Ar kada pastebėjote save elgiantis prieštaringai? Ar kada nors teko pasielgti taip, kas neatitinka jūsų įsitikinimų ar vertybių? Jei taip, galbūt patyrėte kognityvinį disonansą. Tai psichologinis fenomenas, kuris pasireiškia, kai mūsų smegenys gauna informaciją, kuri akivaizdžiai prieštarauja jau turimai informacijai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra kognityvinis disonansas, kokios jo priežastys ir pasekmės, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip su juo susidoroti.
Kognityvinio Disonanso Apibrėžimas ir Pavyzdžiai
Kognityvinis disonansas - tai įtampos būsena, atsirandanti, kai žmogus vienu metu turi du ar daugiau pažinimus, mintis ar įsitikinimus, kurie psichologiškai nesuderinami su jo elgesiu. Tai prieštaringos informacijos sukelta būsena, kuri sukelia diskomfortą ir verčia žmogų ieškoti būdų, kaip sumažinti šią įtampą.
Leonas Festingeris (1957) šį mūsų proto nesusipratimą pavadino kognityviniu disonansu. Tai fenomenas, kuris pasireiškia, kai mūsų smegenys gauna informaciją, kuri akivaizdžiai prieštarauja jau turimai informacijai. Taip kyla šių dviejų informacijos vienetų neatitikimas tarpusavyje.
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių kognityvinį disonansą:
- Elgesys, neatitinkantis įsitikinimų: Žinote, kad meluoti yra blogai, tačiau pameluojate, kad išvengtumėte nemalonios situacijos.
- Įpročiai, kenkiantys sveikatai: Sakote, kad norite būti sveikas, bet kasdien perkate traškučius ir užgeriate juos kola. Arba kuris rūkalius nežino, kad cigaretės sveikatai kenkia? Bet pasiteisinimo toli neieško: žada rūkalus mesti iškart… po Naujųjų.
- Politiniai pasirinkimai: Balsavote už tuos, kurie ausis prazyzė, žadėdami nedidinti mokesčių, o valdžion atėję iškart juos padidino?
- Pirkinių pasirinkimai: Paveikslų bienalėje jums - viso kas gyva mylėtojui - patiko drobė su hipodrome skriejančiais žirgais. Brangoka, bet perkate. O kai šitą turtą parsinešate namo, žmona sako, kad ir taip visos sienos paveikslais nukabinėtos. Ir vaikams „tie arkliai“ nepatinka. Ir uošvė ima graužti dėl „balon išmestų“ pinigų.
Šie pavyzdžiai rodo, kad kognityvinis disonansas gali pasireikšti įvairiose gyvenimo situacijose, kai susiduriame su prieštaravimais tarp savo įsitikinimų ir veiksmų.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
Kognityvinio Disonanso Priežastys
Festingeris skyrė keturias pagrindines kognityvinio disonanso priežastis:
- Loginis nesuderinamumas: Kognityviniai elementai logiškai nesuderinami. Pavyzdžiui, jei tikiu, kad visi žmonės yra lygūs, bet palaikau politiką, kuri diskriminuoja tam tikrą grupę žmonių.
- Nesuderinamumas su visuomenės standartais: Kognityvinis elementas nesiderina su visuomenės standartais. Pavyzdžiui, jei elgiuosi nepagarbiai su vyresnio amžiaus žmogumi, nors visuomenėje priimta gerbti senyvus žmones.
- Nesuderinamumas su bendresniu elementu: Kognityvinis elementas nesiderina su bendresniu, platesniu kognityviniu elementu. Pavyzdžiui, jei tikiu, kad svarbu rūpintis aplinka, bet nuolat naudoju vienkartinius plastikinius gaminius.
- Prieštaravimas patyrimui: Kognityvinis elementas prieštarauja patyrimui. Pavyzdžiui, jei tikiu, kad esu geras vairuotojas, bet nuolat patiriu eismo įvykius.
Kognityvinio disonanso vaidmuo ypač svarbus, kai vienas iš to vaizdo elementų mūsų pačių veiksmai ar įpročiai. Pavyzdžiui, informacija apie rūkymo žalą sudaro kognityvinį disonansą su faktu „aš rūkau“.
Kognityvinio Disonanso Pasekmės
Kognityvinio disonanso būsena žmogui yra nemaloni, trikdo jo pusiausvyrą. Žmogus stengiasi išvengti kognityvinio disonanso ir atgauti pusiausvyrą. Tai gali lemti įvairias pasekmes:
- Psichologinis diskomfortas: Kognityvinis disonansas sukelia stresą, nerimą, kaltės jausmą ir kitus neigiamus jausmus. Pirmasis požymis - psichologinis nuovargis (galite „nusivažiuoti“ net iki depresijos).
- Elgesio pokyčiai: Žmogus gali pakeisti savo elgesį, kad sumažintų disonansą. Pavyzdžiui, mesti rūkyti, jei jaučia disonansą dėl rūkymo žalos.
- Įsitikinimų keitimas: Žmogus gali pakeisti savo įsitikinimus, kad jie atitiktų jo elgesį. Pavyzdžiui, pradėti teigti, kad rūkymas nėra toks žalingas, kaip teigiama.
- Informacijos atranka: Žmogus gali selektyviai rinkti informaciją, kuri patvirtina jo įsitikinimus ir vengti informacijos, kuri jiems prieštarauja.
- Racionalizacija: Žmogus gali racionalizuoti savo elgesį, pateikdamas pasiteisinimus, kurie sumažina disonansą.
- Saviapgaulė: Siekiant nusiraminti, racionalizacija pasiekiama saviaupgaulės būdu, kai norimas rezultatas pateikiamas kaip realus, juoda pateikiama kaip balta. Tokia iliuzija nėra nekenksminga.
- Fiziniai simptomai: Žinomi ir fiziniai simptomai: galvos ar net virškinimo problemos.
Įdomu, kaip KD geba paveikti elgseną: kas griebiasi alkoholio, kas persivalgo…
Kaip Susidoroti Su Kognityviniu Disonansu
Psichologai vieningai sutaria, kad pagrindinė priemonė, kaip tvarkytis su kognityviniu disonansu yra mūsų savivoka ir gebėjimas įvertinti, kas su mumis vyksta, t.y. kokią “tiesą“ bei kodėl ją sau pasakojame? Net jei tai darome siekdami apsaugoti save (kad neapsijuoktume, kad viskam užtektų laiko, kad…), turime įvertinti kiek mūsų kognityvinis disonansas trukdo mūsų pokyčiams.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Kognityvinį disonansą galima sumažinti dviem būdais - pakeisti elgesį arba pertvarkyti disonansą sukeliančią informaciją. Štai keletas praktinių patarimų:
- Pakeiskite savo elgesį: Vienas iš būdų išspręsti kognityvinio disonanso problemą - pakeisti savo elgesį taip, kad jis atitiktų jūsų įsitikinimus ir vertybes. Pavyzdžiui, jei manote, kad rūkymas kenkia sveikatai, galite mesti rūkyti ir taip išspręsti prieštaravimą tarp įsitikinimų ir elgesio.
- Pakeiskite savo įsitikinimus: Kitas būdas išspręsti kognityvinį disonansą - pakeisti savo įsitikinimus, kad jie atitiktų jūsų elgesį. Pavyzdžiui, jei ir toliau rūkote, nors tikite, kad tai kenkia sveikatai, galite pakeisti savo įsitikinimus, kad pateisintumėte savo elgesį. Galbūt sakysite sau, kad rūkymo pavojus yra pervertintas arba kad kada nors ateityje mesti rūkyti.
- Ieškokite informacijos: Kartais kognityvinis disonansas kyla dėl to, kad mums trūksta informacijos arba supratimo apie tam tikrą temą. Tokiais atvejais konfliktą išspręsti gali padėti papildomos informacijos ieškojimas arba prašymas ją paaiškinti. Pavyzdžiui, jei jaučiate kognityvinį disonansą dėl tam tikro politinio klausimo, galite ieškoti daugiau informacijos apie šį klausimą ir skirtingus požiūrius į jį.
- Ieškokite paramos: Susidūrus su kognityviniu disonansu, gali būti naudinga kreiptis į draugus, šeimą arba terapeutą. Jie gali pateikti kitokią perspektyvą, padėti jums apdoroti emocijas ir patarti, kaip išspręsti konfliktą.
- Praktikuokite atjautą sau: Kai susiduriate su kognityviniu disonansu, svarbu būti geranoriškam ir supratingam sau pačiam. Priminkite sau, kad natūralu turėti prieštaringų įsitikinimų ir kad yra normalu klysti.
- Pakeisti sustabarėjusius įsitikinimus.
- Pakeisti elgesį (nesveiką įprotį sveiku).
- Rasti argumentų naujiems įsitikinimams.
- Pakeisti požiūrį į situaciją (suvokti, kad ji pasikeisti negali ir todėl teks su tuo susitaikyti). Suvokiame, kad gyvename pasirinkimų pasaulyje. Ir kiekvienąkart, kuomet pasirenkame, apima abejonės, ar teisingai pasirinkome. Todėl, jei jau padarėme sprendimą, nustokime abejoti.
- Nukreipti mintis į šoną ir… prisiminti atvejus, kuomet pasielgėte tikrai išmintingai, kilniai ir taktiškai. Kuomet pagelbėjote ne pats sau, o kitiems.
Svarbu prisiminti, kad kognityvinis disonansas nėra liga, o natūrali žmogaus patirtis. Jis gali būti nemalonus, tačiau jis taip pat gali būti variklis, skatinantis mus keisti savo elgesį ir įsitikinimus, kad taptume sąmoningesni ir autentiškesni.
Kognityvinis Disonansas ir Psichikos Sveikata
Kognityvinis disonansas gali turėti įtakos psichikos sveikatai, ypač psichozę patiriantiems asmenims. Pavyzdžiui, psichologiniams asmenims sakoma, kad jų klausos haliucinacijos nėra tikros, tačiau tai prieštarauja jų vidinei patirčiai. Tai gali būti rimta dilema psichozę patiriančiam asmeniui.
Stigmos patyrimas, susijęs su psichozės pateikimu - išoriniu psichoziniu ar psichikos ligoniu - gali priversti kai kuriuos psichozinius asmenis slėpti savo patirtį ir klaidingus įsitikinimus nuo išorinio pasaulio. Daugelis šizofrenikų ir ypač paranojiškų šizofrenikų klastoja, kad nėra psichikos ligonio.
Akivaizdu, kad kognityvinis disonansas veikia psichozinių asmenų galvose. Nors psichozinių žmonių kliedesiai gali būti neįveikiami, psichoedukacija gali sumažinti kai kuriuos pažinimo disonansus, kurie prisideda prie jų psichozinių minčių. Tačiau pasakyti kam nors, kad jų labai įtikinama patirtis, kai „kiti“ mintyse su jais kalbasi, yra haliucinacijos, yra tas pats, kas pasakyti, kad spalva, kurią jie pastebi kaip raudoną, iš tikrųjų yra mėlyna.
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
Labiausiai vilčių teikiantis kovos su haliucinacijomis ir kliedesiais aspektas, žinoma, yra vaistai, taip pat grupinė ir individuali psichoterapija.
tags: #kognityvinis #disonansas #savoka