Būsimi tėvai dažnai idealizuoja tėvystės džiaugsmus, tikėdamiesi vieningos nuomonės vaikų auklėjimo klausimais. Tačiau realybė dažnai būna kitokia, išryškėjant skirtingiems požiūriams į vaiko ugdymą, o tai gali sukelti įtampą šeimoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl vaiko elgesys gali pasikeisti būnant su mama, kokios priežastys slypi už tokio elgesio ir kaip tėvai bei pedagogai gali padėti vaikui ir šeimai.
Skirtingi požiūriai į vaikų ugdymą
Dar prieš gimstant vaikui, būsimi tėvai turėtų aptarti savo požiūrius į vaikų ugdymą. Svarbu išsiaiškinti, kokią mokyklą norėtumėte vaikui išrinkti, kokius auklėjimo metodus taikysite, kaip spręsite nesutarimus. Deja, ne visi tėvai skiria pakankamai dėmesio šiems klausimams, o gimus vaikui išryškėja skirtingi požiūriai į maitinimą, grūdinimą, savarankiškumo skatinimą ir kitus svarbius aspektus.
Kiekvienas iš mūsų esame užaugę skirtingomis sąlygomis, todėl natūralu, kad mūsų patirtys ir požiūriai skiriasi. Tačiau, siekiant vaiko gerovės, svarbu sukurti harmoningus tarpusavio santykius ir rasti bendrą sutarimą.
Dilema poros santykiuose
Kai tėvai nesutaria dėl vaiko ugdymo, kyla dilema poros santykiuose. Užuot maksimaliai atsiduodami vaikų ugdymui, tėvai pradeda užsiimti vienas kito auklėjimu, o tai suteikia vaikams galimybę manipuliuoti. Siekiant vaikų gerovės, būtina sukurti harmoningus tarpusavio santykius, kad vaikai neturėtų galimybės manipuliuoti.
Jeigu tikitės, kad partneris savaime pakeis savo požiūrį, galite nusivilti. Geri tarpusavio santykiai neatsiranda savaime, reikia sąmoningai dirbti ties jais abiem partneriams.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Probleminių situacijų sprendimo būdai
Kai poros susiduria su probleminėmis vaikų ugdymo situacijomis, jos griebiasi įvairiausių žingsnių. Vieni ieško užuovėjos ir užtarimo pas savo tėvus, kiti diskutuoja su draugais, treti guodžiasi toliau nuo šeimos esantiems žmonėms, pvz., auklėtojams, mokytojams ir kt.
Kai pasiguodžiame, mums patiems lyg ir palengvėja, bet požiūriai į problemą nepasikeičia ir problema neišsisprendžia. Jeigu tėvai nieko nekeičia vaikų auklėjimo probleminėse situacijose, toliau kiekvienas laikosi savo požiūrio ir, užuot auklėję vaikus, pereina prie vienas kito auklėjimo.
Vaikų elgesio pasekmės
Jeigu tėvai kritikuoja vienas kitą vaiko akivaizdoje, vaikas pradeda neklausyti to, kuris dažniausiai nusileidžia partneriui. Vaikas greitai pajunta, kieno žodis yra paskutinis, ir pradeda elgtis nepagarbiai su vienu iš tėvų.
Pavyzdžiui, mama ateina pasiimti vaiko iš darželio, o šis pradeda ją spardyti ir negražiai kalbėti. Auklėtoja mato, kad toks vaiko elgesys su mama tik prastėja. Kai ateina sūnaus pasiimti tėtis, jis su juo elgiasi pagarbiai ir tinkamai.
Pedagogų vaidmuo
Pedagogai gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant šią problemą. Jie turėtų pasikalbėti akis į akį su tais tėvais, prie kurių vaikai elgiasi tinkamai, ir suteikti informacijos apie vaikų netinkamą elgesį su mama/tėčiu. Tada tėvai galėtų pasikalbėti su vaikais ir paaiškinti, kad su mama ir tėčiu taip elgtis netinka.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Labai gerai, kai vyksta pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Tada galima daug greičiau sukurti harmoningas vaikų ugdymosi sąlygas, kuriose jie greitai išmoksta tinkamai elgtis su tėvais.
Pagarbos ugdymas
Labai svarbu padėti vaikams išsiugdyti pagarbų elgesį su tėvais, nes nebūna taip, kad vaikystėje elgiasi negražiai, o štai vieną dieną įvyksta stebuklas ir kardinaliai pasikeičia vaiko elgesys. Jeigu patys negalite sutarti, nebijokite klausti ir ieškoti sprendimų.
Turiu nemažai gerų pavyzdžių, kai pagalbos tėvai sulaukia iš pedagogų, kurie pataria, kokią poziciją užimti, parenka tinkamų žodžių ir palaiko. Svarbu, kad pedagogas būtų savo srities profesionalas ir į vaikų ugdymą žiūrėtų plačiau, tinkamai suteiktų tėvams informacijos apie vaiko netinkamą elgesį, kad tėvai žinotų ką ir į ką turi keisti.
Kaip sutarti tarpusavyje?
- Antroji pusė gali turėti savo požiūrį į vaikų ugdymą ir jis gali skirtis nuo jūsų. Iš pradžių tiek. Jeigu nepavyks susitarti, nebijokite kreiptis pagalbos. Atminkite, kad neišsprendžiamų situacijų nėra. Yra tik norintys rasti pozityvius vaikų ugdymo sprendimo būdus ir paliekantys tas situacijas bei jų sprendimą savieigai. Žinokite, kad ne visada savieigai palikta problema išsisprendžia tėvų ir vaikų naudai. Tad ką konkrečiai turite daryti?
- Humoras - aukščiausia proto viršūnė ir visada gelbsti. Keletas būdų, kaip mokytis sugyventi ir susitarti tarpusavyje, kurie jums turėtų padėti rasti savų būdų ir metodų greitai išspręsti problemines vaikų ugdymo situacijas. Pvz., simbolių ir ženklų aptarimas, kurie turi tam tikrą prasmę. Jeigu sutarėte, kad probleminėje vaikų ugdymo situacijoje vieną kartą vienas, o kitą kartą kitas ištiesite ranką susitaikyti, tai ir reikia daryti. Labai svarbu, kad tie susitarimai ir būtų vykdomi, nors bus labai sunku. Jeigu vienas tiesia ranką, kitas būtinai turi atsakyti tuo pačiu, t. y. irgi ištiesti ranką. Jeigu patiems nepavyksta rasti abiem priimtino sprendimo, nebijokite kreiptis pagalbos - mes pasirengę jums padėti. Ta pagalba bus kitokia, paremta Pozityvios tėvystės sprendimų teorija, kuri bus pateikta įdomiai, žaismingai ir remiantis sumaniosios edukacijos principais.
Mamos emocinė sveikata ir vaiko elgesys
Mamos emocinė sveikata turi didelę įtaką vaiko elgesiui. Mama ir vaikas, ypač iki 3 metų, turi labai glaudų ryšį. Vaikas jaučia, ką mama jaučia. Jei mama jaučia nerimą, vaikas jaučiasi nesaugiai. Kai vaikas jaučiasi nesaugiai, jis taip pat pradeda nerimauti. Savo nerimą jis gali rodyti dažnesniais prabudimais naktį, pilvuko skausmais, dirglumu arba dažnesniu verkimu. Trumpai tariant, jei pasikeičia vaiko savijauta, elgesys, dažniausiai atsakymo reikėtų ieškoti mamos savijautoje.
Nerimastingos mamos dažniausiai yra tos, kurios yra linkusios į perfekcionizmą ir siekiančios būti tobulomis mamomis. Tokioms mamoms labai svarbu, ką apie ją pagalvos kiti arba kaip ji atrodo kitų akivaizdoje. Šiuo atveju patartina pradėti stebėti save ir klausti, iš kur eina tas noras įtikti kitiems? Dažniausiai atsakymai veda į vaikystę, kai buvo stengtasi įtikti tėvams. Čia jau prasideda gilesnis darbas su savimi. Patartina pasikalbėti su psichologu.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
Vietoje „būti ideali mama“ leisti sau „būti pakankamai gera mama“. Daryti tai, ką pataria nuojauta, nes moteriai tapus mama, smegenys gamina vadinamus „motinystės“ hormonus, kurie skatina mamą rūpintis vaiku. Taigi, mama, atrodo, lyg savaime žino, ko reikia vaikui. Tai veikia, kai mama atsipalaidavusi. Esant įtampai, nerimui, viršų paima streso hormonas, o tuomet vystosi nuovargis ir perdegimas.
Naujas šeimos narys ir vyresnio vaiko elgesys
Gimus naujagimiui, vyresnio vaiko elgesys gali pasikeisti. Vaikui naujojo šeimos nario atėjimas sukelia didelį stresą. Prie to prisideda dar ir tai, kad realybė gimus broliui ar sesei dažnai skiriasi nuo to, kaip vaikas įsivaizdavo kūdikėlio atėjimą į šeimą. Juk dažnai ir patys tėvai prieš antram vaikui gimstant pasakoja, kaip smagu bus turėti broliuką ar sesutę, kaip linksma bus kartu žaisti, o realybę netrunka pastebėti visi: mažas bejėgis žmogutis dažnai aukštyn kojomis apverčia visą šeimos gyvenimą, kelia daug triukšmo ir atima didelę dalį tėvų dėmesio, kuris anksčiau priklausė tik pirmagimiui. Negana to, kai atsiranda mažesnis, pirmagimiui tarsi tenka per vieną dieną “suaugti” - tėveliams staiga jis ima atrodyti didelis, savarankiškas, galintis pats savimi pasirūpinti. Bet taip juk nėra. Vaikas taip staiga nepasikeičia. Negana to, dėl susiklosčiusių aplinkybių ir rūpesčio, ir dėmesio, ir šilumos jam reikia dar daugiau nei prieš tai.
Supratęs, kad kūdikis, su kuriuo dabar tenka dalintis tėvų meilę, niekur nedings, vaikas visais įmanomais būdais bando atgauti tėvų dėmesį: vieni tampa itin nuolankiais, paklusniais, bando kelti, nešioti mažylį, kitaip „padėti” siekdami būti „geresni už naujagimį”, kiti - tarsi patys grįžta į kūdikystę ir pradeda šlapintis į kelnes, mėgina įlįsti į broliuko ar sesutės vežimą, nori čiulptuko.
Trokšdami tėvų dėmesio pirmagimiai dažnai pradeda elgtis taip, kaip nepatinka tėvams: nustoja mokytis, neklauso, kartais net siekia mažylį nuskriausti. Jūsų atveju panašu, jog vaikui ne susikaupimo trūksta, o jis tiesiog nepaiso taisyklių šeimoje: nepersirengia, neplauna rankų, neatlieka įprastų darbų namuose. Pirmagimis tarsi nusprendė štai tokiu negatyviu būdu gauti tai, ką gauna jo brolis - tėvų dėmesį. Panašu, kad ir gauna, nes tėveliai kartoja, ką reikia padaryti, ant jo pyksta, kitaip tariant - jį pastebi, suteikia dėmesio, nesvarbu, kad tas dėmesys nėra teigiamas. Toks geriau, nei jokio. Norisi pabrėžti tai, kad vaikas taip nesielgia tyčia, to neplanuoja. Jam tiesiog taip gaunasi, nes jis kenčia.
Kaip padėti vyresnėliui?
- Skirkite laiko tik jam. Užtektų net po valandą per savaitę su mama ir su tėčiu atskirai. Jei yra galimybė, galima ir dažniau. Šalia neturėtų būti mažojo broliuko, tai laikas tik vaikui su tėveliais. Būdami kartu užsiimkite tokia veikla, kuri abiems būtų maloni. Tegul tai būna pats smagiausias jūsų laikas.
- Įtraukite vyresnėlį į brolio priežiūrą. Leiskite jam būti šalia, kai mažylį maitinate, paprašykite pagalbos paduodant sauskelnes, pasikvieskite kartu pasivaikščioti. Svarbu, kad sūnelis nesijaustų atstumtas Jums rūpinantis mažyliu, o jaustųsi svarbia šeimos dalimi.
- Pastebėkite gerą elgesį. Garsiai pasidžiaukite, kai vaikas viską atlieka tinkamai ir stenkitės kiek įmanoma ignoruoti neigiamus dalykus. Matydamas, kad tėveliai pastebi gerą elgesį. vaikas stengsis taip elgtis dažniau.
- Leiskite pasijusti vertingu. Pasidžiaukite, kad vaikas jau didelis, savarankiškas, pvz. „Kaip smagu, kad tu jau didelis, tiek man padedi, nežinau, ką be tavęs daryčiau”.
Nauji santykiai ir vaiko adaptacija
Išsiskyrusių tėvelių naujų santykių su kitais partneriais pradžia, apsigyvenimas kartu vaikams pirmiausia asocijuojasi su pirminės šeimos praradimu. Žlunga visos vaikų lig tol turėtos viltys ir svajonės apie tai, kad mama su biologiniu tėčiu kada nors dar bus drauge. Tokiais atvejais vaikai išgyvena stiprius netekties jausmus. Sunkiu vaikams laikotarpiu jie gali būti jautrūs, dirglūs, nerimastingi. Daugelis vaikų gali jausti nesaugumo jausmus, atsiskyrimo nerimą, pyktį, kaltę, liūdesį, pavydą ir/ar kt. jausmus. Vaikams taip pat gali būti būdingas ir neklusnus, agresyvus elgesys. Negana to, vaikams pokyčių akivaizdoje gali pasireikšti vystymosi regresas daugelyje sričių: sutrikti miegas, atsirasti enurezė ir kt. Visos šios vaikų reakcijos yra normalios ir natūralios, vaikai turi teisę išgedėti neišsipildžiusių santykių žlugimą.
Kaip padėti santykių gedinčiam vaikui?
- Pirmiausia, vaiko patiriami jausmai turėtų būti paties vaiko, jo artimųjų priimami ir gerbiami. Taip pat labai svarbu, kad vaikams būtų sudaroma galimybė jausmus išreikšti. Jūsų sūnaus amžiaus vaikams jausmus gali būti lengviau reikšti žaidžiant žaidimus lėlemis ar kitomis žaislinėmis figūromis, piešiant piešinius ar užsiiminėjant kita vaikams malonia žaidimų veikla.
- Antra, vaikas turi teisę prisiminti visus jam reikšmingus buvusios šeimos gyvenimo įvykius, situacijas. Niekas neturėtų trukdyti vaikui laisvai prisiminti ir dalintis prisiminimais, mintimis ir jausmais apie buvusiąją šeimą, nepagarbiai kalbėti apie vaiko biologinį tėvą. Na, ir svarbiausia, vaikas turi jausti, jog yra ir liks mylimas, kad turi ir turės abu tėvus, nors ir gyvenančius atskirai.
- Kai mama, tėtis susižavi kitu vyru, moterimi ir jiedu apsigyvena kartu, vaikas išgyvena stiprų stresą ir jau anksčiau patirtą baimę - būti paliktam. Vaikui gali atrodyti, kad jis vis labiau praranda savo mamos dėmesį, meilę. Jam, tikėtina, reikia patvirtinimo, kad Jūsų jausmai jam nepasikeitė.
Patarimai tėvams
- Rodykite sūnui savo stiprią meilę: apkabindama sūnų ir pasakydama vaikui „aš tave myliu”; vertindama, priimdama savo vaiką; drauge smagiai praleisdama su sūnumi laiką; pagarbiai ir draugiškai besielgdama; kitais būdais rodydama teigiamą dėmesį sūnui.
- Nemaža dalis vyrų ir moterų patiria frustraciją ir nusivylimą, kai nepavyksta sukurti artimų santykių su savo partnerių vaikais. Visgi derėtų prisiminti, kad artumui susiformuoti reikia laiko. Geriausia, ką šiuo metu gali pasiūlyti Jūsų draugas Jūsų sūnui, tai - pagarba vaiko jausmams, jo patyrimui ir pasitikėjimu bei saugumu grįsta draugystė. Būkite tikra, ši draugystė diena iš dienos augs ir stiprės.
Vaikų „ožiukai“
Jeigu mažylis pradeda tikrinti, kur baigiasi mamos kantrybės ribos arba ties kur baigiasi jo paties leistino elgesio ribos, tai jokiu būdu nereiškia, kad mama jam tapo nebesvarbi. Nėra taip, kad netinkamu elgesiu mažyliai nori sąmoningai mamą suerzinti. Mažyliai dar iki metų pradeda suvokti, kad skirtingas jų elgesys dovanoja jiems skirtingas tėvų reakcijas. Jiems tai yra atradimas, kuriuo, natūralu, jie ir mėgaujasi.
Normalu, kai jau ir vienerių metų vaikai tikrina, ar tikrai mamos ne reiškia ne. O kaip gi kitaip sužinosi? Aišku, jeigu vaikas nepailsdamas vis tikrina ir tikrina elgesio ribas, verta pagalvoti, galbūt išties yra tam pagrindo? Ar nėra taip, kad vaikas nežino, kaip bus šįkart, nes vieną kartą toje pačioje situacijoje būna vienaip, kitą - jau visai kitaip. Tinkamo elgesio taisykles greičiau perima tie vaikai, su kuriais tėvai elgiasi nuosekliai. Nuoseklumas tokiais atvejais - irgi auklėjimo metodas.
Skirtingas elgesys su skirtingais žmonėmis
Vaikai lygiai taip pat jaučia, kad vienoje draugijoje smagiau yra juokauti, kitoje - dalintis savo žiniomis, dar kitur - kalbėti apie rūpesčius. Mama vaikui ilgai išlieka saugumo uostu, todėl nieko keisto, kad tame uoste dedasi įvairių dalykų. Čia ir tik čia verda tikrasis ir nesuvaidintas gyvenimas. Dėl šios priežasties ir „ožiukai“ būnant su mama užklysta dažniau. Tai yra normalu, negana to, tai gali būti ir savotiškas įvertinimas mamai, nes juk vaikas leidžia sau šią akimirką elgtis bet kaip, o to, kaip žinia, jis nedarytų būdamas su bet kuo.
Kaip išvengti elgesio problemų?
Tam, kad tokie auklėjimo iššūkiai nesikartotų kasdien, bene svarbiausia suprasti, dėl kokių priežasčių jie vyksta. Kartais užtenka mažą vaiką laiku migdyti, pasistengti jo nepervarginti prekybos centruose ar rodant filmukus telefone ir tokiu elementariausiu būdu jau galime išvengti vaiko sudirgimo, kuris sulig minutėmis linkęs stiprėti.
Dažniausiai nemalonių jausmų protrūkiai vargina ir patį vaiką, tad jeigu jis mokėtų elgtis kitaip, tikėtina, tikrai taip ir elgtųsi. Padėkime jam. Mokykime. Kalbėkime apie tai, kas vyksta. Atspindėdami vaiko jausmą padėkime jam pačiam suprasti, kas čia dabar nutiko ir paaiškinkime, kodėl šis elgesys yra netoleruotinas. Leiskime pačiam vaikui strateguoti, kaip būtų galima elgtis kitą kartą tokioje pačioje situacijoje.
Leiskime vaikams suprasti, kokius jausmus mums patiems kelia vienoks ar kitoks vaiko elgesys ir, svarbiausia, kuo dažniau pastebėkime vaiką tais atvejais, kai viskas yra gerai. Jeigu vaikas bus prisotintas tėvų besąlyginės meilės ir dėmesio, jam mažiau norėsis kasdienybėje eksperimentuoti su savo netinkamu elgesiu.
Elgesys darželyje ir namuose
Vaikai didžiąją dienos dalį ne tik būna aplinkoje, kur kitokios taisyklės, bet ir kaupia begalę jausmų, kuriais, tikėtina, ne visada gali išdrįsti pasidalinti. Normalu, kad viskas, kas sukaupta per dieną, yra išliejama grįžus į saugią aplinką. Tai jokiu būdu nereiškia, kad darželis yra nesaugi vieta dalintis jausmais. Ten, tikėtina, saugu visomis prasmėmis, tačiau mes, suaugę, būdami namie sau juk irgi leidžiame daugiau nei būnant darbe.
Tam puikiai padeda pokalbiai apie tai, kaip šiandien sekėsi darželyje, kas šiandien suerzino, kas darželyje pradžiugino. Tam, kad vaikas ne tik fiziškai, bet ir emociškai grįžtų namo, kartais reikia iš darželio keliauti ilgesniu keliu. Grynas oras, artimieji, esantys šalia, pokalbis apie besibaigiančią darbo dieną padeda vaikui „persijungti“ ir ramiai dalintis tuo, kas viduje kunkuliuoja.
Tėvų autoritetas
Tėvai vaikams yra autoritetas. Tik tėvai, o ne kaimynai, praeiviai, auklėtojai ar mokytojai formuoja vaiko vertybinį stuburą ir brėžia ryškiausią ribą, kas yra tinkamas elgesys, o kas jau - nebe. Svarbu tik, kad būdami autoritetais nesinaudotume savo galia bandydami įbauginti ir netinkamomis priemonėmis priverstinai paklusti mažesnį ir silpnesnį. Grasinimas, manipuliacija, rėkimas, mušimas, vaiko gėdinimas mūsų, tėvų, autoritetą vaiko akyse kaipmat sumažintų ir, kaip dažnai būna, nebegrįžtamai.
tags: #kodel #vaiko #elgesys #pasokeicia #mama