Šiame straipsnyje nagrinėjama kognityvinio disonanso teorija, jos autorius Leonas Festingeris ir jos reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje.
Įvadas
Ar kada nors ginčijotės su draugu ar šeimos nariu dėl prieštaringos temos ir buvote nusivylęs jų užsispyrimu? Psichologai teigia, kad faktų neigimas atsiranda ne dėl nežinojimo, o dėl žmogaus troškimo priklausyti grupei. Norint įtikinti užsispyrusį žmogų, reikia daugiau nei apeliacijos į sveiką protą. Šis reiškinys glaudžiai susijęs su kognityviniu disonansu, būsena, kurią pirmasis apibrėžė socialinis psichologas Leonas Festingeris.
Socialinės psichologijos įtaka
Socialinė psichologija tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant ir sąveikaujant grupėse. Žmogus yra socialinė būtybė, todėl jo elgesio neįmanoma suprasti neatsižvelgiant į socialinę aplinką. Šiame straipsnyje bus aptariami įspūdžių formavimo, socialinės schemos, nuostatos, jų kaita ir kognityvinis disonansas.
Kognityvinis Disonansas: Esminiai Aspektai
Kognityvinio disonanso apibrėžimas
Kognityvinis disonansas - tai nepatogi būsena, kylanti pastebėjus neatitikimą tarp mūsų nuostatų arba tarp mūsų nuostatų ir elgesio. Šią sąvoką pirmasis pasiūlė Leonas Festingeris 1958 m. Kognityvinis disonansas sukelia diskomfortą, įtampą, nerimą ir kaltės jausmą.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris tiki globaliniu atšilimu, gali vairuoti daug kuro naudojantį visureigį. Kadangi kognityvinis disonansas yra nemalonus, žmonės stengiasi jo išvengti. Galima pakeisti elgesį, pavyzdžiui, persėsti į elektromobilį, arba pakeisti įsitikinimus. Dauguma žmonių renkasi pastarąjį variantą, nes elgesį pakeisti sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
Kognityvinio disonanso atsiradimo mechanizmai
Kognityvinis disonansas atsiranda, kai susiduriame su dviem prieštaraujančiomis idėjomis, kurios mums yra svarbios. Ši priešprieša sukelia vidinį konfliktą, keliantį grėsmę asmenybės vientisumui ir nuoseklumui. Organizmas reaguoja į šį konfliktą streso reakcija ir ieško būdų, kaip išspręsti šią nepalankią situaciją. Psichika pasirenka greičiausią būdą stabilumui pasiekti, ignoruodama loginius sprendimus, kuriems reikia daugiau laiko ir energijos. Žmogus keičia idėjas taip, kad jos geriau atitiktų viena kitą, net jei tai reiškia iškraipymą ar neigimą.
Leono Festingerio eksperimentas
Klasikinis Leono Festingerio ir Jameso Carlsmitho eksperimentas (1959 m.) iliustruoja kognityvinio disonanso poveikį. Dalyviai atliko nuobodžią užduotį - sukinėjo medines rankenėles. Po to jiems buvo paprašyta įtikinti kitą dalyvį, laukiantį už durų, kad užduotis buvo labai įdomi. Vieniems dalyviams už tai buvo sumokėta 1 doleris, kitiems - 20 dolerių.
Rezultatai parodė, kad tie, kuriems buvo sumokėta 1 doleris, patyrė stipresnį kognityvinį disonansą. Jie turėjo pateisinti savo melą, nes atlygis buvo mažas. Todėl jie įtikino save, kad užduotis iš tikrųjų buvo įdomi. Tie, kuriems buvo sumokėta 20 dolerių, neturėjo tokio poreikio, nes didelis atlygis pateisino jų melą.
Kognityvinio disonanso įveikimas
Žmonės, norėdami sumažinti kognityvinį disonansą, gali naudoti įvairias strategijas:
- Elgesio pakeitimas: Pavyzdžiui, mesti rūkyti, jei žinoma apie rūkymo žalą.
- Įsitikinimų pakeitimas: Sumažinti disonanso šaltinio svarbą arba priimti naują idėją, kuri pateisina pasirinkimą.
- Informacijos atranka: Ignoruoti informaciją, kuri kelia abejonių, ir ieškoti informacijos, kuri patvirtina pasirinkimą.
Kognityvinio disonanso teorijos ribotumai
Nors kognityvinio disonanso teorija yra įtakinga, ji turi ribotumų. Ne visada prieštaravimai sukelia ryžtą siekti vienareikšmio vaizdo. Žmonės gali ramiai gyventi su prieštaringomis idėjomis. Be to, svarbus ir tų elementų reikšmingumas. Jei prieštaringi elementai nėra reikšmingi, jie nesukels jokių pasekmių.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Kiti Neigimą Sukeliantys Scenarijai
Be kognityvinio disonanso, yra ir kitų neigimą sukeliančių scenarijų, kurie dažnai būna tarpusavyje susiję.
- Tikėjimo išsaugojimas: Prisirišimas prie įsitikinimų, kurių laikėsi anksčiau. Mums nepatinka keisti savo požiūrį, todėl naujus duomenis, galinčius išklibinti mūsų tikėjimą, mes veikiau ignoruosime.
- Patvirtinimo šališkumas (confirmation bias): Polinkis ieškoti informacijos, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus, ir ignoruoti informaciją, kuri jiems prieštarauja.
- Baimės nulemtas „perdėtas reagavimas“: Kai žmonių laisvei ar įprastinei veiklai kas nors gresia, jie ima tai neigti.
Apsisprendimo Teorija
Rebekka Darner laikosi „apsisprendimo teorijos“, pagal kurią žmonės turi tris pagrindinius psichologinius poreikius, kurie motyvuoja elgtis vienaip ar kitaip:
- Autonomijos poreikis: Tikėjimas, kad veikiate savarankiškai.
- Profesionalizmo poreikis: Svarbu, kad kiti tikėtų žmogaus kompetencija.
- Priklausymas grupei: Jausmas, kad žmonės pritaria tavo požiūriui ir vertina tavo indėlį.
Socialinės grupės patenkina visus šiuos poreikius. Todėl žmonės priima idėjas, būdingas jų šalininkams, ir iškelia jas kur kas aukščiau už kitas.
Kaip Kalbėti su Sąmokslo Teorijų Šalininkais
Internete yra bendrija „ChangeMyView“, kurioje žmonės diskutuoja su konspirologais ir mokslo neigėjais. Štai 10 taisyklių, kaip kalbėti su jais:
- Visada kalbėkite pagarbiai.
- Bendraukite privačiai.
- Iš pradžių panagrinėkite dirvą.
- Sutikite su tuo, kas teisinga.
- Pabandykite „tiesos sumuštinio“ metodą.
- Užduokite klausimus, padėdami žmonėms patiems „apčiuopti“ savo argumentus.
- Itin atsargūs būkite su artimais žmonėmis.
- Suvokite, kad kai kurie žmonės paprasčiausiai nenori keistis.
- Sustokite, jei pajutote pyktį ar kad aiškiai bręsta konfliktas.
- Turėkite omenyje, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
tags: #kognityvinis #disonansas #teorijos #autorius