Įvadas
Kupreliškio kaimo bendruomenė - aktyvi ir svarbi vietos gyventojų organizacija, įkurta 2003 metais. Ši bendruomenė atlieka reikšmingą vaidmenį puoselėjant kaimo tradicijas, organizuojant renginius ir sprendžiant vietos problemas. Straipsnyje apžvelgiama bendruomenės istorija, veikla, svarbiausi įvykiai ir reikšmė vietos gyventojams.
Bendruomenės įkūrimas ir veiklos pradžia
Kupreliškio kaimo bendruomenė (įmonės kodas 255315360) buvo įkurta 2003 m. vasario 12 d. Pagrindinė įmonės veikla - bendruomenės veikla. Per daugiau nei du dešimtmečius bendruomenė tapo svarbia jėga, vienijančia vietos gyventojus ir skatinančia bendradarbiavimą.
Finansinė veikla
2024 metais Kupreliškio kaimo bendruomenės pardavimo pajamos siekė 1 104 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šie skaičiai rodo, kad bendruomenė vykdo ribotą finansinę veiklą, tačiau ji yra stabili ir tęstinė.
Bendruomenės renginiai ir iniciatyvos
Kupreliškio kaimo bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir iniciatyvose, kurios stiprina bendruomeniškumą ir puoselėja vietos tradicijas.
Sporto žaidynės
Kūlupėnų seniūnijoje, kuriai priklauso Kupreliškis, vyksta tradicinės rajono seniūnijų sporto žaidynės mero prizams laimėti. Šiose žaidynėse varžosi įvairių seniūnijų komandos, rungtyniaujančios paplūdimio tinklinio, futbolo, krepšinio, svarsčio rovimo, smiginio, galiūnų ir virvės traukimo rungtyse. Taip pat vyksta šeimų estafetės. Kūlupėniškių komanda ne kartą yra tapusi žaidynių nugalėtoja.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Šeštosiose rajono seniūnijų sporto žaidynėse mero prizams laimėti neįveikiama buvo žaidynių šeimininkų - kūlupėniškių - komanda. Rajono seniūnijų sporto komandos varžėsi tradicinėse rungtyse: paplūdimio tinklinio, futbolo, krepšinio, svarsčio rovimo, smiginio, galiūnų, virvės traukimo. Seniūnijų šeimos rungėsi specialioje šeimų estafetėje. Vyriausiuoju žaidynių teisėju buvo Darius Mierauskas, vyriausiąja sekretore - Janina Augutytė.
Vyrų krepšinio varžybose nugalėjo Salantai, antrieji liko Kūlupėnai, tretieji - kretingiškiai. Moterų krepšinio varžybose pirmąją vietą laimėjo Kretingos kaimiškosios seniūnijos komanda, antrąją - Kretingos miesto, trečiąją - Salantų. Tinklinio varžybose sėkmė lydėjo Kretingos kaimiškosios seniūnijos komandą, antroji vieta atiteko salantiškiams, trečioji - kūlupėniškiams. Futbolo varžybas laimėjo Kretingos kaimiškosios seniūnijos futbolininkai, antrieji liko imbariškiai, tretieji - salantiškiai. Virvės traukimo varžybose nenugalimi buvo kūlupėniškiai, Žalgirio seniūnijos vyrai liko antri, salantiškiai - treti. Galiūnų konkursą laimėjo Žalgirio seniūnijos vyrai, antroji vieta atiteko Kretingos miesto stipruoliams, trečioji - Kūlupėnų komandai. Asmeninėje galiūnų įskaitoje pirmąją vietą pelnė Žalgirio seniūnijos atstovas Evaldas Kuprelis, antrąją - kretingiškis Algimantas Anužis, trečiąją - salantiškis Martynas Galdikas. Smiginio varžybose pirmoji vieta atiteko Darbėnų moterims, antroji - Kūlupėnų, trečioji - Imbarės. Asmeninėje įskaitoje geriausių rezultatų pasiekė Daiva Butkuvienė iš Darbėnų seniūnijos, antroji - Daiva Mickienė iš Salantų, trečioji - Loreta Mažionienė iš Kūlupėnų seniūnijos. Svarsčio, svėrusio 32 kg, rovimo varžybas laimėjo salantiškiai, antrieji buvo karteniškiai, tretieji - darbėniškiai. Asmeninėje įskaitoje laurus skynė Petras Savickas iš Darbėnų seniūnijos, antroji vieta atiteko Aurimui Balsevičiui iš Kartenos, trečioji - salantiškiui Mindaugui Kuzminskui. Šeimų estafetėje pirmoji vieta atiteko Kretingos kaimiškosios seniūnijos šeimų komandai, antroji - Kūlupėnų seniūnijos, trečioji - Žalgirio seniūnijos. Asmeninėje įskaitoje pirmąją vietą pelnė Kriščiūnai iš Kūlupėnų seniūnijos, antrąją - Gedvilai iš Kretingos kaimiškosios seniūnijos, trečiąją - Valiukai iš Žalgirio seniūnijos. Galiūnai varžėsi nešdami 70 kg sveriančius maišus, versdami apie 200 kg sveriančias traktoriaus padangas. Šįkart jos buvo lengvesnės negu pernai, kad sportininkai negautų traumų. Varžybų dalyviai buvo nepatenkinti automobilio traukimo rezultatais ir reikalavo automobilį traukti iš naujo. Tokios galiūnų reakcijos buvo sulaukta po to, kai atsirado dalyvių, kurie 2 tonas ir 900 kg sveriančio „Mercedes“ mikroautobuso nepajudino nė iš vietos, nors pernai sunkesnį automobilį patempė visi dalyviai. Galiūnai nutarė, kad automobilis buvo pastatytas nelygioje vietoje: net mažiausia duobutė automobilį „kalte įkaldavo“. Tačiau rungties nebuvo leista pakartoti. Daugiausiai žiūrovų ir jų ovacijų sulaukė virvės traukimo varžybos. Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius rajono seniūnijų sporto žaidynių estafetę perdavė Imbarės seniūnui Antanui Turauskiui.
Miestelio jubiliejus
Žaidynių dieną Kūlupėnai šventė ir 440 metų miestelio jubiliejų. Ta proga svečiams koncertavo Simonas Donskovas, Drevernos kaimo bendruomenės moterų ansamblis „Žvejytės“ ir grupė iš Klaipėdos „Trėjau“. Šis jubiliejus parodė bendruomenės svarbą ir vienybę.
Kupreliškio kaimo teatriukas
Kupreliškio kaimo teatriukas - ypatingas reiškinys, kuriame vaidina šeimos. Pirmoji su teatriuku pradėjo dirbti ir pirmąjį spektaklį pastatė Regina Simonavičienė. Antrąjį spektaklį režisavo Arvydas Bulovas. O vėliau su teatriuku dirbti pradėjo tuometinė kultūros centro meno vadovė Regina Latvėnienė. Kupreliškio kaimo teatriukas kasmet pastato po vieną spektaklį, dažniausiai Motinos dienai. Aktoriai yra labai užsispyrę ir spektaklį pastatė net tais metais, kai kaimo bendruomenės namai buvo sudegę.
Žiūrovai mėgsta teatriuką, nes jame vaidina pažįstami žmonės. Nors kaimelis nykstantis, susidomėjimas renginiais išlieka. Žmonėms tai yra ir savotiškas laisvalaikio praleidimo laikas, pramoga, užsiėmimas ir bendravimo forma. Kai kurie aktoriai yra vyresnio amžiaus, tad jiems reikia įdėti daug pastangų, kad išmoktų ir atsimintų žodžius.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Stasio Kuprelio veikla
Stasys Kuprelis - žinomas vietos gyventojas, kuris savo sodyboje ant Minijos upės kranto įkūrė tris kryžius su Rūpintojėliu priešaky. Šis kūrinys dedikuotas šeimai, kaimui ir Lietuvai. Jo sodyboje vyksta tautiniai, etnokultūriniai renginiai.
Pikteikiuose, Kuprelių sodyboje, matomiausioje vietoje, stovi trys neįprastai aukšti kryžiai, o šalia ant akmens - Rūpintojėlis. Ši sakralinė kompozicija buvo pašventinta per Žolinę. Ąžuolinius kryžius sumeistravo pats S. Kuprelis. Jis sukvietė savo giminę, pikteikiškius, gyvenančius ir kitur įsikūrusius, svečius, pranciškoną kunigą. Kunigas aukojo šv. Mišias gamtoje, tarp žaliuojančių medžių juostos ir vinguriuojančios Minijos. Po pamaldų kretingiškė šv.
S. Kuprelis teigia, kad jam skauda, nes žmonijos, tautos ir jų pačių dorovė, kilnumas, garbė baigia išnykti. Materialinė nauda užvaldė visus. Sotus ir pasiturintis gyvenimas žmogaus nedaro geresnio, teisingesnio. Jo mintis - pastatyti Rūpintojėlį. Per iškilmes Žolinės dieną buvo pagerbti visi, kurie materialiai ar moraliai prisidėjo prie šio sumanymo įgyvendinimo.
Pasak V. Lukauskienės, S. Kuprelio knyga „Vieno malūno ir šeimos istorija“ - paminklas ateities kartoms. Šventinant sakralinę kompoziciją, A. Kerpytė kalbėjo, jog trys kryžiai simbolizuoja Dievo ir žmogaus, giminės, viso kaimo jungtį.
Kaimo turizmo sodybos
Kupreliškio apylinkėse yra keletas kaimo turizmo sodybų, kurios siūlo įvairias pramogas ir poilsį gamtoje.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
- Sodyba „Prie šaltinio“ įsikūrusi vaizdingame kraštovaizdžio draustinyje ant Žvelsos slėnio krašto. Sodyboje yra pirtis, kubilas, baseinas, židinys, salė, miegamieji kambariai. Šeimininkai organizuoja turistinius žygius, šaudymą iš lankų, žygius baidarėmis ir kanojomis.
- Etnografinė sodyba „Sena troba“ laukia kaimo išsiilgusiųjų ištisus metus. Sodyba atnaujinta laikantis etnografinių tradicijų. Čia poilsiautojai gali mėgautis plačiomis pievomis, Minijos upe, žemuogiauti, žvejoti, plaukti baidarėmis, o žiemą nusileisti rogutėmis nuo kalno, čiuožinėti pačiūžomis, sušilti prie židinio, paklausyti plokštelių ar išsikepti duonos.
- Sodyba „Užulapis“ siūlo pirtį, baseiną su oro burbulais ir masažiniu kriokliu, virtuvėlę, židinį, TV ir muzikinį centrą, karaokė sistemą. Sodyboje yra tvenkinys, krepšinio bei tinklinio aikštelės, supynės vaikams.
- „Minijos senvagė“ - tai turistinė stovyklavietė įsikūrusi nuostabioje senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Stovyklavietę puošia Minijos upės vingiai, nuostabi gamta. Stovyklavietėje gali pailsėti nuo miesto šurmulio, puikiai tinka sąskrydžiams, savaitgalio pramogoms su šeima. Norintiems pasikaitinti siūloma mobili pirtis, baidarių nuoma.
Literatūriniai motyvai: I. Šeiniaus „Kuprelis“
Kupreliškio kaimo pavadinimas siejamas su žymiu lietuvių literatūros kūriniu - I. Šeiniaus romanu „Kuprelis“. Šis romanas, pasakojančiu apie Olesio, fiziškai gamtos nuskriausto, bet emociškai gausiai apdovanoto žmogaus, meilės istoriją, įamžino šio krašto vardą literatūroje.
Moterų vaidmuo romane
Romane svarbus moterų vaidmuo. Kuprelis nuolatos apsuptas moterų, veikiamas moterų, ir jo laimė bei tragedija yra būtent moteris. Šeinius nepiešia Olesio motinos, bet mini, kad jį paėmė bobutė, mamos motina. Moterys, sutiktos vaikystėje, nėra akcentuojamos, tačiau visos jos savotiškai išduoda vaiką. Pirmoji moteris - motina - miršta, bobutė, pristigusi pinigų, išleidžia tarnauti, o dėl nedorosios savo šeimininko antrosios žmonos „turėjau išeiti į man visai nežinomą pasaulį“.
Nerandęs meilės, Olesis savo vaikišką ir jaunuolišką prisirišimo jausmą projektuoja į gamtą. Jis ją stebi, mokosi, ji jam sukelia jausmą. Įsimylėjus moterį vyro sąmonėje vyksta savotiška transformacija ir meilė motinai iš dalies perauga į meilę moteriai, kuri tuo pačiu savotiškai motina.
Vienos moterys romane veikia tiesiogiai, kitos netiesiogiai. Tiesiogiai Kuprelis bendrauja su Gervydiene, su Marijona, su choristėmis (epizodiškai) ir Gunde. Netiesiogiai jo mintis veikia bažnyčios davatkėlės, Gundės sesuo Julytė. Neutraliosios moterys yra choristės. Jokio jausmo Kupreliui jos nesukelia. Dar viena moteris kūrinyje - Olesio tarnaitė Marijona, kuri yra „kaimo balsas“.
Įdomi moteris yra Gundės motina Gervydienė. Ji atrodo tarsi šviesaus proto kaimo moteris. Tačiau, kai Olesis ima Gervydžiuose lankytis dažniau, situacija pakinta. Jos ankstesnis bendravimas atrodo tarsi jos veidmainystė. Gervydienė negali suvokti meilės defektuotam vyrui. Meilė savaime nėra jai nebėra vertybė, jei dėl jos neverta aukoti „lietuviškosios svajonės“.
Gundė - Olesio mylimoji. Ji akivaizdžiai kitokia nei jos draugės. Visų pirma ji išskirtinio grožio. Gundė drąsi, tačiau vėjavaikė. Neatrodo, kad viliojimas vyro, arba, šnekant dabarties kalba, flirto menas, jai svetimas ir nepažįstamas. Ji pati pirma tiesia kelius artimesnei pažinčiai. Gundė užkariautoja, naujų pojūčių mėgėja. Ji drąsiai demonstruoja savo meilę, net žinodama, kad tėvai nepritaria jos ir Olesio santykiams, prie jų jį vadina mylimuoju.
Kita informacija
Antano Jaso žirgyne laikoma 30 trakėnų veislės žirgų banda. Trakėnai kilę iš Rytų Prūsijos. Ši veislė žinoma nuo XI amžiaus, jais į karą jojo karaliai. Šiandien trakėnai - konkūrų žirgai. Žirgyne yra ir keletas žemaitukų. Ugdomi lenktynių žirgai. Čia kasmet organizuojamos ištvermės varžybos „Žemaitijos taurė“. Organizuojamos kelionės ant žirgų, čia galima palikti savo žirgą trumpam arba ilgam laikui. Visų žirgų duomenys yra saugomi kompiuterinėse laikmenose, todėl gyvūnai yra apsaugoti nuo vagyčių ir išvežimo. Žirgyno augintiniai parduodami Švedijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Rusijoje.