Įvadas
Socialinė atskirtis yra aktuali šiuolaikinės visuomenės problema, kuri paliečia įvairias jos grupes ir turi reikšmingų pasekmių tiek individui, tiek visai bendruomenei. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinės atskirties priežastis ir pasekmes, ypatingą dėmesį skirdami socializacijos procesui ir sunkumams, su kuriais susiduria socialinę atskirtį patiriantys asmenys, ypač vaikai iš socialinės atskirties šeimų.
Socialinės Atskirties Samprata ir Priežastys
Socialinė atskirtis apibrėžiama kaip tam tikros priklausymo sistemai, laikomos visuomenės funkcionavimo pagrindu, žlugimas. Tai procesas, sąlygojantis susvetimėjimą tiek visuomenėje, tiek šeimoje. Socialinė atskirtis apibūdinama kaip nesavanoriškas asmens arba jų grupės visiškas arba dalinis nutolimas nuo visuomenės, sumažėjus galimybėms dalyvauti politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame visuomenės gyvenime.
Istorinis Kontekstas
Nuo neatmenamų laikų visuomenės formavimasis apėmė žmonių gyvenimą bendruomenėse, kuriose buvo nustatyti tam tikri priimtini bendravimo būdai. Dažnai nepriimtini ar nepageidaujami asmenys būdavo atstumiami. Kategorizavimas į savus ir svetimus turėjo tam tikrų pasekmių. Atstumtieji netekdavo socialinių vaidmenų, kartu ir socialinių ryšių.
Šiuolaikinė Visuomenė
Šiuolaikinė visuomenė yra daugiau ar mažiau vartotojų visuomenė su savo masine kultūra, daiktų kultu, pinigų visagališkumu, kultūriniu erzacu, tenkinančiu daugumą. Tai ryškiai atsispindi vaikų, paauglių santykiuose mokymo įstaigoje. Šiuo aspektu socialinės atskirties šeimų vaikai atsiduria išskirtinėje padėtyje.
Socialinės Atskirties Priežastys
Socialinės atskirties priežastys yra įvairios ir kompleksinės. Lelikienė (1998, 2002) įvardija socialinės atskirties priežastis, kurios apima:
Taip pat skaitykite: Paauglių socialinė atskirtis
- Socioekonominiai veiksniai: Skurdas, nedarbas, žemas išsilavinimas, nepakankami darbiniai įgūdžiai ir ribotas kasdienis gyvenimo įgūdžių suvokimas.
- Šeimos veiksniai: Netinkamas elgesys su vaikais, netinkamas gyvenimo būdas, šeimos narių bendradarbiavimo ir emocinio bendravimo sutrikimai.
- Asmeniniai veiksniai: Žema savivertė, motyvacijos stoka, problemos planuojant karjeros galimybes.
- Struktūriniai veiksniai: Nepakankamai veiksminga valstybinė socialinė politika, diskriminacija, ribotos galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime.
Paušas (2006) ir Indrašienė (2004) išskiria socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinį veiksnį - tinkamo profesinio pasirengimo trūkumą ir nedarbą.
Socialinės Atskirties Pasekmės
Socialinė atskirtis turi neigiamų pasekmių tiek individui, tiek visuomenei.
Pasekmės Indvidui
- Psichologinės problemos: Frustracija, agresyvumas, žema savivertė, nesaugumas, nelaimingumas, atstūmimas, baimės, menkavertiškumo jausmas, gėda.
- Socialinės problemos: Sunkumai adaptuojantis socialinėse institucijose, identifikuojant save kolektyve, pasyvus visuomeninis dalyvavimas, uždaras gyvenimo būdas, atsitraukimas ir nedalyvavimas įvairiose visuomeninėse srityse.
- Ekonominės problemos: Skurdas, nedarbas, finansiniai sunkumai, priklausomybė nuo socialinės paramos.
- Švietimo problemos: Motyvacijos mokytis stoka, blogas lankomumas, sunkumai socializuojantis mokykloje, nesėkmės mokymesi, elgesio problemos.
Pasekmės Visuomenei
- Ekonominės pasekmės: Didėjančios socialinės paramos išlaidos, mažėjantis darbo našumas, mažesnis ekonomikos augimas.
- Socialinės pasekmės: Didėjantis nusikalstamumas, socialinė įtampa, visuomenės susiskaldymas, mažėjantis socialinis kapitalas.
- Politinės pasekmės: Mažėjantis pasitikėjimas valdžia, politinis nestabilumas.
Socializacijos Sunkumai ir Šeimos Vaidmuo
Šeima yra pagrindinė vaiko socializacijos institucija, atsakinga už jo psichinę, fizinę sveikatą ir socialinį ugdymą. Socialinės atskirties šeimose vaikams dažnai trūksta dėmesio, trikdomas vertybinių orientacijų formavimasis, skatinamas nesaugumas. Tėvai abejingi vaikų pasirinkimams, šeimose vyksta konfliktai, taikoma prievarta. Vaikai jaučiasi nelaimingi ir atstumti.
Rubin, G.Burge (2002) teigia, kad socialinės atskirties šeimose tėvai neatlieka tinkamai pagrindinių socialinio ugdymo funkcijų. Tokiose šeimose vaikams trūksta dėmesio, trikdomas vertybinis orientacijų formavimasis, skatinamas nesaugumas. Tėvai abejingi vaikų pasirinkimams, šeimose vyksta konfliktai, taikoma prievarta. Vaikams trūksta tėvų dėmesio, meilės ir pagarbos, todėl jie jaučiasi nelaimingi ir atstumti.
Atėjęs į mokymo įstaigą socialinės atskirties šeimos vaikas turi visiškai kitokį pradinį kapitalą, negu funkcionalios šeimos vaikas.
Taip pat skaitykite: Socializacija medicinos srityje
Ekonominis Aspektas
Socialinės atskirties šeimų vaikai dažnai patiria skurdą, kuris lemia ne tik nepakankamą fiziologinių poreikių patenkinimą (maistas, gyvenamasis būstas ir kt.), bet ir baimes, menkavertiškumo, gėdos jausmą.
Profesinio Mokymo Įstaigų Vaidmuo
Profesinio mokymo įstaigos gali atlikti svarbų vaidmenį socializuojant socialinės atskirties šeimų vaikus. Svarbu užtikrinti finansinę paramą (stipendijas), greitą kvalifikacijos įgijimą, profesinių kompetencijų perspektyvą (galimybę įsidarbinti, tapti savarankišku, finansiškai nepriklausomu).
Laužackas (2005) teigia, kad šiuo metu profesinio mokymosi prestižas Lietuvoje yra nepakankamas. Socialinės atskirties šeimų vaikams profesijos įgijimas tampa vienintele galimybe įgyti profesinį išsilavinimą.
Tyrimų Rezultatai ir Išvados
Tyrimai rodo, kad socialinės atskirties šeimų vaikai patiria sunkumų adaptuojantis profesinio mokymo įstaigose, identifikuojant save kolektyve. Jiems reikia stipresnės motyvacijos ir daugiau pastangų. Vaikai, augantys socialinės atskirties šeimose, patiria turtinę bei socialinę atskirtį. Skirtinga startinė padėtis suponuoja papildomus sunkumus, dėl to mažėja mokymosi motyvacija, blogėja lankomumas, sunkesnė socializacija. Negatyvios patirtys įtakoja neigimą, frustraciją arba agresyvumą.
Taip pat skaitykite: Apie lyčių socializaciją
tags: #socializacija #socialine #atskirtis