Gydymas Xanax (kaip ir kitais CNS veikiančiais vaistais) gali paveikti Jūsų gebėjimą reaguoti ir sukoncentruoti dėmesį - Jūs galite tapti mieguistas ir (arba) užmaršus. Nevairuokite arba nevaldykite mechanizmų, jei jaučiate tokį poveikį.
Galimas šalutinis poveikis
Šalutinių poveikių dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir, tęsiant vaisto vartojimą ar sumažinus dozę, jie paprastai išnyksta.
Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
- Depresija
- Sedacija (raminamasis poveikis)
- Mieguistumas
- Ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas)
- Atminties pablogėjimas
- Kalbos sutrikimas
- Galvos skausmas
- Galvos apsvaigimas
- Vidurių užkietėjimas
- Burnos džiūvimas
- Nuovargis
- Irzlumas
Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
- Apetito sumažėjimas
- Sumišimas
- Orientacijos sutrikimas
- Lytinio potraukio sumažėjimas
- Nerimas
- Nemiga
- Nervingumas
- Lytinio potraukio padidėjimas
- Pusiausvyros sutrikimai
- Judesių koordinavimo sutrikimai
- Dėmesio sutrikimas
- Pernelyg didelis mieguistumas
- Letargija
- Drebulys (tremoras)
- Neryškus matymas
- Pykinimas
- Odos uždegimas (dermatitas)
- Lytinės veiklos sutrikimas
- Kūno svorio padidėjimas
- Kūno svorio sumažėjimas
Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):
- Manija
- Haliucinacijos
- Pyktis
- Susijaudinimas (ažitacija)
- Priklausomybė nuo vaisto
- Atminties netekimas (amnezija)
- Raumenų silpnumas
- Šlapimo nelaikymas
- Nereguliarios mėnesinės
Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):
- Padidėjusi prolaktino koncentracija kraujyje
- Lengva manija
- Agresyvumas
- Priešiškumas
- Mąstymo sutrikimai
- Nenustygstamumas
- Piktnaudžiavimas vaistu
- Autonominės nervų sistemos pusiausvyros sutrikimas
- Raumenų tonuso sutrikimai
- Virškinimo trakto sutrikimai
- Kepenų uždegimas (hepatitas)
- Kepenų veiklos sutrikimai
- Gelta
- Alerginis pabrinkimas (staigus veido, lūpų, liežuvio ir gerklės patinimas)
- Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija
- Periferiniai pabrinkimai
- Šlapimo susilaikymas
- Vaistų vartojimo nutraukimo sindromas
- Akies vidaus spaudimo padidėjimas
Vartojant Xanax, gali pasireikšti psichinė ir fizinė priklausomybė bei piktnaudžiavimas. Nutraukus Xanax vartojimą, gali atsirasti nutraukimo simptomų.
Nutraukimo simptomai
Staigus gydymo benzodiazepinais (įskaitant Xanax) nutraukimas gali sukelti nutraukimo simptomų. Gali pradėti skaudėti galvą ir raumenis, atsirasti nerimas, įtampa, nenustygstamumas, sumišimas ir irzlumas. Sunkiais atvejais gali atsirasti tokių simptomų: aplinkos ar savęs suvokimo pokytis, klausos sustiprėjimas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir fiziniam kontaktui, haliucinacijos ar traukuliai. Šių požymių ir simptomų (ypač sunkesnių) dažniausiai pasireiškia pacientams, kurie ilgai vartojo dideles šių vaistų dozes. Gera gydymo praktika nurodo, kad dozę reikia mažinti lėtai.
Kai kurie nutraukimo simptomai gali trukti iki metų ar ilgiau. Jei nustojus vartoti Xanax jaučiate ilgalaikį nerimą, depresiją, atminties ar mąstymo sutrikimus, nemigą, spengimą ausyse, deginimo ar dilgčiojimo pojūtį, būtina informuoti gydytoją.
Nutraukimo simptomų gydymas
Gydymas nuo priklausomybės benzodiazepinams yra labai sudėtingas ir kompleksinis procesas. Detoksikacija - labai sunkus procesas, nes nutraukus raminamųjų vartojimą pasireiškia itin sunki abstinencija. Gydytoja Gabija Laubner teigia, kad gydymas nuo priklausomybės benzodiazepinams yra labai sudėtingas ir kompleksinis procesas. Vilniuje yra vienintelis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centras, į kurį kiekvienais metais stacionarizuojama maždaug aštuoniasdešimt žmonių, priklausomų nuo raminamųjų ar migdomųjų. Čia jiems atliekama detoksikacija. Tačiau ši procedūra - tik pirmas žingsnis. Detoksikacija - labai sunkus procesas, nes nutraukus raminamųjų vartojimą pasireiškia itin sunki abstinencija. „Palyginti su kitų psichoaktyvių medžiagų, opioidų, kitų narkotinių medžiagų detoksikacija, ši detoksikacija yra žymiai sudėtingesnė. Žmogus patiria labai daug nepageidaujamų abstinencijos požymių, pasireiškiančių nutraukus vaistus. Tai prakaitavimas, pykinimas, didžiulis nerimas, panikos atakos, galvos ir raumenų skausmai. Pacientui sunku susikoncentruoti, miegoti, normaliai kvėpuoti. Net iš heroino vartojimo išėjimas yra lengvesnis nei iš raminamųjų. Abstinencijos simptomai sunkiai išgyvenami ir dažniausiai žmonės negali patys vieni jų ištverti. Minėti simptomai išlieka labai ilgai, todėl dažniausiai procedūra atliekama su gydytojo pagalba, dažniausia stacionare. Paskui gydymas ambulatoriškai po detoksikacijos dar tęsiasi pusmetį ar net metus.
- Palaipsniui mažinant dozę: Svarbiausias žingsnis yra palaipsniui mažinti Xanax dozę, o ne staiga nutraukti jo vartojimą. Tai turėtų būti daroma prižiūrint gydytojui, kuris gali sudaryti jums tinkamą mažinimo planą.
- Vaistai: Kai kuriais atvejais, siekiant palengvinti nutraukimo simptomus, gali būti skiriami kiti vaistai. Pavyzdžiui, gali būti naudojami antidepresantai arba kiti benzodiazepinai, turintys ilgesnį veikimo laiką, kad būtų lengviau mažinti Xanax dozę.
- Psichoterapija: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti išmokti įveikti nerimą ir panikos sutrikimus be vaistų. Terapija taip pat gali padėti įveikti bet kokias pagrindines psichologines problemas, kurios galėjo prisidėti prie Xanax vartojimo.
- Paramos grupės: Paramos grupės gali suteikti jums emocinę paramą ir supratimą, kai bandote nutraukti Xanax vartojimą. Bendraujant su kitais žmonėmis, kurie patiria tą patį, galite pasijusti mažiau vieniši ir gauti naudingų patarimų.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu vengti alkoholio ir kitų medžiagų, kurios gali sustiprinti nutraukimo simptomus.
Išvados
Xanax yra veiksmingas vaistas nerimui ir panikos sutrikimams gydyti, tačiau jis gali sukelti priklausomybę ir nutraukimo simptomus. Jei planuojate nutraukti Xanax vartojimą, svarbu tai daryti prižiūrint gydytojui ir laikytis palaipsnio mažinimo plano. Be to, psichoterapija, paramos grupės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti jums sėkmingai įveikti nutraukimo simptomus ir pagerinti savo savijautą.
tags: #xanax #abstinecijos #simptomai