Įvadas
Vaiko psichikos raida - tai nenutrūkstamas pažintinių funkcijų (suvokimo, vaizdinių, atminties, mąstymo, kalbos, vaizduotės, pojūčių) kitimas ir tobulėjimas laiko rėmuose. Šiame straipsnyje apžvelgiama vaiko raida, remiantis R. Žukauskienės darbais ir kitų autorių įžvalgomis, aptariant pagrindinius raidos etapus ir aspektus, tokius kaip mąstymas ir kalba.
Raidos procesą lemiantys veiksniai
Žmogaus raidos procesą lemia daugelio veiksnių visuma, įskaitant paveldimumą, brendimo dėsnius ir ugdymą. Tinkamos ugdymo sąlygos ir palanki gyvenimo aplinka sudaro sąlygas vaiko gabumams tobulėti. Mokykla ir mokymas turi lemiamą reikšmę vaikų ir paauglių raidai. Mokymasis yra svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu vaikas perima žinias, praktinės veiklos įgūdžius ir vertybes.
Mąstymo raida
Mąstymas - tai psichinis procesas, kurio rezultatas - netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse. Vaikas, mąstydamas tiria aplinką, analizuoja, konstatuoja, apibendrina, daro išvadas ir sprendžia. Ypač svarbu ugdyti mąstymą, aktyvinti ir skatinti moksleivių protinės veiklos savarankiškumą.
Mąstymo rūšys
Pagal apibendrinimo lygį išskiriamos trys mąstymo rūšys:
- Konkretusis veiksminis mąstymas: jaunesniame mokykliniame amžiuje svarbus vaiko protinei raidai.
- Konkretusis vaizdinis mąstymas: susiformuoja 4 - 7 metų amžiuje, remiasi suvokimu ir vaizdiniais, itin skatinamas piešimu, žaidimu, konstravimu.
- Abstraktusis sąvokinis mąstymas: būdingas vyresniems moksleiviams ir suaugusiems.
J. Piaget koncepcija
J. Piaget atliko vaiko protinės raidos stebėjimus ir skyrė ypatingą dėmesį pažintiniams procesams - mąstymui, kalbai, suvokimui, atminčiai ir dėmesiui. Jis teigė, kad vaiko protas tobulėja pereidamas keletą stadijų - nuo paprastų naujagimio refleksų iki suaugusio žmogaus abstraktaus mąstymo.
Taip pat skaitykite: Raidos psichologija: Integruotas požiūris
Pagrindinės pažintinės raidos stadijos pagal J. Piaget:
- Sensomotorinė stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Šioje stadijoje vaikas išmoksta išskirti save iš aplinkinio pasaulio objektų ir įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada, kai jis jų negali matyti.
- Priešoperacinė stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas. Vaikas nesugeba savęs pastatyti į kito vietą.
- Konkrečių operacijų stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas ir atlikti aritmetines operacijas. Vaikas supranta ir taiko logines operacijas ir principus savo patirčiai ar suvokimams paaiškinti.
- Formaliųjų operacijų stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus): Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus. Paauglys supranta, kad yra daug atsakymų į vieną klausimą ir daug klausimų kiekvienam atsakymui.
Galutinis mąstymo raidos tikslas yra jo visiška loginė pusiausvyra, kuri pasiekiama tik formalaus operacinio mąstymo stadijoje.
Kalbos raida
Kalba yra praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida ir kalba yra susijusios, kalba vaikui yra minčių perteikimo būdas. Vaiko kalba priklauso nuo paties vaiko vystymosi ir nuo socialinių vaiko ir suaugusiųjų santykių tipo.
Kalbos raidos etapai
- Pirmieji dveji gyvenimo metai: vaiko kalba labai tobulėja. Sulaukęs 9 - 12 mėnesių kūdikis taria garsus, laukia, kol jam bus atsakyta, mėgina kartoti tai, ką išgirdo. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis supranta ir ištaria savo pirmuosius žodžius. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje jau išryškėja tam tikra kalbos struktūra, vaikas žino daugybę žodžių ir geba jais išreikšti įvairiausias mintis, gali sujungti 2 - 3 žodžius į paprastą sakinį.
- Priešoperacinės mąstymo stadija (nuo 2 iki 7 metų): J. Piaget teigimu, beveik pusė vaikų sakomų sakinių yra egocentriški. Jis skyrė tris egocentrinės kalbos rūšis: atkartojimą, monologą ir kolektyvinį monologą. Dviejų metų vaikas jau kalba trumpais dviejų žodžių sakiniais, ketvirtaisiais gyvenimo metais žodynas apima daugiau 1000 žodžių.
- 4 - 6 metų amžius: prasideda antrasis kalbos mokymosi etapas, kurio skiriamasis bruožas yra tai, kad vaikas pats pradeda save skatinti sėkmės pojūčiu. 6 metų vaiko žodyną sudaro 8000 - 14000 žodžių. J. Piaget tvirtina, kad šiuo laikotarpiu vaiko kalba ir toliau tebėra egocentriška, tačiau atsiranda kolektyvinis monologas.
- 5 - 7 metų amžius: vaikai bendrauja veiklos arba neabstraktaus mąstymo plotmėje. V. Kruteckis pastebi, kad vaiko kalba, prieš pradedant lankyti mokyklą, jau pakankamai išsivysčiusi. Ji palyginti gramatiškai taisyklinga ir raiški.
- 7 - 8 metų amžius: vaikas geba nuosekliai išdėstyti pasakojimus ir aiškinimus.
Mokymasis bendradarbiaujant skatina perėjimą iš veiksminės į abstrakčios minties pakopą. Kadangi kalba atspindi mąstymą, galima sakyti, kad kalba kaip ir mąstymas iš veiksminės pakopos pereina į abstrakčiąją.
Kalbos reikšmė vaiko vystymuisi
Vaiko vystymuisi kalbos reikšmė yra didžiulė. Tobulesnė kalba padeda formuluoti mintis ir reguliuoti veiklą. Išlavinta kalba skatina ir plėtoja mąstymo procesus, kūrybingumą, vaizduotę, formuoja ir padeda išsiskleisti vaiko individualybei, ugdo estetinį skonį, aktyvina vaikus, padeda išreikšti mintis, jausmus, bendrauti ir bendradarbiauti.
Kalbos įtaka mokymuisi
Mokymasis skaityti ir rašyti pertvarko vaiko suvokimą ir mąstymą. Pradėdamas lankyti mokyklą vaikas turi gerai suprasti kasdienę kalbą, taisyklingai tarti garsus ir sudarinėti frazes. Gerai išlavėjusi žodinė kalba yra svarbiausia sėkmingo rašomosios kalbos išmokimo sąlyga. Rašymas ir skaitymas yra kalbėjimo procesas.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos psichologija
Jaunesnysis mokyklinis amžius
Jaunesnysis mokyklinis amžius apima 6-7 - 10-11 vaiko gyvenimo metus. Šiuo laikotarpiu vaiko suvokimas yra netikslus ir paviršutiniškas, tačiau mokymosi procese jis persitvarko. Pradinuko pažintinėje raidoje ypač svarbus vaidmuo tenka mąstymui, kuris dar yra konkretus ir remiasi suvokiniais bei vaizdiniais.
Mokymosi įtaka psichiniams procesams
Mokymasis suaktyvina ir kitus psichinius procesus, pirmiausia atmintį. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikas privalo įsiminti raides, jų garsinę reikšmę, rašymo judesius ir skaičiavimo būdus. Taip pat lavinamas dėmesys, valingumas ir atmintis.
Emocijos
Pradinukai yra labai emocionalūs ir nuoširdžiai reiškia savo jausmus. Augant formuojasi sugebėjimas reguliuoti savo jausmus. Mokymasis skatina formuotis jausmus, susijusius su sunkumų nugalėjimu, sėkminga ar nesėkminga veikla ir jos rezultatų įvertinimu.
Taip pat skaitykite: Emocinė savijauta: psichoterapeutės patarimai
tags: #zukauskiene #raidos #psichologija #1996