Autizmas - tai sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Nors autizmo spektro sutrikimų (ASS) neįmanoma paprasčiausiai „išaugti“, yra daug terapijų darbui su autistiškais vaikais, kurios padeda jiems įgyti naujų įgūdžių ir įveikti didelį spektrą jų vystymosi kliūčių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius autizmo terapijos metodus, jų taikymo principus ir efektyvumą.
Autizmo spektro sutrikimai: kas tai?
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).
Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Autizmo priežastys ir paplitimas
Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (ASS). Esama daug veiksnių, lemiančių vaiko smegenų pakenkimą, kuris pasireiškia tam tikrais požymiais, įvardijamais autizmo diagnoze. Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Autorių (Gillberg, Coleman, 1992) duomenimis, iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1.
Autizmo terapijos metodai: apžvalga
Autizmas - tai sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam išgydyti iki šiol dar nėra išrasti vaistai. Tačiau yra įvairių programų, skirtų vaikui su raidos sutrikimais adaptuotis ir įveikti sunkumus. Jos labai skirtingos. Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas.
Prof. A. Tomatisas apskaičiavo, kad, taikant neurosensorinę stimuliaciją autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų grupei, gyvenimo kokybė pagerėja apie 60 proc. tokių vaikų (Neysmith-Roy, 2001). Maždaug pusei vaikų, atliepiančių į neurosensorinės stimuliacijos teikiamą naudą, teigiama reakcija pasireiškia gana greitai.
Taikomoji elgesio analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. Yra daugybė autizmo intervencijos strategijų, tačiau taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA) yra viena iš labiausiai paplitusių ir pripažintų. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose.
ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną.
Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką. Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. proactive) ir reaktyvinėmis (angl. reactive) strategijomis.
Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems.
Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.
ABA principų taikymas praktikoje
- Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus.
- Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai.
- Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti.
- Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai.
- Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
- Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote.
- Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis.
- Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine.
- Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują.
- Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją.
- Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.
ABA terapijos svarba ir tėvų vaidmuo
Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė. Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.
Kaip pasirinkti ABA specialistą?
Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą.
Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą. Švietimo įstaigą, kurią lanko Jūsų vaikas, reikėtų pakviesti tapti vaiko individualios programos įgyvendinimo komandos nariu.
„Son-Rise“ terapijos programa
Viena tokių yra „Son-Rise“ terapijos programa, skirta autizmo spektre esantiems ir/ar kitų sutrikimų turintiems vaikams, tokiais kaip Aspergerio sindromas ir kt. Ją sukūrė JAV gyvenantys Barry Kaufmanas ir Samahria Kaufman - tėvai, kurių sūnui anksti buvo diagnozuotas sunkus autizmas. Jos esmė ta, kad svarbiausiu dalyku laikomas ne gebėjimas spręsti matematikos uždavinius, o socialiniai ryšiai. Autizmo spektre esantiems žmonėms sunku bendrauti su kitais. Visa programa skirta tam, kad žmogus pradėtų socializuotis.
Programoje yra keletas principų ir vienas pagrindinių tas, kad tu „įeini“ į vaiko judesius (t. y. juos perimi ir atkartoji). Tai suveikia kaskart! Kai vaikas pajunta, kad tu kalbi jo kalba ir ne trauki jį į savo pasaulį, o pirmiausia ateini į jo pasaulį, - atrandamas pasitikėjimu grįstas ryšys. Juo remiantis po truputį vaiką imi kviesti pas save, į mūsų pasaulį. Ir pamažu jis ateina.
„Son-Rise“ programa turi vykti nuolatos, ji tampa tavo požiūriu ir kasdieniu elgesiu.
Kiti terapijos metodai
Be ABA ir „Son-Rise“ terapijos, yra ir kitų metodų, kurie gali būti naudingi autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams:
- Socialinių įgūdžių lavinimas: situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis. Apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius.
- Elgesio mokymas: sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekiant išmokyti vaiką priežastingumo.
- Užsiėmimų terapija: skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus.
- Neįprasti terapijos būdai: vitaminų didelės dozės, intraveninis sekretinas, tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos, delfinų, šunų terapija, įprasti žaidimai, vaistažolės ir kiti alternatyvūs metodai.
- SCERTS metodas: socialinis-komunikacinis, emocijų reguliavimo ir transakcinės pagalbos modelis, apimantis įvairias vaiko raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir labiau nei kitos naudojamos metodikos, taikosi į psichoemocinę būseną.
Ankstyvoji pagalba ir intervencija
Geriausia, ką Jūs galite padaryti kaip autistiško ar kitų raidos sutrikimų turinčio vaiko tėvas, - pradėti dirbti nedelsiant. Kreipkitės pagalbos iškart, vos pradėjote įtarti, kad kažkas ne taip. Nelaukite, kad Jūsų vaikas išmoks vieno ar kito įgūdžio vėliau ar tiesiog „išaugs” problemą. Nelaukite oficialios diagnozės. Kuo anksčiau ASS turintis vaikas gaus pagalbą, tuo didesnė tikimybė jam gyventi visiškai savarankišką, pilnavertį, nuo kitų praktiškai nesiskiriantį gyvenimą.
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.
Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas. Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai. ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.
Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas arba kiti gydytojai specialistai, nustatę vaiko raidos sutrikimą arba raidos sutrikimo riziką, siunčia pacientą VRSAR paslaugas teikiančio gydytojo konsultacijos.
Turimi lovadieniai gali būti panaudojami Vaiko raidos centre ar kitoje pagal gyvenamą vietą priklausančioje įstaigoje vykdomoje autizmą turinčių vaikų „mokyklėlėje“ (ambulatorinė pagalba - dienos stacionaras). Jos trukmė 3 savaitės, 2 val. per dieną.
Su kai kuriomis diagnozėmis priklauso 40 val. užsiėmimų su logopedu. Jei vaikas turi nustatytą mišrų raidos sutrikimą (F83) arba gretutinę judesių sutrikimo diagnozę (F82) - priklauso kasmetinis sanatorinis gydymas.
Tėvų vaidmuo ir svarba
Autistiško vaiko tėvai gali padaryti labai daug tam, kad padėtų savo vaikui susidoroti su sunkumais. Tačiau reikiamos pagalbos ir palaikymo gavimas šeimai taip pat labai svarbus. Kai auklėji autistišką vaiką, rūpestis savimi - tai ne egoizmas, o būtinybė. Emocinė jėga duoda žmogui galimybę būti gferesniu tėvu savo vaikui.
Sužinokite daugiau apie autizmą. Kuo daugiau žinosite apie ASS, tuo pagrįstesni bus Jūsų priimti sprendimai, susiję su autistiško vaiko ugdymu. Būkite savo vaiko ekspertas. Išsiaiškinkite, kas sukelia Jūsų vaiko „probleminį” elgesį ir kas veikia teigiamas jo reakcijas. Kas veikia Jūsų vaiką kaip dirgiklis ir kelia stresą ar priešingai, ramina, kas kelia diskomfortą, o kas teigiamus pojūčius? Priimkite savo vaiką, jo keistumus ir t.t. - tai nereiškia, kad jei jie trukdo - nereikia su jais dirbti, tačiau jei jie šiuo metu netrukdo vaiko kokybiškam gyvenimui - geriau susikoncentruoti į svarbesnius šią minutę įgūdžius. Vietoje to, kad užsiciklintume į Jūsų vaiko ir kitų vaikų skirtumus, į tai, ko jam (ar jai) trūksta, stebėkite ir mokykite bei džiaukitės išmoktu. Savo vaiką reikia lyginti tik su juo pačiu. Nepykite dėl jo ypatumų, džiaukitės net ir smulkiausiais jo pasiekimais ir baikite lyginti savo vaiką su kitais vaikais.
Būkite nuoseklūs. Autistiškiems vaikams reikia laiko, kad adaptuotų įgūdžius, gautus vienoje aplinkoje (pavyzdžiui, terapeuto kabinete ar darželyje), kitomis sąlygomis, įskaitant ir namų aplinką. Sukurdami nuoseklumą Jūsų vaiko aplinkoje - Jūs pasirūpinsite, kad jo įgyti įgūdžiai geriausiai ir greičiausiai įsitvirtintų. Sužinokite, ties kokiais įgūdžiais terapeutai dirba su vaiku šiuo metu, ir užsiimkite tuo namų aplinkoje. Išsiaiškinkite, ar būtų galima taikyti terapiją skirtingose aplinkose, kad stimuliuotumėte savo vaiką naudoti įgytus įgūdžius skirtingose aplinkose.
Laikykitės dienotvarkės. Autistiški vaikai, dažnai, jaučiasi komfortiškiau, jei turi aiškiai struktūruotą tvarkaraštį. Sudarykite tvarkaraštį, kuriame būtų numatytas konkretus maitinimosi, terapijos, ugdymo įstaigos ir miego laikas. Pasistenkite, kad pasikeitimų tvarkaraštyje būtų kuo mažiau. Skatinkite gerą elgesį. Teigiamas paskatinimas gali žymiai pagelbėti Jums judant į priekį, todėl skirkite visas jėgas tam, kad rastumėte tai, „už ką galima vaiką skatinti”. Girkite vaikus, kai jie elgiasi tinkamai arba naudoja naują neseniai išmoktą įgūdį, tuo pačiu aiškiai formuluodami, už ką Jūs giriate vaiką. Sukurkite saugią namų aplinką. Išskirkite vaikui erdvę namuose, kur jis galėtų atsipalaiduoti, pasijusti apsaugotu ir pabūti saugiai. Ribos turi būti nustatytos taip, kad vaikas galėtų jas suprasti. Galima naudoti vizualinius markerius (spalvotas juosteles arba korteles/fotografijas zonoms išreikšti).
Skirkite laiko linksmybėms. ASS vaikas vis tiek yra vaikas. Kaip vaikui, taip ir jo tėvams, reikia džiaugtis gyvenimu ir stengtis jo nepaversti išskirtinai terapija. Vaiko aktyvaus laiko metu suplanuokite laiko žaidimams. Raskite būdų linksmai praleisti laiką kartu, pagalvokite, kas sukelia vaikui šypseną, juoką ir leidžia jam „atsiskleisti”.
Palaikymo grupės ir konsultacijos
ASS vaiko priežiūra gali pareikalauti iš Jūsų daug jėgų ir energijos. Bus tokių dienų, kai Jūs pasijusite išsunkti, nusivylę ir įsitempę. Vaikų auklėjimas - tai ne visuomet lengva, o auginti vaiką su ypatumais - dar sudėtingesnė užduotis. Palaikymo grupės - tai galimybė sutikti kitas šeimas su tokiais pačiais sunkumais, kaip Jūsų. Tėvai gali pasidalinti informacija, suteikti konsultaciją ir suteikti emocinį palaikymą vienas kitam. Jei jaučiate stresą, nerimą ir depresiją, Jūs galite lankytis pas gydytoją savarankiškai. Terapija tai vieta, kur Jūs galite atvirai pakalbėti apie viską.