Depresija - tai daugiau nei tiesiog liūdesys. Tai sudėtinga liga, paveikianti daugybę žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra depresija, kokios jos priežastys ir simptomai, bei svarbiausia, kaip ieškoti pagalbos ir kokios yra gydymo galimybės.
Kas yra Depresija?
Depresija yra viena sunkiausių ligų, nuo kurios kenčia gausybė žmonių. Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą, bei padidėjusiu nuovargio jausmu. Depresijos apimtas žmogus nejaučia gyvenimo džiaugsmo ir entuziazmo.
Svarbu atskirti depresiją nuo liūdesio. Liūdesys yra normali emocija, reaguojant į nepalankius gyvenimo įvykius, tokius kaip nesėkmė, praradimas ar konfliktas. Liūdesiui būdinga aiški jį sukėlusi priežastis, ir nepaisant šios emocijos, žmogus dažniausiai sugeba tęsti kasdienes veiklas. Tačiau, kai liūdesys užsitęsia ilgiau nei 2 savaites ir pasireiškia didžiąją dienos dalį, jis gali išsivystyti į klinikinę depresiją.
Depresijos Priežastys ir Veiksniai
Gydytoja psichiatrė Laura Jarutienė pabrėžia, kad depresija yra kompleksinis susirgimas ir gali turėti daugiau nei vieną priežastį. Šios priežastys įprastai skirstomos į vidines ir išorines.
Vidinės priežastys:
- Genetika: Jeigu vienas iš tėvų sirgo depresija, atsiranda didesnė tikimybė polinkiui sirgti depresija.
- Biologiniai pakitimai galvos smegenyse: Depresijos metu sutrinka seratonino ar noradrenalino signalų perdavimas tarp neuronų, sutrinka ryšys tarp emocijas ir reakcijas į stresą reguliuojančių smegenų struktūrų.
- Ankstyvos vaikystės traumos: Tėvų skyrybos, smurtas artimoje aplinkoje.
Išorinės priežastys:
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Alkoholio, narkotikų vartojimas.
- Lėtinės ligos: Onkologija, lėtinis skausmo sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
- Gyvenimo sukrėtimai: Artimo žmogaus netektis, finansinės problemos, darbo praradimas, skyrybos ar vienišumas.
- Medikamentai: Kai kurie vartojami medikamentai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, gali sukelti depresiją.
Dažnai depresija laikoma į save nukreiptu pykčiu. Žmogų slegiantis nerimas, apmaudas ir neįsisąmonintas pyktis slypi jo viduje ir sukelia liūdesį, vangumą, neviltį ar net pagiežą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos Simptomai
Depresiją gali lydėti ir pablogėjusi dėmesio koncentracija, polinkis save nuvertinti, nepasitikėjimas savimi, miego ar apetito sutrikimai, pesimistinis požiūris į ateitį, savęs žalojimas, savižudybės idėjos arba veiksmai.
Neigiamas požiūris gali peraugti į katastrofiškus lūkesčius. Tada stiprėja baimė ir nerimas, žmogus įsivaizduoja visokias gresiančias nelaimes. Vis dėlto nuo depresijos kenčiantis žmogus savo depresiją projektuoja išoriniuose įvykiuose. Todėl katastrofiški lūkesčiai atrodo pagrįstesni.
Depresija gali pasireikšti įvairiais skausmais, chroniškomis ligomis ar net nelaimingais atsitikimais. Neišreikštas pyktis, kuris slypi žmogaus viduje, gali virsti įvairiomis kūno negaliomis. Bejėgiškumo, nereikalingumo jausmas, įtampa, vienišumas, svetimumas lengvai sukelia kūno ligą. Tada liga yra tarsi dėmesio, pagalbos ar meilės prašymas.
Kaip Sau Padėti?
Jei depresijos simptomai nėra ryškūs, žmogus gali ir pats sau padėti. Moksliškai įrodyta, kad savijautą gerina fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, reguliarus miego režimas.
- Palankumas sau: Užuot buvę pikčiausiais savo priešais, tapkite geriausiais draugais. Nereikia kamuotis neviltimi ir bejėgiškumu galvojant, kad neįmanoma patenkinti savo poreikių. Geriausia pradžia - sau duoti tai, ko trokštame. Palankumas sau yra nuostabus reiškinys ir geriausias vaistas nuo daugelio skausmų.
- Savęs kaltinimas: Nustokite save kaltinti. Priimkite tai, kas atsitiko. Suvokite, kad šiame gyvenimo laikotarpyje padarėte viską, ką galėjote.
- Vidiniai ištekliai: Prisiminkite laikotarpį, kai jautėtės pajėgūs įveikti visus sunkumus. Aprašykite tai trumpoje pastraipoje. Tuomet pasižiūrėkite, kuriuos išteklius tebeturite. Vidiniai ištekliai niekur nedingsta. Kartais jie primirštami bet visada galima juos atgaivinti.
- Gyvenimo tikslas: Pamąstykite apie savo gyvenimo tikslą. Koks jis buvo anksčiau? Koks dabar? Kai kurias mintis užsirašykite. Neįmanoma jausti depresiją, kai susitelkiame į didesnį tikslą. O prislėgti daugiausia žvelgiame į save ir į savo gyvenimą. Kai nukreipsime žvilgsnį į didesnį tikslą, kai išvysime būdus, kaip padėti kitiems, depresijai nebeliks vietos.
Kada Kreiptis į Specialistą?
Jei aiškios priežasties neturintis liūdesys užsitęsė ilgiau nei 2 savaites, vertėtų sukaupti drąsą ir kreiptis specialisto pagalbos.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Reikia nusiteikti atviram pokalbiui su psichiatru ir atsiminti, kad kuo anksčiau bus gauta pagalba ir pradėtas gydymas, tuo žmogus galės greičiau grįžti į pilnavertį, malonių emocijų kupiną gyvenimą.
Dažniausiai pirminė psichiatro konsultacija trunka apie 1 val., depresija sergančiam žmogui atliekamas psichologinis ištyrimas, gali būti paskirti medikamentai.
Pagalbos Galimybės
Praversti gali ir pagalbasau.lt puslapis, kuriame rasite nuorodą programėlės „Ramu“ atsisiuntimo nuorodą. Programėlė skirta padėti panikos atakos metu, tačiau kartu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.
Labai svarbu yra pokalbiai su šeimos nariais, draugais. Praverčia įvairios atsipalaidavimo technikos - joga ar meditacija. Jei visa tai nepadeda, svarbu kreiptis į gydytoją psichiatrą.
Kur ieškoti pagalbos:
- Emocinės paramos tarnybos: Jaučiantys emocinius sunkumus ir norintys su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Psichikos sveikatos centrai arba visuomenės sveikatos biurai: Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
- Visuomenės sveikatos biurai: Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Gydytojas psichiatras psichikos sveikatos centre: Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
- Ligoninė arba dienos stacionaras: Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
- Skubios pagalbos tarnyba: Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.
Depresija ir Vyrai
Gydytoja psichiatrė pastebi, kad vyrai mažiau linkę kalbėti apie emocinę sveikatą. O tai, ko gero, lemia ydinga ir atgyvenusi „vyriškumo“ samprata, kai nuo vaikystės į galvą kalta, kad berniukai neverkia.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Kai kurie vyrai neturi įgūdžių kalbėti apie savo emocinę būseną. Neretai ir gydytojo kabinete jie prisipažįsta, kad nežino, kaip išreikšti savo jausmus žodžiais.
Vyrams būdinga ir kitokia depresijos simptomatika, jie rodo daugiau pykčio, elgiasi agresyviai, liūdesiui malšinti dažniau pasitelkia psichoaktyvias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, narkotikus, taip pat elgiasi rizikingai.
Kreiptis pagalbos į gydytoją anaiptol ne gėda, tai nėra joks silpnumo požymis.
Depresijos Poveikis Fizinei Sveikatai
Depresija kenkia ir mūsų fizinei sveikatai. Vargina nuolatinis nuovargis, galimi galvos, nugaros, kūno skausmai, nemiga, mieguistumas dienos metu, apetito pokyčiai. Žmogus gali netekti daug svorio arba priešingai - jo priaugti. Abiem atvejais tai būna nepalanku sveikatai.
Pastebėta, kad depresija sergantys žmonės turi silpnesnį imunitetą, dažniau serga peršalimo ligomis, įvairiomis infekcijomis, gali varginti virškinamojo trakto sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos. Tokiems žmonėms labai dažnai nustatomas padidėjęs kraujospūdis.
Žinoma, pati liūdniausia depresijos pasekmė - savižudybė.
Depresijos Istorija: Ingos Juodkūnės Patirtis
Depresija gali susirgti bet kas, net ir psichologai, padedantys kitiems gyventi su psichikos sveikatos iššūkių. Tai savo istorija liudija Inga Juodkūnė - psichologė ir dviejų knygų autorė, o taip pat „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorė.
Inga sirgo depresija tris kartus. Pirmasis susirgimas įvyko gimus vaikams. Galima sakyti, kad sirgo pogimdymine depresija, o visi kiti susirgimai buvo pirmos, neišgydytos depresijos pasekmė. Ingos depresiškumą visada lydėjo pakankamai aukšta suicido rizika.
Trečią kartą susirgusi depresija ji išbandė daugiausia dalykų: nuo medikamentų iki pokyčių mityboje, kasdienybės veikloje ir socialiniame gyvenime. Pagrindinis skirtumas, prieš tai kai sirgo du kartus, su liga bandė susitvarkyti viena. Trečią kartą sirgdama suprato, kad be pagalbos kitų, ji negali įveikti šios ligos. Depresija bijo atvirų pokalbių, nuoširdžių santykių, bendrystės.
Asmeninė patirtis parodė, ko trūksta. Asmeniškai patyrusi, kiek daug sveikstant duoda bendruomenės, moteris ėmėsi pati organizuoti psichoterapines grupes. Nuo 2019 m. vykstantys užsiėmimai skirti sergantiems depresija.
Pogimdyminė Depresija
Motinystė dažnai vaizduojama kaip vienas gražiausių laikotarpių moters gyvenime, tačiau tūkstančiai moterų Lietuvoje po gimdymo susiduria su emociniais iššūkiais, apie kuriuos vis dar kalbame retai. Nors šalyje požiūris į pogimdyminę depresiją pamažu kinta, mamoms neretai keliami nerealistiški lūkesčiai, depresija nurašoma liūdesiui ar nuovargiui, o statistiniai duomenys apie ligos paplitimą nebūtinai atitinka realybę.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį šeimos gydytojai privalo įvertinti nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų emocinę sveikatą, pasitelkdami Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS).