Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Atpažinti psichikos sutrikimus ankstyvoje stadijoje yra labai svarbu, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichikos sutrikimus, jų požymius ir simptomus, taip pat patarimus, kaip atpažinti juos anksti ir kur kreiptis pagalbos.
Bipolinis sutrikimas: nuo euforijos iki nuopuolių
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šie epizodai paprastai trunka ilgai, savaitėmis ar mėnesiais, tačiau dažniausiai depresija trunka kur kas ilgiau negu pakili nuotaika. Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai.
Manija ir hipomanija: pakilios nuotaikos epizodai
Manijos metu žmogus jaučiasi pakylėtas ir turi daug energijos. Nuotaika stebint iš šalies atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas - neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus. Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas. Taip pat sustiprėja seksualumas, gali sumažėti socialinių normų laikymasis. Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti. Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti. Asmuo gali būti dirglus, piktas, nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti. Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus.
Hipomanija yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje. Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi. Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs. Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus. Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.
Depresija: nuotaikos pablogėjimo epizodai
Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Generalizuoto nerimo sutrikimas: simptomų apžvalga
Bipolinio sutrikimo tipai
I tipas yra diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą. II tipu sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus, dažnai varginančius ir užsitęsusius. Iki jų (ar tarp jų) - hipomanija, kuri dažnai priimama, kaip normali savijauta ir apie tai gydytojui nepapasakojama. Be to, tai yra pageidaujama būsena, į kurią vėl norima sugrįžti, su kuria lyginama savijauta sergant depresija ir tada depresinė būsena išgyvenama dar sunkiau. Kol išsiaiškinama, kad tai bipolinis sutrikimas, o ne pasikartojanti depresija, gali praeiti ilgas laiko tarpas.
Kas gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą?
- Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra didesnė.
- Biologiniai pakitimai: įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
- Aplinka: traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią. Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos.
Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba.
Perdegimas: kai entuziazmas virsta apatija
Neretai perdegimas painiojamas su depresija, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti perdegimą ir kodėl jis kartais panašus net į depresiją. Psichologė Rūta Bačiulytė aiškina, kad perdegimas nėra vien tik paprastas nuovargis: „Tai yra psichinės energijos išsekimas. Tai reiškia, kad žmogus ne fiziškai pavargsta. Nuovargis atsiranda tada, kai mes fiziškai sunkiai dirbame - raumenys pavargsta, pamiegame, atsikeliame ir galime toliau dirbti.“ Emocinis perdegimas, specialistės teigimu, formuojasi, kai žmogus į veiklą įsitraukia ir emociškai: „Ilgainiui, negaudamas grįžtamojo ryšio, net ir labai motyvuotas žmogus ima atsitraukti nuo to, ką daro, nes emociškai nebegali to atlaikyti.“
Kas yra perdegimas?
R. Bačiulytė teigia, jog emocinį perdegimą dažniausiai patiria būtent tie žmonės, kurie yra labai motyvuoti, entuziastingi, siekiantys rezultatų, perfekcionistai. „Perdegimas yra rizikingas pagalbinės profesijos atstovams: medikams, pedagogams“, - perspėja ji.
Perdegimo požymiai
Pasak psichologės, pirmieji perdegimo ženklai dažniausiai yra psichologiniai - apatija, motyvacijos stygius, atitolimas nuo veiklos, kuri anksčiau teikė prasmę. „Žmogus, kuris degė entuziazmu, norėjo dirbti savo darbą ar buvo įsitraukęs į projektą, nebenori to daryti. Staiga jam atrodo, kad jis nieko nebenori, nieko nenuveiks“, - atvirauja R. Bačiulytė. Perdegimo nepastebėjus anksti, psichologinius ženklus gali sekti ir fiziniai simptomai. Psichologė išduoda, kad dažniausiai žmonės patiria nemigą, jiems ima dažniau skaudėti galvą, skrandį. „Galų gale išsivysto ir daugelis depresijos simptomų“, - priduria ji.
Taip pat skaitykite: Lengvos negalios požymiai
Specialistė perspėja, jog yra svarbu atpažinti ankstyvus perdegimo simptomus ir laiku kreiptis pagalbos: „Perdegimas neatsiranda staiga - jis vystosi ilgainiui, todėl labai svarbu atpažinti apatiją. Jeigu darbas, kuris anksčiau domino, nebeįkvepia, nebetraukia, tai turėčiau suklusti, ar tikrai nėra prasidėjęs perdegimas.“
Ką daryti patyrus emocinį perdegimą?
Virgilijus Pajaujis atvirai pripažįsta, kad svarbiausias žingsnis buvo leisti sau paprašyti pagalbos. Anot jo, būtent specialistų pagalba leido Virgilijui atsigauti: sulėtinti tempą, susireguliuoti krūvį, išmokti balansuoti darbą su poilsiu. „Tikėjimas irgi man pagelbėjo. Suvokiau, kad yra kažkas daugiau už mane patį, kad ne viskas priklauso tik nuo manęs“, - pasakoja vyras.
Pasak Virgilijaus, sunkiausia buvo suvokti, kad reikia mažinti savo lūkesčius: „Sunku buvo suprasti, kad nesu visagalis, kad esu ribotas. Pradėti tai gerbti. Perdegimas yra sveika kūno reakcija į nesveiką situaciją. Teko sustoti“, - atvirai sako jis.
Psichologė Rūta Bačiulytė aiškina, jog perdegimas neatsiranda per naktį, todėl ir sveikimas nėra greitas procesas: „Gydymas yra kompleksinis. Dažnai reikia vaistų, ypač jei žmogus ilgą laiką negali išsimiegoti ar jaučia didelį nerimą. Įsivaizduokite - žmogus, kuris buvo entuziastingas ir nieko nebenori, vien dėl to gali patirti didžiulį stresą. Kartais vaistai padeda iš to išeiti.“ Specialistė teigia, kad išgyti galima ir be vaistų, tačiau reikia skirti ypatingą dėmesį tam tikriems gyvenimo aspektams: „Reikia teisingo darbo-poilsio režimo. Reikia sveikai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą. Tai nėra lengva žmogui, kuris yra darboholikas. Nėra lengva leisti sau pailsėti, pasivaikščioti miške ar pamedituoti.“
Anot R. Bačiulytės, taip pat svarbu išmokti valdyti stresą, bandyti mažinti nerimą ir jautrumą, o padėti gali ir meditacija, kitos relaksacinės technikos. Vis dėlto, svarbiausia, pasak psichologės, yra suprasti, jog reikia sustoti. „Reikėtų daryti pauzę ir kažką pakeisti arba net pradėti daryti kažką naujo. Reikia keisti aplinkybes, nes perdegimas neatsiranda vien dėl žmogaus, jis susijęs ir su aplinka, kurioje jis dirba“, - pasakoja R. Bačiulytė. Taip pat reikėtų įvertinti ir savo darbo aplinką - nedirbti viršvalandžių, suprasti, ar darbe esame įvertinami, ar darbas atitinka mūsų vertybes. R. Bačiulytė sako, kad būtent netenkinančios darbo aplinkybės žmogų veda perdegimo link greičiausiai. „Kartais žmonės yra neįvertinami vadovybės arba tų žmonių, kuriems padeda. Tada jie atsiduria beprasmybės aklavietėje“, - tikina psichologė.
Taip pat skaitykite: Dresūra ir priežiūra
Kaip išvengti perdegimo?
Psichologė Rūta Bačiulytė primena profesoriaus E. Laurinaičio formulę - „Trys aštuonetukai“: 8 valandos darbo, 8 valandos gyvenimo ir 8 valandos miego.
Depresija: kai liūdesys tampa kasdienybe
Depresija yra sudėtinga ir dažna psichikos sveikatos būklė, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Ji gali turėti didelį poveikį žmogaus mintims, emocijoms ir kasdieniam funkcionavimui. Depresijos požymių ir simptomų atpažinimas yra labai svarbus, kad būtų galima anksti įsikišti ir ieškoti tinkamos pagalbos.
Depresijos požymiai ir simptomai
- Nuolatinis liūdesys ir emociniai pokyčiai: Vienas iš dažniausių depresijos požymių yra nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas arba susidomėjimo veikla, kuri anksčiau buvo maloni, praradimas. Gali būti, kad nuolat jaučiatės prislėgti, verksmingi ar irzlūs be jokios aiškios priežasties. Emociniai pokyčiai, tokie kaip dažna nuotaikų kaita ar padidėjęs nusivylimo jausmas, taip pat gali rodyti depresiją.
- Energijos praradimas ir nuovargis: Dėl depresijos dažnai labai sumažėja energijos lygis. Depresija sergantys asmenys gali jaustis nuolat pavargę, net ir pakankamai išsimiegoję. Nes nuolatinis nuovargis ir noro veiklai neturėjimas nepraeina gerai pailsėjus. Gali pasireikšti nemiga, kai sunku užmigti ar išbūti visą naktį. Ir atvirkščiai, kai kurie asmenys gali miegoti pernelyg ilgai, todėl ryte jiems sunku atsikelti iš lovos. Bet koks reikšmingas įprasto miego režimo pasikeitimas gali būti įspėjamasis depresijos požymis.
- Apetito ir svorio svyravimai: Depresija gali turėti įtakos apetitui, todėl maisto suvartojimas gali padidėti arba sumažėti. Kai kurie asmenys gali prarasti apetitą, todėl netyčia gali sumažėti svoris. Kita vertus, kiti gali griebtis maisto, kad paguostų save, ir dėl to priauga svorio. Ilgą laiką besitęsiantys valgymo įpročių pokyčiai gali rodyti depresiją.
- Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus: Depresija dažnai paveikia pažintines funkcijas. Jums gali būti sunku susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti detales. Šis pažinimo sutrikimas gali turėti įtakos darbo ar mokslo rezultatams ir gali prisidėti prie nusivylimo jausmo ir žemos savivertės.
- Socialinis uždarumas ir izoliacija: Depresija gali paskatinti asmenis pasitraukti iš socialinio bendravimo. Galite prarasti norą leisti laiką su draugais ir šeima, o vietoj to rinktis vienatvę. Toks atsitraukimas gali dar labiau pagilinti vienatvės jausmą ir prisidėti prie atskirties nuo kitų jausmo.
- Fiziniai simptomai: Depresija gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, pavyzdžiui, galvos, nugaros, virškinimo sutrikimais ir nepaaiškinamais kūno skausmais. Šie fiziniai negalavimai dažnai neturi akivaizdžios medicininės priežasties ir gali išlikti nepaisant bandymų juos gydyti.
- Neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas: Depresija gali iškreipti jūsų savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimą. Neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas tampa visagaliai, todėl sunku įsivaizduoti ateitį ar tikėti pagerėjimo galimybe. Galite jausti menkavertiškumo jausmą arba pernelyg didelę kaltę net dėl nereikšmingų dalykų.
Jei jums būdingi keli iš pirmiau minėtų simptomų ir jie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.
Kada nerimas išauga į depresiją?
Nerimas taip pat yra dažnas depresijos simptomas, tačiau kartais šias dvi būsenas galima supainioti. Nerimui būdingas nerimo, nervingumo ar paranojos jausmas dėl būsimo įvykio ar situacijos. Kita vertus, depresijai būdingas nuolatinis liūdesio, beviltiškumo ir nesidomėjimo veikla jausmas. Nors jų simptomai skiriasi, nerimas taip pat gali būti depresijos požymis. Daugelis depresija sergančių žmonių taip pat patiria nerimą. Todėl, jei jaučiate nerimo simptomus, taip pat būtina apsvarstyti, ar nesusiduriate su depresija.
Depresijos paplitimo statistika
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo depresijos kenčia daugiau kaip 264 mln. įvairaus amžiaus žmonių. Šis stulbinantis skaičius sudaro maždaug 4,4 % pasaulio gyventojų. Depresija paveikia ir vyrus, ir moteris, tačiau tyrimai nuolat rodo, kad moterys dažniau patiria depresiją nei vyrai. Depresija taip pat būdinga ne tik suaugusiesiems, bet gali kamuoti ir vaikus bei paauglius. PSO duomenimis, maždaug 5 % vaikų ir 15 % paauglių visame pasaulyje patiria depresijos epizodą.
Kaip kovoti su depresija?
- Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi.
- Judėjimas pirmyn: Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti.
- Valgykite sveiką maistą: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų.
Vaikų psichikos sutrikimai: ankstyvas atpažinimas ir pagalba
Lietuvoje dar vis labai neįprasta, kad tėvai su pačiais mažiausiais vaikais - kūdikiais ir mažyliais iki maždaug trejų metų - ieškotų psichologų pagalbos (labiau įprasta dirbti su kiek vyresniais). Jei kūdikiai labai neramūs, dirglūs, nenumaldomai klykia, nemiega, atsisako valgyti, o kiek vyresni vaikai labai nerimastingi, neprisitaiko naujoje aplinkoje, yra pilni baimių ar netikėtai ima reaguoti agresyviai ar destruktyviai, tėvai paprastai klausia pediatro patarimo.
Daugelyje kitų šalių tėvai savo rūpesčius taip pat pirmiausia patiki vaikų gydytojams, tačiau šias ir dar daugelį kitų ankstyvosios vaikystės problemų sprendžia didelis būrys psichikos sveikatos priežiūros specialistų: klinikiniai psichologai, vaikų ir suaugusiųjų psichiatrai, psichoterapeutai, šeimos terapeutai, ankstyvosios pagalbos į namus konsultantės ir kt. Taip yra, nes tarptautinė specialistų bendruomenė (Europoje, Amerikoje, Australijoje ir kt.) susitarė šiuos emocijų, elgesio ir savireguliacijos sunkumus vadinti psichikos ir neuropsichologinės raidos sutrikimais kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje (nuo gimimo iki penkerių arba šešerių metų).
Kūdikio ir mažo vaiko psichikos sveikata
Psichikos sveikata kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje - tai „vaiko gebėjimai, besiformuojantys šeimos, bendruomenės ir platesniame kultūriniame kontekste, užmegzti ir išlaikyti artimus ir saugius santykius su suaugusiais ir bendraamžiais, patirti, reguliuoti ir išreikšti visas emocijas, tyrinėti aplinką ir mokytis“.
Taigi, vaiko savireguliacijos, elgesio, emocijų ir bendravimo sunkumai įvardijami kaip psichikos sutrikimai, jei jų simptomai atitinka ekspertų nurodytus kriterijus (dažnumą, intensyvumą ir kt.) ir sukelia vaikui distresą (neigiamą stresą), trikdo jo pažintinę, emocinę ir socialinę raidą, galimybę mokytis ir įsisavinti naujus įgūdžius, apsunkina tarpusavio santykius su vaiku, riboja vaiko dalyvavimą jo raidą atitinkančioje veikloje ar kasdienėje rutinoje, trikdo šeimos kasdienę veiklą.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, mažų vaikų psichikos sutrikimai yra tokie pat dažni kaip ir mokyklinukų ir siekia maždaug nuo 9 iki 30 (ir daugiau) procentų.
Sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje
Net ir tuo atveju, jei pediatrai, įvertinę vaiko būklę, sako: „Mamyte, vaikas yra sveikas, auga kaip ant mielių, normaliai vystosi… Jums reikia išsimiegoti ir viskas bus gerai“, tėvams dažnai nesiseka nuraminti mažylio, visą šeimą vargina jo nemiga ar pykčio priepuoliai ir pan.
- Nenumaldomas klyksmas: Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, o kartais ir vėliau tėvai kreipiasi dėl labai intensyvaus, šaižaus ir garsaus (iki 120 decibelų!), ilgai trunkančio ir nenumaldomo klyksmo periodų. Pediatrai organinių priežasčių (pvz., laktozės netoleravimas, uždegimai, refliuksas ir kt.) neranda. Specialistai sutrikimui nustatyti naudojasi „trejeto taisykle”: vaikas klykia mažiausiai 3 valandas per dieną, 3 ar daugiau dienų per savaitę ir tai trunka mažiausiai 3 savaites.
- Miego sunkumai: Miego sutrikimai dažnai prasideda jau pirmaisiais metais ir dažnai tęsiasi iki trečiųjų metų, o kartais ir ilgiau. Tėvai guodžiasi, kad dažnas kūdikio prabudimas, ilga būdravimo fazių trukmė naktį ir daugiau nei keletą mėnesių nenusistovintis miego ir budrumo ciklas nepaprastai išvargina.
- Valgymo sutrikimai: Tėvai ypač nerimauja, kai vaikas nesidomi maistu, valgo labai mažai ar nuolat atsisako valgyti, yra išrankus maistui arba maitinimas užtrunka labai ilgai.
- Padidinto sensorinio reaktyvumo sutrikimas: Gali būti, kad pirmaisiais - antraisiais metais (ar vėliau) tėvai pastebi vaiko elgesyje nuolatinę, stiprią (rečiau sumažėjusią) ir staigią reakciją į sensorinius (jutiminius) dirgiklius: išorės (šviesa, nestiprus, bet netikėtas garsas, temperatūros pokytis ir t. t.) ar vidaus (pvz., alkio skausmas, virškinimas, raumenų įtampa).
- Naujovių vengimo sutrikimas: Kai prisitaikymo prie naujų situacijų, žmonių ar objektų sunkumai tampa ekstremalūs, jaunesniems nei dvejų metų vaikams gali būti nustatomas naujovių vengimo sutrikimas.
- Nevaldomo pykčio ir agresijos sutrikimas: Antrųjų metų pabaigoje ir trečiaisiais metais vis labiau galima pastebėti šias elgesio ir emocijų problemas: pykčio protrūkius, agresiją, destrukciją, ypatingai didelį motorinį aktyvumą.
- Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas: Dažnai neuropsichologinės raidos sutrikimo - dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo - bruožai išryškėja jau labai anksti, todėl šį sutrikimą siūloma diagnozuoti nuo 36 mėnesių.
Šių vaikų tėvams labai reikia pagalbos, o ne „auklėjimo“ viešoje vietoje ar priekaištų darželyje.
Psichikos sveikata ir fizinė sveikata: glaudus ryšys
Beveik visada apie fizinę ir psichikos sveikatą kalbame atskirai, nors intuityviai jaučiame, kad viskas labai susiję. Juk viskas vyksta viename ir tame pačiame kūne. Kai peršąlame - dažnai suprastėja ne tik nuotaika, bet apima ir nemalonios mintys. Lėtinės ligos kelia nuolatinį stresą. Ir atvirkščiai, psichikos sveikatos sunkumai tarsi alina fizinę sveikatą.
Tyrimai atskleidžia, kad mąstymas apie psichikos sunkumus tik kaip nulemtus smegenų chemijos pokyčių yra ne tik klaidingas, bet ir žalingas. Tuomet tikimąsi, kad atsiras piliulė, kuri viską sudės į vietas. Tačiau tokiu atveju ignoruojame ne tik kūną, fizinės sveikatos poveikį, bet ir savo pačių žmogiškumą, visą socialinę, kultūrinę aplinką ir jos poveikį.
Kaip psichikos sveikatos sutrikimai veikia fizinę sveikatą?
- Nerimas: Nerimas yra tokia būsena, kuriai būdinga stipri fiziologinė reakcija, pavyzdžiui, širdies plakimo padažnėjimas, raumenų įtampa, negilus kvėpavimas, gali būti silpnumo pojūtis, gali sutrikti skrandžio veikla. Jei žmogus patiria nerimo sutrikimą - tai reiškia, kad jis ar ji labai dažnai išgyvena nerimo būseną. Kaip veikia fizinį kūną nuolat padidėjęs širdies ritmas ar nuolatinė raumenų įtampa? Gali lemti aukštą kraujospūdį, didinti širdies ligų riziką, lemti galvos skausmus, nugaros problemas ir pan.
- Depresija: Depresija siejama su lėtiniu nuovargiu, miego sutrikimais, apetito pokyčiais. Žmonės, patiriantys depresiją, neretai patiria įvairius skausmus, kurie neturi aiškios medicininės priežasties.
Kaip stiprinti psichikos ir fizinę sveikatą?
- Pasirūpinkite savo kūnu: Viskas, kas susiję su fiziniu aktyvumu - visos sporto rūšys, bet ir pasivaikščiojimai. Taip pat viskas, kas atpalaiduoja - masažas, knyga, muzika, gilaus kvėpavimo pratimai ir t. t. Viskas, kas susiję su gamta - nuo zylučių lesinimo, laiko su gyvūnais iki tiesiog žiūrėjimo pro langą į horizontą. Galiausiai viskas, kas susiję su mūsų pojūčiais (lyta, rega, uoslė, klausa, skonis), su vaizduote.
- Kreipkitės pagalbos: Kreipimasis pagalbos- svarbus žingsnis pagalbos sau kelyje. Šiuo metu ji kaip niekad prieinama, pavyzdžiui, visose savivaldybėse galima kreiptis ir į psichikos sveikatos centrus prie poliklinikų, ir į visuomenės sveikatos biurus. Beje, pastaruosiuose dirba ir gerovės konsultantai.