Literatūra, kaip priemonė, padedanti atitrūkti nuo kasdienybės, panirti į fantazijų pasaulį ar išmokti naujų dalykų, tobulėti dvasiškai, yra neįkainojama. Straipsnyje nagrinėjama, kaip knygos gali tobulinti asmenybę, remiantis moksliniais tyrimais, literatūros analize ir kalbos specialistų įžvalgomis.
Kūrybiškumo Sąvokos Lietuvių Kalboje: Kūrybiškumas ar Kūrybingumas?
Lietuvos mokslinėje literatūroje vis dar vyksta diskusija, kuri lietuvių kalbos sąvoka - kūrybiškumas ar kūrybingumas - yra tinkamesnė vartoti kūrybos psichologijoje, edukologijoje ir kitose srityse. Šiame darbe kūrybiškumas ir kūrybingumas apibrėžiami kaip kuriančio subjekto išsiugdomas gebėjimas kurti naujus materialius ar idealius objektus. Taip pat tai yra proceso, veiklos produkto ir aplinkos savybė, ypatumas ar charakteristika. Straipsnyje aptariama kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartosena Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose, analizuojami šių sąvokų prasminiai skirtumai. Atliktame kiekybiniame tyrime apžvelgtos visos lietuvių kalba parašytos mokslinės publikacijos, kurių pavadinimuose yra minėtos sąvokos, paskelbtos nuo 1979 iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 400 mokslininkų pateikė 426 publikacijas, kurios atitinka pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus. Nustatyta, kad sąvoka kūrybiškumas yra priimtinesnė daugumai (80,75 %) Lietuvos tyrėjų. Šią sąvoką randame 76,76 % publikacijų pavadinimuose ir 68,08 % darbų tekstuose. Kaip parodė publikacijų analizė, mokslininkų išsakyti kūrybiškumo ir kūrybingumo atskirties argumentai yra gana abejotini, tad sąvokų prasmės yra tapačios. Abi (kūrybiškumo ir kūrybingumo) sąvokos yra tinkamos vartoti apibūdinant kūrėją, kūrimą, kūrinį ir aplinką. Kūrybiškumo sąvokos vartosena yra platesnė ir prasminis laukas didesnis už kūrybingumo. Siekiant išvengti sąvokų vartojimo painiavos, siūloma mokslinėje literatūroje vartoti vien tik kūrybiškumo sąvoką arba žodžius kūrybiškumas ir kūrybingumas laikyti sinonimais.
Kūrybiniai žmogaus gebėjimai lemia kultūros, meno, mokslo, technologijų, ekonomikos ir kitokią pažangą. Tad suprasti, kaip generuojamos naujos idėjos, sprendžiamos problemos ar kuriami meno ir mokslo darbai - ypač aktualu. Kūrybos psichologija, tirianti individo kūrybinius gebėjimus, susiduria su daugeliu problemų. Ir viena iš jų - kūrybinių gebėjimų apibrėžčių ir juos apibūdinančių sąvokų vartosena. Lietuvių kalboje yra dvi panašios sąvokos: kūrybiškumas ir kūrybingumas (toliau - KK1). Iki šiol nesutariama, kuri sąvoka ir kokiais atvejais yra labiau vartotina, tad ši neišspręsta problema kelia tiek diskusijas, tiek vartojimo neapibrėžtumą kasdienėje (buitinėje) kalboje ir Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose (toliau - LAMP). Neaišku, ar KK sąvokos yra tapačios ir jas galėtume laikyti sinonimais, ar jos turi skirtingas prasmes. Tyrėjai nesutaria dėl jų vartosenos ir semantinių reikšmių. Kitose kalbose KK aprėpiamą prasmių lauką nusako vienas žodis, tad tokios problemos užsienio tyrėjai neturi. KK sąvokos suprantamos labai įvairiai ir kol kas nėra vienos nuomonės, kaip reikėtų jas apibrėžti. KK sampratą apsunkina tai, kad anglakalbėse šalyse, kuriose kūrybos psichologijos darbų yra daugiausia, iki šiol nėra bendros ir visiems tyrėjams priimtinos sąvokos creativity sampratos, nors daugelį dešimtmečių Vakarų mokslininkai deda pastangas ją apibrėžti. Su KK apibrėžties problema susiduria ir Lietuvos mokslininkai. Vienpusis daugelio tyrėjų požiūris į KK neleidžia susidaryti išsamios šių sąvokų sampratos, o neretai prieštaringos ar menkai pagrįstos nuomonės sukelia painiavą, kurios neišsklaido ir analitiniai bei apžvalginiai darbai. Tad kyla būtinybė rasti atsakymus į KK vartosenos bei apibrėžties klausimus. Iki šiol nebuvo atlikta jokių kiekybinių tyrimų, kaip KK yra vartojami LAMP. Literatūros apžvalgos pateikia labai fragmentišką vaizdą ir neretai aptariami tie darbai, kurie greičiausiai randami internetinės paieškos sistemose ar dažniausiai cituojami kolegų publikacijose. Turint galvoje komplikuotą probleminį KK sąvokų lauką ir tai, kad iki šiol nėra aiškios KK vartosenos gairių ir prasminės apibrėžties, siekiant užpildyti atliktų tyrimų spragas ir pratęsti mokslinę KK sampratos diskusiją, buvo išsikeltas tikslas - išanalizuoti kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartoseną Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose, nustatyti šių sąvokų vartojimo tinkamumą ir atlikti prasminę jų analizę.
- Atlikti kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartosenos kiekybinę apžvalgą Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose.
- Apžvelgti mokslinėje literatūroje vykstančią diskusiją apie kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokas.
- Atlikti mokslinėje literatūroje aptiktų kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų prasminių skirtumų analizę.
Tyrimo objektas - kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokos, jų vartosena ir prasminiai laukai.
- Siekdamas gauti tikslesnius duomenis apie sąvokų KK vartoseną LAMP, atlikau kiekybinį tyrimą, kuriame apžvelgiau visas Lietuvos autorių mokslines publikacijas, parašytas lietuvių kalba ir turinčias pavadinimus su žodžiu kūrybiškumas ar kūrybingumas bet kuriame linksnyje. Tyrimo laikotarpis apima 41 metus: nuo 1979 m. (kai pasirodė pirmoji tyrimo imties kriterijus atitinkanti publikacija) iki 2019 m. pabaigos2. Tinkama publikacija šiame tyrime laikau knygas, monografijas, disertacijas, metodinius leidinius, tyrimų ataskaitas, straipsnius periodiniuose, teminiuose leidiniuose, straipsnių rinkiniuose, konferencijų leidiniuose (bet ne pranešimų tezes ar santraukas), rankraščius ir kitas publikacijas, kurios tenkina pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus: publikacija turi būti laisvai prieinama, parašyta lietuvių kalba, nurodytas jos autorius (-iai) ir paskelbimo data. Ir svarbiausia - tai turi būti mokslinis darbas (ne studentiškas baigiamasis aukštosios mokyklos darbas ir ne mokslo populiarinimo straipsnis ar anoniminis tekstas interneto svetainėje). Publikacijų buvo ieškoma mokslinėse duomenų bazėse, bibliotekose, mokslo žurnaluose ir kitur. Rastos 426 lietuvių tyrėjų publikacijos, tenkinančios tyrimo atrankos kriterijus. Šias publikacijas parašė 400 autorių. 298 autoriai pateikė po 1 publikaciją. Iki 1995 m. pasirodė tik 6 publikacijos. Intensyviausias KK tyrimų laikotarpis buvo 2009-2013 m., per kurį publikuoti 143 darbai (vidutiniškai po 28,6 per metus). Didžiausią visų publikacijų dalį sudaro straipsniai moksliniuose žurnaluose (207,48,6 %) ir straipsniai konferencijų leidiniuose (142,33,3 %). Tyrimo imtyje rastos 262 (61,5 %) edukologijai priskirtinos publikacijos. Nemažą dalį sudaro ir psichologijos darbai: jų yra 102 (23,94 %). Pirmoji publikacija, kurios pavadinime pavartotas žodis kūrybiškumas3, buvo 1979 m. pasirodžiusi Bernatavičiaus knyga Lenktyniavimas - mūsų kūrybiškumo šaltinis. Žodis kūrybingumas pirmą kartą pavartotas 1992 m. Eivienės straipsnyje, publikuotame J. A. Komenskio 400-osioms gimimo metinėms skirtos konferencijos leidinyje. Kūrybiškumo sąvoką Lietuvos mokslinių publikacijų autoriai vartoja kur kas dažniau nei kūrybingumo. Žodis kūrybiškumas randamas daugiau kaip 3/4 (t. y. 76,76 %) visų publikacijų pavadinimuose (žr. lentelę). Daujotytės (2010) ir Barevičiūtės (2014) straipsnių pavadinimuose paminėti abu žodžiai. Mokslinių darbų autoriai pasirenka, kurį žodį (kūrybiškumas ar kūrybingumas) vartoti tekste. 66-iose analizuotose publikacijose (apie 15,5 %) autoriai vartoja abu žodžius. Skaičiuoju, kad vartojami abu žodžiai, jei tekste kūrybiškumas ar kūrybingumas pavartoti 3 ar daugiau kartų. Jei kuris nors žodis pavartotas 1 ar 2 kartus, greičiausiai autorius tiesiog suklydo. Kaip matome, didžioji dauguma (per 68 %) tyrėjų ir tekstuose vartoja kūrybiškumo sąvoką. Jei apskaičiuotume kūrybiškumo ir kūrybingumo vartojimo santykį, tai publikacijų, kurių pavadinimuose yra žodis kūrybiškumas, būtų 3,37 karto daugiau negu tų, kurių pavadinimuose yra žodis kūrybingumas. Šis santykis bus dar didesnis, jei pažiūrėsime į LAMP tekstus (4,14 karto). Palyginimui -„Google“ paieškos sistema duoda 570 000 nuorodų įvedus raktinį žodį „kūrybiškumas“ ir 60 800 nuorodų žodžiui „kūrybingumas“ (neatmetus pasikartojančių ir netinkamų nuorodų; žiūrėta 2022-02-02). Matome, kad žodis kūrybiškumas pavartotas daugiau kaip 9 kartus dažniau nei žodis kūrybingumas. Kartais tyrėjai nėra nuoseklūs: teksto pradžioje vartoja vieną kurią nors sąvoką (kūrybiškumo ar kūrybingumo), vėliau ima vartoti kitą sąvoką, paskui vėl grįžta prie pirmosios. Ypač tai krinta į akis, kai autorius ima pažodžiui cituoti kitų tyrėjų mintis, kuriose yra priešinga nei prieš tai tekste buvusi sąvoka. Nėra aišku, kodėl autoriai tekstuose vartoja abu žodžius. Dažniausiai publikacijos tekste vartojamas žodis sutampa su pavadinime esančiu žodžiu. Bet pasitaiko atvejų, kai darbo pavadinime yra vienas žodis, o tekste rašomas jau visai kitas (ir nė karto nepavartotas pavadinime!). Žodį kūrybiškumas, jei skaičiuosime publikacijų pavadinimus, vartoja 323 autoriai. Tai sudaro 80,75 % visų apie KK rašančių tyrėjų. Kaip KK sąvokos vartojamos LAMP pavadinimuose visu tyrimo laikotarpiu, parodyta paveiksle. Pav. Kaip matome, publikacijos, kurių pavadinimuose yra žodis kūrybiškumas, dominuoja visą laikotarpį, išskyrus 1992, 1998 ir 2007 m. Apibendrinus gautus kiekybinius duomenis galima teigti, jog lietuvių mokslinėse publikacijose visą tiriamą laikotarpį (1979-2019 m.) tiek publikacijų pavadinimuose, tiek tekstuose daugiau vartojama kūrybiškumo, o ne kūrybingumo sąvoka.
- Kaip lietuvių tyrėjai žiūri į kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartojimą moksliniuose tekstuose? Komentarų, kad lietuvių kalboje yra du panašūs žodžiai, galima rasti 24-iuose darbuose. Toks publikacijų kiekis sudaro vos kelis procentus (apie 6 %) visų publikacijų apie KK, net jei imsime ne vien minėto tyrimo publikacijas. 3-ose publikacijose (Valantinaitė, 2012; Pečiuliauskienė ir kt., 2013; Šliburytė, 2017) užsimenama, kad lietuvių kalboje yra dvi sąvokos - kūrybiškumas ir kūrybingumas, bet nenurodoma, ar jos tapačios, ar skirtingos. 5-iose publikacijose (Almonaitienė, 2000; Mazurevičius ir Kasiulis, 2004; Urnikienė ir Dapkevičienė, 2006; Beresnevičius, 2010; Župerkienė ir Šimanskytė, 2014) teigiama, kad minėtos sąvokos yra tapačios, turinčios vienodas reikšmes ir vartotinos kaip sinonimai. 16-os publikacijų autoriai (Dumčienė, 2001; Daujotytė, 2010; Levickaitė, 2010; Dumčienė ir Lapėnienė, 2011; Bankauskienė ir kt., 2012; Barevičiūtė, 2014; Butrimė ir kt., 2014; Numgaudienė ir Ramanauskaitė, 2014; Visockienė ir Alijošienė, 2014; Bučienė ir kt., 2015; Stunžinas, 2015; Jakaitis, 2016; Stunžinas, 2017; Vladarskienė, 2017; Ganusauskaitė, Blažienė ir Vveinhardt, 2020; Ganusauskaitė, Vveinhardt ir Didžgalvytė-Bujauskė, 2020) ieško skirtumų tarp kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų. Ganusauskaitė, Vveinhardt ir Didžgalvytė-Bujauskė (2020), apžvelgusios mokslininkų diskusiją apie KK, konstatuoja, jog kol kas nėra aiškaus atsakymo į klausimą, ar minėtos sąvokos yra skirtingos, ar tapačios. Toliau analizuosiu, kokius esminius kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų skirtumus mato mūsų tyrėjai ir kiek pagrįsti jų argumentai. Straipsnio apimtis neleidžia detaliau atskleisti visų KK aspektų. Jų atskleidimas ir analizė nepakeistų tyrimo išvadų.
- 3.1. Yra 4 atvejai (tyrimų sritys), kuriais vartojamos KK sąvokos: kūrėjas, kūryba (kaip procesas), kūrinys, aplinka. Šiame skyrelyje apžvelgsiu tyrėjų įžvalgas, susijusias su KK vartosena išvardytose srityse, ir kokius prasminius skirtumus jie mato tarp KK sąvokų. Ką apie KK rašo kalbos specialistai? „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (toliau - DLKG) (1997) žodį kūrybingas randame prie vidinės ypatybės būdvardžių (DLKG, 1997, p. 197), o kūrybiškumas - prie panašios ir būdingos ypatybės būdvardžių (DLKG, 1997, p. 207). Apie kūrybingumą sakoma, kad būdvardžiai su priesaga -ingas, -a reiškia ypatybės gausumą, didumą, gerumą bei palinkimą į pamatiniu žodžiu reiškiamą daiktą, pamėgimą ko (pavyzdžiui, kūrybingas žmogus). O būdvardžiai su priesaga -iškas, -a nusako, kad apibūdinamas objektas yra panašus į pamatiniu žodžiu pasakytą daiktą. Žodis kūrybiškas pavartotas tokiame aiškinime: „[j]unginyje kūrybinis darbas būdvardis nurodo tik santykį su kūryba, o kūrybiškas darbas žymi, kad kūryba sudaro to darbo esmę“ (DLKG, p. 208). Trumpiau tariant, sąvoka kūrybingas nusako vidinę objekto ypatybę ir reiškia tos ypatybės gausumą, o kūrybiškas - panašią ar būdingą ypatybę ir ta ypatybė sudaro to objekto esmę. Taigi abu būdvardžiai parodo, kokią ypatybę turi objektas, tik kūrybingumas nusako tos ypatybės gausumą, o kūrybiškumas - ypatybės esmę. Kaip matome, abi sąvokos yra labai artimos, skiriasi tik nedideliais prasminiais niuansais. DLKG (1997, p. 197-208) galima rasti nemažai žodžių pavyzdžių su priesagomis -ingas, -a ir -iškas, -a, nusakančių tiek žmonių, tiek daiktų, tiek procesų ypatumus. Žinoma, jie vartojami tam tikrais atvejais, bet tos priesagos nerodo, kad vieni būdvardžiai vartojami tik žmonėms, o kiti - daiktams ar veiksmams apibūdinti. Galima rasti gana daug žodžių su priesaga -išk, kurie apibūdina žmogų: savarankiškas, toliaregiškas, tolerantiškas, simpatiškas, geranoriškas ir pan. Ir yra žodžių su priesaga -ing, kurie apibūdina negyvus objektus: druskingas, naudingas, nuodingas ir pan. Taigi, jei atsižvelgsime į būdvardžių su priesagomis -ingas, -a ir -iškas, -a vartoseną lietuvių kalboje, žmogus gali būti ir kūrybingas, ir kūrybiškas, jo veiklos produktas (kūrinys) - taip pat ir kūrybingas, ir kūrybiškas, veikla - ir kūrybiška, ir kūrybinga, procesas - ir kūrybiškas, ir kūrybingas. Tą patį galime sakyti ir apie aplinką - ji gali būti ir kūrybiška, ir kūrybinga. Panašią išvadą daro ir Stunžinas (2015). Autorius rašo: „[b]ūdvardžių kūrybingas ir kūrybiškas sinonimiškumą rodo ir jų vedinių vartosena“ (Stunžinas, 2015, p…
Knygų Skaitymo Poveikis Asmenybei
Streso Mažinimas ir Atsipalaidavimas
Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija - lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį. Apskaičiuota, kad vos šešių minučių skaitymas gali sumažinti streso lygį net iki 60 procentų. Sasekso universiteto tyrimas atskleidė, kad skaitymas yra efektyviausias būdas įveikti stresą, veiksmingesnis už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą. Per šešias minutes skaitymo tyloje tyrimo dalyvių širdies ritmas sulėtėjo, o raumenų įtampa sumažėjo net 68 procentais. Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas, nes protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Empatijos Ugdymas
Mokslininkai netgi aiškinosi, ar „Hario Poterio“ knygų serija gali pagerinti mokinių požiūrį į visuomenėje stigmatizuojamas grupes. Eksperimento metu dalyviai skaitė šios knygos ištraukas apie diskriminaciją. Skaitydami jie kardinaliai pakeitė savo požiūrį į įvairias atskirtį patiriančias grupes: nuo imigrantų iki homoseksualių asmenų. Gebėjimas perskaityti kitų žmonių mintis ir jausmus, nujausti psichinę būseną yra svarbiausias empatijos elementas, padedantis kurti darnius socialinius ryšius.
Kalbos Turtinimas ir Karjeros Galimybės
Skaitymas gali keisti ne tik požiūrį, nuostatas, stengiantis panašėti į mylimus herojus, bet ir praturtinti žodyną. Kuo daugiau skaitote, tuo daugiau žodžių atsiranda jūsų akiratyje. Kuo dažniau naujų žodžių sutinkate, tuo didesnė tikimybė, kad natūraliai perkelsite juos ir į kasdienę kalbą. Apsiskaitę, iškalbūs ir daug žinių įvairiomis temomis sukaupę darbuotojai turi didesnę tikimybę būti paaukštinti. Dažniausiai karjeros laiptais tokie žmonės kyla greičiau nei skurdesnį žodyną ir menką literatūros, mokslinių naujienų ar pasaulinių įvykių supratimą turintys kolegos. Be to, skaitymas yra itin veiksmingas būdas išmokti naujų kalbų, nes negimtakalbiai gali greitai suprasti skirtingus žodžius pagal kontekstą. Be to, skaitymas leidžia jaustis labiau užtikrintai.
Kognityvinių Funkcijų Palaikymas ir Ilgalaikis Poveikis Smegenims
Reguliarus knygų skaitymas ne tik padeda išlaikyti jaunas ir funkcionalias smegenis, likti šviesaus proto iki gilios senatvės, bet ir gali pailginti gyvenimo trukmę iki dvejų metų. Mokslininkai ištyrė, kad tie, kurie skaitė bent pusvalandį per dieną, gyveno dvejus metus ilgiau nei tie, kurie knygų neskaitė. Jeilio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad suaugusieji, kurie teigė skaitantys daugiau nei 3,5 valandos per savaitę, per 12 metų stebėjimo mirė 23 proc. rečiau. Skaitymas sustiprina ryšius smegenyse ir gerina jų veiklą. Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau, palyginti su tais, kurie proto nelavina (tyrime dalyvavo 294 žmonės, kurių vidutinė gyvenimo trukmė - 89 metai. Pats tyrimas vykdytas likus maždaug šešeriems metams iki mirties). Protinės veiklos vengę dalyviai silpo daug sparčiau - kognityvinius įgūdžius prarado net 48 proc. greičiau. Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija.
Skaitymo Skatinimas Nuo Vaikystės
Skaityti naudinga nuo ankstyvos vaikystės. 2014 m. Tyrimo vadovas Stuartas J. Ritchie mano, kad į šiuos rezultatus ypač turėtų atkreipti dėmesį pedagogai, edukologai. Mokslininkas pabrėžia, kad vaikai, kurie nesulaukia pakankamai pagalbos ir dėmesio mokydamiesi skaityti, gali prarasti ir kitus skaitymo teikiamus pranašumus vėlesniame amžiuje. Žinoma, geriausia priemonė užkrėsti vaiką skaitymu - patiems tai daryti namie ar kelionėje. Kuo dažniau vaikas matys skaitančius tėvus, tuo didesnė tikimybė, kad pradės juos kopijuoti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu skaityti garsiai.
Literatūros Ugdymo Svarba Mokykloje
Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra. Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį. Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra, literatūros rūšių ir žanrų specifiką. Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.
Taip pat skaitykite: Knygos ir teisės aktai neįgaliesiems
Taip pat skaitykite: Knygos apie emocijas