Socialinis Psichologinis Kolektyvo Klimatas

Įvadas

Psichologinis klimatas yra svarbus aspektas bet kurioje organizacijoje ar grupėje. Tai apima emocinį nusiteikimą, psichinę būseną ir požiūrį į įvykius bei reiškinius grupėje. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama, kas yra socialinis psichologinis kolektyvo klimatas, kokie veiksniai jį veikia ir kaip jis veikia grupės narius. Bus aptariama grupių įvairovė, naujo nario adaptacija, tarpusavio santykiai, asmenybių skirtumai ir kiti aspektai, turintys įtakos teigiamam arba neigiamam psichologiniam klimatui.

Grupių Įvairovė

Žmonės nuolat priklauso įvairioms grupėms, kurios skiriasi savo funkcijomis ir tikslais. Grupės gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus:

• Realios ir sąlyginės grupės: Realios grupės apima narius, kurie palaiko kontaktus, pavyzdžiui, moksleivių klasė ar choras. Sąlyginės grupės sudaromos teoriškai pagal bendrus požymius, pavyzdžiui, sportininkai ar paaugliai.
• Makro ir mikro grupės: Makro grupės yra didelės, kurių nariams nebūtini tarpasmeniniai santykiai, pavyzdžiui, tautos ar partijos. Mikro grupės yra nedidelės, kuriose nariai pasiskirstę tam tikromis rolėmis, pavyzdžiui, vadovas ar valytoja.
• Formalios ir neformalios grupės: Formalios grupės sudaromos pagal tam tikras taisykles įvairiems uždaviniams spręsti, pavyzdžiui, moksleivių klasė ar futbolo komanda. Neformalios grupės formuojasi pagal poreikius.
• Antivisuomeninės grupės: Šios grupės, tokios kaip klikos, siekia antivisuomeninių tikslų.
• Grupių pakopos: Asociacija, korporacija ir kolektyvas.
• Laiko atžvilgiu: Nuolatinės, laikinosios ir atsitiktinės grupės.
• Įstojimo būdas: Grupės, į kurias laisvai įstojama, ir priverstinės grupės.

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio bus skiriama psichosocialiniam klimatui formalioje grupėje.

Naujo Nario Adaptacija Grupėje

Kiekviena grupė turi savo taisykles, vertybių sistemas ir tikslus, kurie susiformavo dar prieš naujam nariui prisijungiant. Naujas narys susiduria su sudėtinga sistema ir turi prisitaikyti prie jos. Šis procesas susideda iš kelių etapų:

1. Pritapimo etapas: Naujas narys turi išmokti ir suprasti grupės taisykles, o tai padaryti reikia kuo greičiau. Konformizmas šiuo etapu yra labai svarbus, nes naujas narys turi atitikti socialinius lūkesčius.
2. Kovos ir pripažinimo etapas: Šiame etape žmogaus tobulėjimui gali kliudyti taisyklės ir tradicijos.
3. Konsolidacijos etapas: Sukaupęs patirties ir atsiliepęs į grupės reikalavimus, naujas narys pereina į šį etapą. Svarbiausia pasiekti, kad jis būtų laikomas reikalingu, geru ir vertingu.

Adaptacija grupėje trunka apie 18-30 mėnesių, po kurių prasideda apmąstymų laikotarpis. Sėkmingai įveikęs pervertinimo etapą, žmogus tampa laisvas ir pradeda rūpintis visos organizacijos sėkme.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Konformizmas ir Individualumas

Amerikiečių psichologas Solomonas Asch nustatė, kad 33 % žmonių nepajėgia atsispirti grupės nuomonei ir prisitaiko prie nustatytos tvarkos - jie vadinami konformistais, o tie, kurie yra pastovūs ir autonomiški - neokonformistais. Konformiškumą didina šios aplinkybės:

• Neišmanymas arba nesaugumas.
• Grupės dydis (bent trys žmonės).
• Grupės vieningumas.
• Grupės patrauklumas.
• Neapsisprendimas dėl atsakymo.
• Stebimas elgesys.
• Kultūros pagarba socialinėms normoms.

Konformizmo priežastys dažniausiai yra noras būti priimtam ir sulaukti socialinio pritarimo (norminė socialinė įtaka) arba tikėjimas, kad grupė gali suteikti vertingos informacijos (informacinė socialinė įtaka).

Statusas Grupėje

Kiekvieno grupės nario statusą lemia ne tik oficialios pareigos, bet ir viso kolektyvo įvertinimas bei normų paisymas. Žmogaus padėtį grupėje nulemia profesinis meistriškumas, asmenybės savybės (socialumas, principingumas, iniciatyvumas, savarankiškumas ir kt.) bei atitikimas grupės reikalavimams.

Vaidmenys Grupėje

Kiekvienas žmogus gyvenime atlieka įvairius vaidmenis. Darbo kolektyve taip pat yra pasiskirstymas vaidmenimis. Žmogaus vaidmuo grupėje atlieka dvi funkcijas:

1. Parodo, kaip elgtis tam tikroje situacijoje aplinkinių atžvilgiu.
2. Sufleruoja asmeniui, užmezgusiam kontaktą su kitu asmeniu, ko iš jo tikėtis ir kaip elgtis pačiam.

Grupės veikloje būtina stebėti jos narių vaidmenis ir derinti juos su pareigybėmis, orientuoti žmones į grupės veiklą bei tarpusavio supratimą.

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Grupės Struktūra

Grupės nariai pasiskirsto į pogrupius, rodančius jų statusus tarpasmeninių santykių sistemoje:

• Žvaigždės: Nariai, gavę daug teigiamų pasirinkimų.
• Mėgstamieji: Nariai, su kuriais norėtų veikti 2-4 asmenys.
• Priimtieji: Individai, su kuriais norėtų bendrauti vienas narys.
• Izoliuotieji: Nariai, kurių nepasirenka kolegos bendradarbiavimui ir į kuriuos reaguojama neutraliai.
• Atstumtieji: Nariai, su kuriais nenori bendrauti grupė.

Palankus ir Nepalankus Klimatas

Klimatas grupėje gali būti palankus ir nepalankus, sveikas ir nesveikas. Palankiam, sveikam klimatui būdinga:

• Žmonių tarpusavio atidumas.
• Pagarbus požiūris vienų į kitus.
• Tarpusavio supratimas.
• Grupės susitelkimas, „mes“ jausmas.
• Kiekvieno asmens saugumo jausmas.
• Emocinė kiekvieno gerovė.
• Tikroji vidinė drausmė, principingumas ir atsakomybė.

Santykiai grupėje, jų pobūdis veikia psichosocialinį klimatą, todėl būtina atsižvelgti į mikroaplinką ir makroaplinką.

Veiksniai, Lemiamys Psichologinį Klimatą

Grupės psichologinį klimatą lemia:

• Darbuotojų tarpusavio santykiai.
• Vadovavimo grupei stilius.
• Darbo sąlygos konkrečiose darbo vietose.
• Darbo ir darbuotojų poilsio organizavimas.
• Materialinis ir moralinis skatinimas.

Lyderystė

Lyderis, vadovas atlieka labai svarbų vaidmenį grupėje. Grupės negali veikti be lyderio, kuris skatintų veikti, keltų tikslus, nukreiptų tam tikra linkme ir suburtų kolektyvą. Lyderiai skirstomi į formalius (paskiriami aukštesnės valdžios) ir neformalius (iškyla savaime). Efektyviausias vadovavimas, kai vadovavimo ir lyderiavimo rolės sutampa, vadovas taip pat ir neformalus grupės lyderis.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Asmenybių Suderinamumas

Kiekvieną grupę sudaro labai skirtingos asmenybės, turinčios savitą požiūrį, nuostatas, orientacijas ir vertybines normas. „Suderinamumas, darna - tai grupės gebėjimas bendrai veikti, optimaliai sąveikaujant, tai yra optimaliai derinti veiksmus. Tarpasmeninis nesuderinamumas - tai žmonių individualių psichologinių ypatybių neatitikimas, t. y. du asmenys pasižymi tam tikromis sąlygomis sunkiai suderinamomis savybėmis“. Kolektyve žmonės turėtų papildyti vieni kitus - tai stiprina grupę, daro ją vertingą ir vieningą.

F. Gorbov žmonių suderinamumui nustatyti pasiūlė prietaisą - homeostatą. Tyrimai atskleidė keturis žmonių tipus:

1. Siekiantys lyderiauti: Šie asmenys siekia dominuoti ir atlikti užduotį gali tik privertę paklusti kitus grupės narius.
2. Individualistai: Bandantys atlikti užduotis vieni.
3. Vedamieji: Prisitaikantys prie grupės ir lengvai paklūstantys kitų nurodymams.
4. Kolektyvistai: Bandantys dirbti kartu, bendromis pastangomis.

Kuo daugiau grupėje izoliuotųjų ir atstumtųjų, tuo grupės integratyvumas mažesnis ir priešingai. Grupės darna - tai mažiausiomis sąnaudomis pasiektas didžiausias jos veiklos rezultatas. Nesuderinamumas - skirtingas požiūris į dalykus, draugiškų santykių stygius ir nepalankumas vienas kito atžvilgiu.

Grupės darnumo kriterijais galima laikyti:

• Jos veiklos rezultatus.
• Žmonių emocines ir energijos sąnaudas.
• Grupės narių pasitenkinimą darbu.

Svarbiausias suderinamumas - socialinis psichologinis suderinamumas - žmonių elgesio grupėje tipų sutapimas.

Darną grupėje pasiekti galima ir sąmoningomis pastangomis: žvelgiant į save savikritiškai, būti pakantiems kitų atžvilgiu, pasitikėjimu, maksimaliu užimtumu reikiama veikla ir kt.

Žmonių suderinamumas priklauso nuo:

• Grupės ir jos narių individualių tikslų bei uždavinių.
• Grupės funkcinės struktūros.
• Veiklos pobūdžio, t. y. nuo tarpusavio priklausomybės.
• Darną lemiančio žmonių skaičiaus.
• Bendros veiklos laiko.
• Žmonių temperamento.
• Žmonių asmenybių tipų.
• Asmens statuso grupėje.
• Asmenybės kokybės.

Psichologinė darna kolektyve greičiau ir lengviau pasiekiama, kai nariai laikosi vienodos socialinės psichologijos krypties.

Mokyklos Bendruomenės Klimatas

Bendruomenės narių santykių grupėje sąveika, jų poreikiai, norai, nuostatos ir tikslai kuria bendruomenės klimatą. Ar tai būtų mokyklos, ar klasės bendruomenė, jos klimatas turi didelę reikšmę mokyklos gyvenimui, palaiko ir skatina susidaryti tam tikram mokinio elgesiui, siekiant socialinių ir akademinių tikslų. Klasės klimatą kuria mokytojas, auklėtojas, diegdamas svarbius bendravimo įgūdžius grupėje ir tarp savęs bei padeda klasei formuotis kaip grupei.

Mokinių mokymosi motyvaciją skatinti nelengva, tyrimai rodo, kad klasės, mokyklos klimatas veikia mokinių motyvaciją. Ji aukštesnė ten, kur būdinga tarpusavio pagarba, aukšti reikalavimai, atidumo nuostata, atviras ir demokratiškas bendravimas, taip pat mokyklos, klasės aplinkos gražinimas.

Klasės Dvasia, Klimatas ir Atmosfera

Klasės klimatas ir atmosfera yra svarbūs veiksniai, veikiantys mokinių mokymosi rezultatus ir elgesį. Klasės dvasia vertinama pagal dvasinių vertybių priėmimą, kuris priklauso nuo auklėtinių amžiaus ypatybių, individualių tarpusavio santykių pobūdžio ir grupės vadovo.

Klasės klimatas sudaro ar nesudaro sąlygų rimtai mokytis ir gražiai elgtis. Klasės atmosfera - tai visuminis klasės nusiteikimas, spaudžiantis iš vidaus kiekvieną grupės narį taip ar kitaip veikti ar elgtis.

Klasės dvasia susikuria tada, kai paaugliai ir jaunuoliai labiau subręsta, kai jų sąmonė pajėgi atitrūkti nuo kasdienybės šurmulio, gilintis į žmogiškąsias vertybes, savarankiškai spręsti savo dalyvavimo grupėje klausimus.

Ugdytinių Bendruomenė

Ugdytinis auklėjamas ne izoliuotai nuo kitų ugdytinių, todėl kyla klausimas apie grupę kaip dvasinio tobulėjimo veiksnį. Šis veiksnys nėra absoliutus, auklėjimo teorija nagrinėja grupės, susitelkusios socialių vertybių pagrindu, auklėjamąją galią. Grupės auklėjamasis poveikis priklauso nuo šios grupės priimtų vertybių, kurių privalo laikytis visi jos nariai.

tags: #soc #psichologinis #kolektyvo #klimatas