Neįgalumas yra vienas iš pagrindinių socialinės atskirties rizikos veiksnių. Siekiant mažinti šią atskirtį, svarbu užtikrinti neįgaliesiems galimybę dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant prieigą prie informacijos, technologijų ir elektroninių paslaugų. Šiame straipsnyje aptariami teisės aktai, reglamentuojantys neįgaliųjų socialinę integraciją, elektroninių paslaugų prieinamumo svarba, Europos ir Lietuvos patirtis didinant elektroninių paslaugų ir technologijų prieinamumą neįgaliesiems, taip pat pateikiami tyrimo duomenys apie elektroninių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems Lietuvoje.
Socialiniai ir teisiniai neįgalumo aspektai Lietuvoje
Socialinė neįgalumo struktūra Lietuvoje
Iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo įsitvirtinęs medicininis-korekcinis neįgalumo sampratos modelis. Neįgalumas buvo traktuojamas kaip asmens problema, kurią tiesiogiai sukelia liga, trauma ar kitas sveikatos pokytis. Šiai problemai spręsti buvo reikalingi medicininiai sprendimai - gydyti arba skatinti asmens prisitaikymą ir elgesio keitimą.
Šiuo metu pasaulyje vis labiau įsigali socialinis neįgalumo sampratos modelis, kuris neįgalumą traktuoja kaip socialinę problemą. 2001 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) parengė tarptautinę funkcionalumo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją, kurioje negalia nėra tik asmens savybė, o yra sudėtingas aplinkybių derinys, kai dauguma jų yra socialinės kilmės ir priklauso nuo visuomenės požiūrio.
Svarbu, kad valstybė priimtų tolerantiškus, socialiai jautrius sprendimus, kurie kitokius poreikius ir galimybes turintiems žmonėms - neįgaliesiems - sudarytų sąlygas prieinamam gyvenimui visuomenėje ir mažintų socialinės atskirties grėsmes. Naujausios technologijos padeda neįgaliems žmonėms bei sudaro galimybes atlikti tam tikrus veiksmus savarankiškai be kitų žmonių pagalbos.
Pasaulyje vis geriau suvokiama, kad informacijos ir ryšių technologijų pažanga turi atitikti poreikius visų visuomenės narių, įskaitant ir neįgaliuosius, kuriems labiausiai gresia socialinė atskirtis. Labai svarbu, kad neatsirastų skaitmeninė takoskyra, kai atsiranda skirtumai tarp tų, kurie turi prieinamumą prie technologijų ir žinių bei jomis naudojasi, ir tų, kurie tokių galimybių neturi. Neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos naudotis prekėmis ir paslaugomis, tarp jų ir informacinėmis technologijomis bei elektroninėmis paslaugomis.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Neįgaliųjų statistiniai duomenys
Remiantis statistiniais duomenimis, žmonės su negalia sudaro apie 10-12 proc. visų gyventojų. Lietuvoje sunkiausios negalios asmenys, t.y. tie, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ar I invalidumo grupė, sudaro 14 proc. visų neįgaliųjų. Didžiausią dalį neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar II invalidumo grupė - ašie asmenys sudaro net 60 proc. Neįgalieji, kuriems nustatytas 45- 55 proc. darbingumo lygis ar III invalidumo grupė, sudarė 20 proc. visų neįgaliųjų, o vaikai su negalia iki 18 metų - 6,4 proc. 2005 metais 36 proc. neįgaliųjų sudarė asmenys, sulaukę pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatyta invalidumo grupė ar 0-55 procentai darbingumo, sudarė apie 58 proc. Daugiausiai neįgaliųjų gyvena Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Dalis neįgaliųjų (pvz., su regos negalia, su proto negalia, su judėjimo funkcijos sutrikimais) negali įprastais būdais priimti ir apdoroti informacijos, o dalis neįgaliųjų dėl nepritaikytos fizinės aplinkos negali pasiekti informacijos šaltinių. Taip pat specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, jiems sudėtinga suprasti ir priimti informaciją.
Neįgaliųjų užimtumas šalyje per 15 nepriklausomybės metų buvo viena iš skaudžiausių problemų ir 1996-2004 m. buvo tik apie 10 proc. visų neįgaliųjų. 2005-2006 metais neįgaliųjų užimtumo situacija pradėjo gerėti. Užimtų neįgaliųjų skaičius 2005 metais sudarė apie 13 proc. visų neįgaliųjų, kai Europoje siekė 35 proc. 2006 m. užimtų neįgaliųjų skaičius išaugo iki 20 proc. Daugeliui neįgaliųjų pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo darbo užmokestis, o kaime - tik kas dvidešimt septinto. Kaime gyvenantys neįgalieji dažniau buvo išlaikomi valstybės arba gaudavo pensiją.
Neįgaliųjų socialinės integracijos svarbiausi įvykiai ir teisinis reglamentavimas
Siekiant užtikrinti lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, žmonių su negalia teisės įtvirtintos tarptautiniuose dokumentuose.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1950 | Pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. |
| 1961 | Pasirašyta Europos socialinė chartija kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ekonominė ir socialinė dalis. 1996 metais Europos socialinė chartija buvo peržiūrėta, ir jos 15 straipsnyje buvo įtvirtinta žmogaus su negalia teisė į nepriklausomą gyvenimą, socialinę integraciją ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime, nepriklausomai nuo amžiaus, negalios prigimties ir pobūdžio. |
| 1990 | Priimtas Amerikos su negalia įstatymas, kurio nuostatos aiškiai apibrėžia reikalavimus panaikinti neįgaliųjų diskriminaciją visose gyvenimo srityse. Šis įstatymas tapo pagrindiniu pavyzdžiu Europai ir kitoms pasaulio šalims kovojant už neįgaliųjų lygias teises visuomenėje. |
| 1992 | Europos Taryba parengė rekomendaciją Nr. R(92)6 „Nuosekli politika žmonėms su negalia“, kurią patvirtino Ministrų komitetas. Ši rekomendacija įtakojo Europos Sąjungos šalių neįgalumo politikos vystymo kryptis neįgaliųjų naudai. |
| 1993 | Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėja priėmė Lygias galimybes teikimo žmonėms su negalia bendrąsias taisykles (toliau vadinama - Bendrosios taisyklės) rekomendacijas. Bendrosios taisyklės apima 22 sritis, susijusias su žmonėmis su negalia. Jos apima įvairius aspektus nuo supratimo skatinimo ir prieinamumo iki informacijos ir tyrimų. |
| 1996 | Europos Taryba paskelbė 1996 metus Neįgaliųjų metais ir paskatino visos Europos šalis spręsti neįgaliųjų problemas ir sudaryti lygias galimybes gyventi visuomenėje. |
| 2000 | Europos Sąjungos Taryba patvirtino įdarbinimo direktyvą 2000/78/EB, kurioje draudžiama neįgalaus asmens diskriminacija inter alia užimtumo srityje ir numatomos tinkamas patalpų įrengimas, įskaitant informacines technologijas. |
| 2000 | Europos Sąjungos Viršūnių Taryba patvirtino 10 metų trukmės planą - Lisabonos strategiją ir iškėlė tikslą iki 2010 metų Europos Sąjungą padaryti konkurencingiausiu pasaulio regionu spartinant ekonomikos augimą, siekiant visiško užimtumo. Taip pat buvo susitarta, kad valstybės narės kovos su socialine atskirtimi derinant ir koordinuojant bendrus veiksmus. Valstybės narės rengia Nacionalinius veiksmų planus ir programas, kurias pristatys Europos Komisijai. |
| 2002 | Europos Komisija parengė veiksmų planą „E. Europa 2005: informacinė visuomenė visiems, numatant, kad 2005 m. būtų sukurta didelės greitaveikos nebrangaus ryšio infrastruktūra. |
| 2003 | Ispanijoje vykusioje Europos šalių ministrų, atsakingų už neįgaliųjų socialinę integraciją konferencijoje, buvo priimta Malagos deklaracija, kurioje nustatytas tikslas - parengti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos veiksmų planą, kad per dešimtmetį pagerėtų žmonių su negalia ir jų šeimų gyvenimo kokybė. |
| 2003 | Europos Taryba patvirtino rezoliuciją „E. Įsijungimas: geresnė prieiga prie informacinės visuomenės žmonėms su negalia“. |
| 2005 | Įvyko ES Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kurio metu priimtas Varšuvos veiksmų planas. Europos Sąjungos valstybės ir Vyriausybės vadovai sprendžiant neįgaliųjų problemas susitarė parengti dešimties metų veiksmų planą, kurio įgyvendinimas užtikrintų ženklų pažangą neįgaliesiems ir lygias teises. |
| 2006 | Europos Taryba parengė Neįgaliųjų veiksmų planą 2006-2015 metams ir sieks įgyvendinti tikslus, susijusius su neįgalaus žmogaus teisių gynimu, nediskriminacija, lygiomis galimybėmis, pilnu neįgaliųjų dalyvavimu Europos neįgalumo politikos sistemoje. Planuojama skatinti neįgaliųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime. |
| 2006 | Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė konvenciją, kuria ginamos neįgaliųjų teisės. Konvencijos tikslas - užtikrinti, kad neįgalieji nebūtų diskriminuojami. Sutartis įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai ją ratifikuos 20 valstybių. Dokumente kalbama apie pilietines ir politines teises, teisę į švietimą ir sveikatą, galimybes įsidarbinti, socialinę apsaugą, kitas neįgaliųjų teises bei laisves. Šalys, ratifikuodamos konvenciją, patvirtins, kad kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę į gyvybę, ir imsis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šia teise tokiais pat pagrindais kaip kiti naudotųsi žmonės su negalia. |
| 2007 | Paskelbti Europos lygių galimybių metais. |
Lietuvoje neįgaliųjų teises gina Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Invalidumo nustatymą 1991 - 2005 metais reglamentavo Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kuriuo vadovaujantis buvo nustatomos trys invalidumo grupės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo buvo vadovaujamasi nustatant invalidumo grupę - žmogaus organizmo būklė. Visiškai nebuvo atsižvelgiama į darbingumo netekimo, reabilitacijos, aplinkos ir aplinkybių sąveikos veiksnius. Tokia invalidumo nustatymo tvarka stabdė neįgaliųjų integracijos galimybių plėtrą, jų socialinės apsaugos tobulinimą, skatino išlaikytines nuostatas. Nuo 2005 m. liepos 1 d., įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, pasikeitė invalidumo nustatymo tvarka. Jei asmeniui nustatoma 60-100 proc. darbingumo, jis laikomas darbingu. Taip pat neįgaliesiems nustatomi specialieji poreikiai (buityje ir asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje, ugdyme, visuomeniniame gyvenime), kuriems tenkinti teikiamos finansinės, techninės pagalbos priemonės, paslaugos.
Taip pat skaitykite: Knygos apie emocijas
Išvados
Neįgalumo samprata Lietuvoje keičiasi nuo medicininio modelio prie socialinio. Svarbu užtikrinti neįgaliesiems lygias galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant prieigą prie informacijos, technologijų ir elektroninių paslaugų.
Elektroninių paslaugų prieinamumo užtikrinimas neįgaliesiems
Negalios pobūdis ir kliūtys neįgaliesiems naudotis elektroninėmis paslaugomis
Neįgalieji, kaip ir kiti informacinės visuomenės nariai, susiduria su techninėmis kliūtimis ir sunkumais, o jų įveikimas žinomas „e. prieinamumo“ (angl. accessibility ) arba „e. prieigos“ pavadinimu. Jis yra dalis platesnės e. įtraukties (angl. inclusion) koncepcijos, kuri skirta padėti įveikti kitas kliūtis (finansines, geografines, išsimokslinimo). E. prieinamumas ir e. įtrauktis yra glaudžiai susiję ir riboja neįgaliųjų dalyvavimą socialiniame gyvenime, politikoje, darbe bei siekiant išsimokslinimo.
Dalis neįgaliųjų (pvz., su regos negalia, su proto negalia, su judėjimo funkcijos sutrikimais) negali įprastais būdais priimti ir apdoroti informacijos, o dalis neįgaliųjų dėl nepritaikytos fizinės aplinkos negali pasiekti informacijos šaltinių.
Elektroninių paslaugų prieinamumo svarba
Elektroninės paslaugos patogios kurtiesiems, nors ir nesuteikia ilgalaikio ryšio galimybės, balso atpažinimo sistemos padeda fizinę negalią turintiems asmenims. Tačiau tobulėjant kompiuterių technologijoms ir pastaraisiais metais daugėjant grafinės sąsajos, vis sudėtingiau akliesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais. Elektroninės paslaugos turi būti pritaikytos tiek neįgaliems, tiek ir sveikiems vartotojams.
Europoje nei viena veikianti telefonijos sistema nėra suderinta su kitomis, todėl kurtieji ir neprigirdintieji, naudodamiesi esamomis telekomunikacijų sistemomis, negali realiu laiku palaikyti ryšio nei Europoje, nei pasaulyje. Europoje vyksta didelės demografinės permainos - gyventojų senėjimas. Prognozuojama, kad iki 2025 m. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius išaugs iki 34,5 proc. Gyventojų senėjimas didina neįgaliųjų skaičių ir sudaro papildomų iššūkių.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo lošimų: knygos
Neįgalieji ir vyresnio amžiaus žmonės susiduria su įvairiais sunkumais, todėl didinti informacinių technologijų produktų ir elektroninių paslaugų prieinamumą tapo Europos prioritetu. Jei technologijos ir elektroninės paslaugos bus prieinamos neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus asmenims, tai bus naudinga visiems vartotojams tarp jų ir vaikams, ir asmenims, nesusipažinusiems su naujomis technologijomis.
Kliūtys naudojantis elektroninėmis priemonėmis
Neįgalieji, kaip ir kiti informacinės visuomenės nariai, susiduria su techninėmis kliūtimis ir sunkumais, o jų įveikimas žinomas „e. prieinamumo“ (angl. accessibility ) arba „e. prieigos“ pavadinimu. Jis yra dalis platesnės e. įtraukties (angl. inclusion) koncepcijos, kuri skirta padėti įveikti kitas kliūtis (finansines, geografines, išsimokslinimo). E. prieinamumas ir e. įtrauktis yra glaudžiai susiję ir riboja neįgaliųjų dalyvavimą socialiniame gyvenime, politikoje, darbe bei siekiant išsimokslinimo.
Išvados
Elektroninių paslaugų prieinamumas yra būtinas neįgaliųjų integracijai į visuomenę. Svarbu, kad elektroninės paslaugos būtų pritaikytos įvairiems neįgalumo tipams ir kad būtų įveiktos techninės kliūtys, trukdančios neįgaliesiems naudotis elektroninėmis priemonėmis.
Europos ir Lietuvos patirtis didinant elektroninių paslaugų ir technologijų prieinamumą neįgaliesiems
Politiniai ir teisiniai neįgaliųjų įtraukties į informacinę visuomenę aspektai
Europos Sąjunga ir Lietuva skiria didelį dėmesį neįgaliųjų įtraukčiai į informacinę visuomenę. Yra priimta įvairių politinių ir teisinių dokumentų, kuriais siekiama užtikrinti neįgaliesiems lygias galimybes naudotis informacinėmis technologijomis ir elektroninėmis paslaugomis.
ES lygiu vykdoma veikla
Europos Sąjunga vykdo įvairias veiklas, skirtas didinti elektroninių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems. Tai apima standartų kūrimą, finansavimą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, informacijos sklaidą ir gerosios praktikos mainus.
Europos šalių praktinė patirtis
Įvairios Europos šalys turi skirtingą patirtį didinant elektroninių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems. Kai kurios šalys pasiekė didelę pažangą, o kitos susiduria su iššūkiais. Svarbu dalintis gerąja praktika ir mokytis iš kitų šalių patirties.
Lietuvos praktinė patirtis plėtojant elektroninių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems
Lietuva taip pat deda pastangas plėtojant elektroninių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems. Yra įgyvendinami įvairūs projektai ir iniciatyvos, skirtos pritaikyti elektronines paslaugas neįgaliesiems.
Elektroninės paslaugos ir priemonės akliesiems ir silpnaregiams
Akliesiems ir silpnaregiams skirtos elektroninės paslaugos ir priemonės apima ekrano skaitymo programas, balso sintezatorius, Brailio rašto spausdintuvus ir kitas technologijas.
Šalies bibliotekų elektronizavimo lygis
Bibliotekų elektronizavimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą neįgaliesiems. Elektroninės bibliotekos suteikia galimybę neįgaliesiems naudotis knygomis ir kita informacija nuotoliniu būdu.
Gestų kalbos ženklų vartojimo įgyvendinimas
Gestų kalbos ženklų vartojimas yra būtinas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, norint gauti informaciją ir bendrauti su kitais žmonėmis. Svarbu užtikrinti, kad gestų kalbos vertėjai būtų prieinami elektroninėse paslaugose ir kitose srityse.
Plačiajuostis tinklas
Plačiajuostis tinklas suteikia galimybę neįgaliesiems naudotis internetu ir elektroninėmis paslaugomis dideliu greičiu. Svarbu užtikrinti, kad plačiajuostis tinklas būtų prieinamas visose šalies vietovėse.
Projektas „Langas į ateitį“
Projektas „Langas į ateitį“ yra skirtas didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą ir suteikti jiems galimybę naudotis internetu ir elektroninėmis paslaugomis. Šis projektas taip pat svarbus neįgaliesiems, nes jis padeda jiems įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimas su TEO LT kompanija (AB „Lietuvos telekomas“)
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimas su TEO LT kompanija (AB „Lietuvos telekomas“) yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti neįgaliesiems prieinamas telekomunikacijų paslaugas.
Ryšio lengvata
Ryšio lengvata yra skirta padėti neįgaliesiems apmokėti telekomunikacijų paslaugas. Ši lengvata yra svarbi neįgaliesiems, nes ji padeda jiems išlaikyti ryšį su išoriniu pasauliu.
Neįgaliųjų organizacijų veikla ir valstybės parama jų įgyvendinamiems projektams
Neįgaliųjų organizacijos atlieka svarbų vaidmenį ginant neįgaliųjų teises ir interesus. Valstybė remia neįgaliųjų organizacijų įgyvendinamus projektus, skirtus didinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Nuotolinis mokymas
Nuotolinis mokymas suteikia galimybę neįgaliesiems mokytis nuotoliniu būdu. Tai ypač svarbu tiems neįgaliesiems, kurie negali lankyti tradicinių mokymo įstaigų.
Universalios neįgaliųjų socialinės integracijos informacinės sistemos kūrimas
Universalios neįgaliųjų socialinės integracijos informacinės sistemos kūrimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti neįgaliesiems prieinamą informaciją apie socialines paslaugas ir kitą pagalbą.
Išvados
Lietuva deda pastangas plėtojant elektroninių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems. Yra įgyvendinami įvairūs projektai ir iniciatyvos, skirtos pritaikyti elektronines paslaugas neįgaliesiems. Tačiau vis dar yra daug iššūkių, kuriuos reikia įveikti, siekiant užtikrinti visišką neįgaliųjų integraciją į informacinę visuomenę.
Elektroninių paslaugų prieinamumo neįgaliesiems tyrimas
Atliktas kokybinis empirinis tyrimas, siekiant nustatyti elektroninių paslaugų, priemonių prieinamumą neįgaliesiems Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninės paslaugos Lietuvoje dar nėra pakankamai prieinamos neįgaliesiems. Daugelis neįgaliųjų susiduria su techninėmis kliūtimis ir sunkumais, bandydami naudotis elektroninėmis paslaugomis. Taip pat nustatyta, kad neįgaliesiems trūksta informacijos apie jiems prieinamas elektronines paslaugas.
Išvados ir siūlymai
Neįgalumas yra vienas iš pagrindinių socialinės atskirties rizikos veiksnių. Siekiant mažinti šią atskirtį, svarbu užtikrinti neįgaliesiems galimybę dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant prieigą prie informacijos, technologijų ir elektroninių paslaugų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninės paslaugos Lietuvoje dar nėra pakankamai prieinamos neįgaliesiems. Daugelis neįgaliųjų susiduria su techninėmis kliūtimis ir sunkumais, bandydami naudotis elektroninėmis paslaugomis. Taip pat nustatyta, kad neįgaliesiems trūksta informacijos apie jiems prieinamas elektronines paslaugas.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, siūloma:
- Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius elektroninių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems.
- Užtikrinti, kad visos elektroninės paslaugos būtų pritaikytos įvairiems neįgalumo tipams.
- Skatinti elektroninių paslaugų kūrėjus atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius.
- Suteikti neįgaliesiems daugiau informacijos apie jiems prieinamas elektronines paslaugas.
- Organizuoti mokymus neįgaliesiems, skirtus išmokyti juos naudotis elektroninėmis paslaugomis.
- Remti neįgaliųjų organizacijų veiklą, skirtą didinti neįgaliųjų integraciją į informacinę visuomenę.
Įgyvendinus šiuos siūlymus, bus galima užtikrinti, kad neįgalieji turėtų lygias galimybes naudotis elektroninėmis paslaugomis ir dalyvauti informacinėje visuomenėje.
tags: #knygos #apie #motyvaciją #neįgaliesiems